Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė, sekretoriaujant Editai Petrevičienei, dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei,

kaltinamajam R. D., jo gynėjui advokatui Vytautui Juozelaičiui, nukentėjusiajam S. K., jo atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Ingai Šimaitienei,

kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kuršėnuose, Šiaulių rajone (šiuo metu suimtas kitoje baudžiamojoje byloje), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. 2012 m. spalio 1 d., apie 22.00 val., Šiaulių rajone, Kuršėnuose, (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sunkiai sužalojo žmogų, o būtent autobusų stotelėje sėdėjusiam nukentėjusiajam S. K. tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis, viso ne mažiau keturių smūgių, į įvairias kūno vietas, taip padarydamas S. K. kairio plaučio sumušimą su kvėpavimo nepakankamumu, kairės krūtinės ląstos pusės V-IX šonkaulių lūžius su poodine emfizema, momenkaulio lūžį, nosies kaulų lūžį, žaizdą kairės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos srityje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. D. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad 2012 m. spalio 1 d. gėrė alkoholinius gėrimus su draugais J. V., L. P., G. G. ir A. K.. Vėliau su draugais sugalvojo išeiti į miestą. Eidami autobusų stotelėje pamatė sėdintį nukentėjusįjį S. K.. Jis buvo neblaivus. Jo paprašė cigaretės, o šis jos nedavė. Nežino dėl ko jam trenkė į krūtinę. Į galvą nukentėjusiajam nesudavė. Nukentėjusįjį stipriai mušė. Sudavė 7-8 kartus su kumščiais ir kojomis. Kaip mušė nukentėjusįjį, matė jo draugai. L. P. ir J. V. taip pat mušė tą žmogų. G. G. vieną kartą nestipriai spyrė tam žmogui. Paties ir J. V. veiksmai mušant tą žmogų buvo aktyviausi. Įvykis buvo viešoje vietoje, autobusų stotelėje. Įvykio metu buvo išgėręs, nesuprato ką darė. Greitosios pagalbos nukentėjusiajam pats nekvietė. Nukentėjusiojo neatsiprašė. Gailisi dėl to ką padarė. Pažada ateityje pasikeisti. Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 83 404,18 Lt civilinį ieškinį ir nukentėjusiojo S. K. 30 000 Lt civilinį ieškinį pripažįsta visiškai.

Nukentėjusysis S. K. teisme parodė, kad kas atsitiko nieko neatsimena, net neatsimenu, kurioje ligoninėje gulėjo. Nežino, kiek laiko gydėsi. Įvykio metu buvo sulaužyti šonkauliai. Kas patį sumušė, nežino. Iki sumušimo problemų su atmintimi neturėjo, o dabar nieko neatsimena, blogai girdi. Reiškia 30 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Šiuo metu dėl neįgalumo yra nedirbantis. Iki sumušimo gaudavo invalidumo pašalpą. Dėl sveikatos negali dirbti jokio darbo, pastoviai labai skauda galvą.

Liudytoja V. B. teisme parodė, kad nukentėjusysis S. K. yra jos brolis. 2012 m. spalio mėnesį, paskambino sesuo ir pasakė, kad kažkas primušė brolį S., kuris guli ligoninės reanimacijos skyriuje. Brolis gulėjo Šiaulių ligoninės reanimacijos skyriuje, vėliau perkėlė į traumatologinį skyrių. Reanimacijos skyriuje brolis išgulėjo apie pusantro mėnesio. Iš viso ligoninėje brolis išgulėjo apie tris mėnesiu, vėliau jį trims savaitėms vežė į M., į slaugos ligoninę. Kai nuvyko į ligoninę, brolio nebuvo galima pažinti. Jo visas veidas buvo mėlynas, sumuštas, akių nesimatė, buvo sulaužyta nosis. Brolio vienas šonas buvo labai sudaužytas, plaučiai nedirbo. Jis buvo taip stipriai sužalotas, kad jau ruošėsi jo laidotuvėms. Brolis buvo be sąmonės. Į ligoninę buvo atėjęs tyrėjas ir norėjo apklausti brolį, tačiau jam nepavyko susišnekėti. Brolis nieko nepasakojo apie įvykį, nes jis nieko neatsimena. Brolis gyvena jai priklausančiame sodo namelyje. Pati jį prižiūri, nes brolis pats savęs neapsitarnauja. Iki sužalojimo brolis turėjo trečią invalidumo grupę dėl kojų. Iki šio įvykio jokių problemų su atmintimi, brolis neturėjo. Jo atmintis buvo labai gera. Po šios traumos brolis blogai mato, sunkiai kvėpuoja, negirdi. Dabar reikia tvarkyti dokumentus dėl brolio neįgalumo.

Liudytojas D. G. teisme parodė, kad 2012-10-01 jis kartu su M. V. vakare ėjo iš K. policijos nuovados. Buvo vakaras, tamsus paros metas. Į Policijos nuovadą buvo pakliuvę dėl to, kad buvo viešoje vietoje su alaus „bambaliais". Tuo metu buvo blaivūs. Beeidami namo autobusų stotelėje pamatė gulintį žmogų. Atstumas nuo autobusų stotelės iki policijos nuovados yra apie 500 metrų. Šalia gulinčio žmogaus kitų asmenų nebuvo. Prieš tai autobusų stotelėje kitų asmenų taip pat nematė. Vyras autobusų stotelėje gulėjo ant žemės, jis nekalbėjo. Žmogus gulėjo ant šono. Arti priėję prie to gulinčio žmogaus nebuvo. Draugas M. V. pasakė, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, todėl ją ir iškvietė. R. D. gyvena toje pačioje gatvėje kaip ir jis pats. R. D. bendrauja su jo broliu. Gali pasakyti, kad su R. D. yra geri pažįstami. Broliui pasakė, kad žmogui iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Brolis nesakė, kad jis ten irgi buvo. Apie tai jis pasakė tik kai reikėjo važiuoti į akistatą. Brolio neklausė apie muštynes, nes neįdomu, ar brolis mušė tą žmogų.

Liudytojas J. V. teisme parodė, kad tą dieną, jis su R. D., G. G., L. P., K. S. ir E. S. buvo P.. Ten buvo nuo 13.00 vai. iki 20.00 ar 21.00 val. R. D. gėrė alkoholį, o pats negėrė, tik sėdėjo. Vėliau visi ėjo į K. miestelį. K. S. nuėjo namo. Jis su E. S. taip pat ėjo link namų. R. D. su G. G. ir L. P. nuėjo link autobusų stotelės. Jiems beeinant E. S. paskambino teta, todėl jis nuėjo toliau pasikalbėti, o pats stovėjo netoliese prie „N.“ vaistinės kampo. Matė, kad L. P. pakėlė vyriškį, kuris gulėjo ant žemės autobusų stotelėje. Jis pasodino tą vyrą ant suoliuko. Atrodo, kad L. P. pakėlė to vyriškio galvą, tačiau tas žmogus nuvirto. Tuomet R. D. gulinčiam vyrui spyrė iš kojos ir trankė tą vyrą rankomis ir kojomis. Tą žmogų mušė vienas R. D.. L. P. ir G. G. nuėjo. Pats R. D. nieko nesakė, nes R. D. yra piktas ir agresyvus. Paskui su E. S. nuėjo namo. E. S. nesakė, kad R. D. mušė žmogų. Greitosios pagalbos tam žmogui neiškvietė, nes jo nepažįsta. Kitą dieną susitiko A. K. ir R. D.. R. D. sakė, kad jis spardė ir trankė kumščiais tą žmogų. Jis nieko nesakė, kad kiti būtų mušę tą žmogų. Pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2013-09-25 (1 t., 66-67 b. 1.) J. V. parodė, kad pats sakė, kad gal L. P. sudavė senukui į veidą. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė kai parodymus davė antrą kartą, tuomet buvo akistatoje su R. D., G. G. ir L. P.. Teismui pagarsinus akistatos su L. P. protokolą, liudytojas parodė, kad pačiam atrodė, kad L. P. sudavė žmogui. R. D. spardė žmogų ir mušė kažkur į šonus. Daugiausiai žmogų mušė R. D.. Tai matė, nors tuo metu buvo tamsu. Vyras gulėjo ant šono. Primuštas vyras pagalbos nesišaukė. Pats prie to vyro priėjęs nebuvo.

Liudytojas E. S. teisme parodė, kad jis, R. D., J. V., L. P. ir G. G. buvo susitikę tos dienos išvakarėse. Susitiko vakare, pasivaikščiojo. Vėliau jis su J. V. nuėjo namo, o kiti trys nuėjo savo keliais. Buvo sustoję prie parduotuvės, parūkė ir išsiskirstė. Mušamo žmogaus nematė ir negirdėjo, nes kalbėjosi telefonu. J. V. nieko nesakė, kad draugai mušė žmogų. Kai jo paklausė į ką jis žiūrėjo, jis atsakė „ai nieko“. Paskui nuėjo namo. Kitą rytą susitiko su R. D.. kuris sakė, kad senuką išvežė į ligoninę. Jis nesakė, kad sumušė tą žmogų. Nepamena, ar to susitikimo metu buvo J. V.. Gal būt buvo G. G. ir L. P.. R. D. sakė, kad senuką išvežė į ligoninę, o dėl ko jį išvežė jis nesakė. A. K. kažką kalbėjo, kad R. D. kažką sumušė. Apie L. P. nieko nesakė. Įvykio metu R. D. nepasirodė girtas. Kai buvo kartu su jais, R. D. alkoholio negėrė. Pats prie jų kompanijos prisijungė vėliau, buvo blaivus. Pats jokio K. nepažįsta, sidro negėrė. Jo duoti parodymai yra teisingi. Su R. D. susitikdavo ir anksčiau, jis nelabai pasakodavo apie save. Su R. D. pradėjo bendrauti, kai atsikraustė į K.. Bendraujant R. D. nebuvo piktas. Su juo bendraudavo normaliai, apie nusikalstamas veikas jis nepasakodavo.

Liudytojas L. P. teisme parodė, kad tą dieną jis susitiko J. V., E. S., R. D., G. G.. Pro autobusų stotelę ėjo visi penki. Autobusų stotelėje sėdėjo žmogus. Kažkas jo paprašė cigaretės, jis nedavė. R. D. jį apdaužė. Pats nieko nemušė, tik žiūrėjo. Gali būti, kad J. V. ir E. S. tik praėjo pro autobusų stotelę. Kai mušė žmogų, jų toje vietoje nebuvo. Pagarsinus jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, L. P. teigė, kad K. nebuvo. Gėrė sidrą. Su J. V. nėra piktuoju, bet J. V. blogai sako, kad jis sudavė smūgius tam žmogui. J. V. nieko nematė, nes nuėjo namo. Nei policijos, nei greitosios medicinos pagalbos tam žmogui nekvietė, tiesiog paliko jį gulėti. Greitosios nekvietė, nes ne pats jį spardė. To žmogaus nuo žemės nekėlė, pažiūrėjo į jo veidą, tačiau jo nepažino. Nesuprato, ar tas žmogus buvo sužalotas. Jo veidas nebuvo kruvinas. R. D. sudavė tam žmogui į krūtinę, gal pataikė į galvą. Daugiau niekas tam žmogui nesudavė. Pats bandė R. D. atitraukti nuo to žmogaus. Tas žmogus pagalbos nesišaukė. Tą dieną R. D. buvo išgėręs, bet dar galėjo paeiti, jis nebuvo piktas. Prie to žmogaus priėjo visi. Nepamena, kas jo paprašė cigaretės. Pats to žmogaus nekėlė ir jam nesudavė. R. D. tą žmogų mušė apie dešimt minučių. Piktuoju su R. D. nėra ir jį pažįsta daug metų. Gal būt R. D. nori draugams blogą padaryti, todėl sako, kad ir kiti mušė tą žmogų.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad praėjus dviem, ar trims dienoms po įvykio, buvo susitikęs R. D.. Jis sakė, kad spyrė žmogui ir trenkė rankomis. Pats jo neklausė, kodėl jis sumušė tą žmogų. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas A. K. teigė, kad R. D. sakė, kad žmogus atsidūrė reanimacijoje. Pats negirdėjo, kad kažkas kitas būtų sumušęs tą žmogų. To nukentėjusiojo žmogaus nepažįsta. R. D. pažįsta senai, kartu susitikdavo.

2012-10-01 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Šiaulių rajone (duomenys neskelbtini) esančiame autobusų sustojime, kur buvo sužalotas S. K.. Įvykio vietos apžiūros metu daiktų ir objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta ir nepaimta (1 t., 26-30 b. l.).

Įtariamuoju apklausto G. G. (2013-11-06 įtariamojo G. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus apkankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę) apklausos protokole, kuriame užfiksuoti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012 m. rudenį, datos tiksliai neprisimena, jis, J. V., R. D., L. P., E. ir K. ėjo nuo Ventos upės link centro. Atėjus iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kur yra aikštė, pamatė, kad autobusų stotelėje sėdi žmogus. R. D. priėjo prie to vyriškio ir jam kažką pasakė. Po to pradėjo tą vyriškį mušti. Pirmiausia, sudavė vieną kartą į veidą. Nuo smūgių vyriškiui nugriuvus ant žemės, R. D. vyriškį spardė. Spyrė daug kartų į įvairias kūno vietas. Jis ir L. P. atitraukė R. D. nuo mušamo žmogaus (1 t., 93-94 b. l.).

2013-10-30 akistatos protokole užfiksuota, kad akistaton buvo suvesti liudytojas L. P. ir įtariamasis R. D., kurios metu liudytojas L. P. nurodė, kad 2012-10-01 jam matant R. D. mušė ir spardė vyrą, o jis jokių smūgių tam vyrui nesudavė (l t., 81-82 b. l.);

2013-10-30 akistatos protokole užfiksuota, kad akistaton buvo suvesti liudytojas J. V. ir įtariamas R. D., kurios metu liudytojas J. V. nurodė, kad 2012-10-01 matė, kaip R. D. mušė ir spardė vyrą, jis buvo kiek atokiau, prie „N.“ ir jokių smūgių tam vyrui nesudavė. Kartu su R. D. buvo ir smūgius vyrui sudavė L. P., G. G. (1 t., 83-84 b. 1.).

2013-10-30 akistatos protokole užfiksuota, kad akistaton buvo suvesti liudytojas J. V. ir G. G., kurios metu liudytojas J. V. nurodė, kad 2012-10-01 matė, kaip R. D. mušė ir spardė vyrą. Pirmas prie vyro priėjo L. P. ir jį pakėlė, o po to sudavė. Po to vyrą mušė ir spardė R. D.. Ar sudavė G. G., dabar nepamena (1 t., 85-86 b. l.).

2013-10-30 akistatos protokole užfiksuota, kad akistaton buvo suvesti liudytojas J. V. ir liudytojas L. P., kurios metu liudytojas J. V. nurodė, kad 2012-10-01 matė, kaip R. D. mušė ir spardė vyrą. Pirmas prie vyro stotelėje priėjo L. P. ir pakėlė žmogų, tas paprašė cigarečių, o L. P. jam trenkė. Žmogus nuvirto, po ko R. D. toliau jį mušė ir spardė. Ar sudavė G. G., nepamena (1 t., 87-88 b. l.).

2013-08-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotonuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad R. D. parodė kur jis su draugais atėjo, kai pamatė V. gatvėje sustojime sėdintį vyriškį, panaudojant manekeną detalizavo kaip sudavė vyriškiui, po ko šis nugriuvo, kaip jis spardė gulintį vyriškį (1 t., 112-122 b. 1.)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013-03-14 specialisto išvadoje Nr. G 352/13 (04), nurodyta, kad S. K. padaryti kūno sužalojimai: kairio plaučio sumušimas su kvėpavimo nepakankamumu, momenkaulio lūžis, kairės krūtinės ląstos pusės V-IX šonkaulių lūžiai su poodine emfizema, nosies kaulų lūžis, žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos srityje. Dėl kairio plaučio sumušimo ir išsivysčiusios kvėpavimo funkcijos nepakankamumo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 40-41 b. 1.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013-10-10 papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 110/13-352/13(04) nurodyta, kad S. K. padarytas momenkaulio lūžis ir nosies kalų lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų būdingų griuviminei traumai nėra (1 t., 43 b. t.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus teismas pripažįsta, kad R. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką - sunkiai sužalojo nukentėjusįjį S. K. ir dėl šios veikos yra kaltas. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies nurodydamas, kad be jo, nukentėjusįjį mušė ir kiti asmenys, kad nukentėjusiajam jis į galvą nesudavė smūgių, teismas laiko įrodyta, jog būtent dėl kaltinamojo kaltų veiksmų S. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nors nukentėjusysis S. K. dėl patirto sužalojimo negalėjo prisiminti jo sumušimo aplinkybių, byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 1 d., apie 22.00 vai., Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio R. D. sėdėjusiam nukentėjusiajam S. K. tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis, viso ne mažiau keturių smūgių, į įvairias kūno vietas, taip padarydamas S. K. kairio plaučio sumušimą su kvėpavimo nepakankamumu, kairės krūtinės ląstos pusės V-IX šonkaulių lūžius su poodine emfizema, momenkaulio lūžį, nosies kaulų lūžį, žaizdą kairės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos srityje. Apie tai, kad sudavė nukentėjusiajam ne mažiau keturių smūgių, į įvairias kūno vietas teisme pripažino pats kaltinamasis parodydamas, kad nukentėjusįjį stipriai mušė, sudavė 7-8 kartus su kumščiais ir kojomis. Tai, kad nukentėjusįjį mušė kaltinamasis R. D., patvirtino ir liudytojai J. V. parodydamas, kad R. D. gulinčiam vyrui spyrė iš kojos ir trankė tą vyrą rankomis ir kojomis, tą žmogų mušė vienas R. D., o L. P. ir G. G. nuėjo; L. P., parodydamas, kad R. D. sudavė tam žmogui į krūtinę, gal pataikė į galvą, daugiau niekas tam žmogui nesudavė, pats bandė R. D. atitraukti nuo to žmogaus, R. D. tą žmogų mušė apie dešimt minučių; A. K., parodydamas, kad praėjus dviem, ar trims dienoms po įvykio, buvo susitikęs R. D., kuris sakė, kad spyrė žmogui ir trenkė rankomis, kad žmogus atsidūrė reanimacijoje. Šių liudytojų parodymai yra sutampantys ir su ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamojo apklausto kartu tą vakarą buvusio G. G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apklausos protokole užfiksuotais jo parodymais, kad 2012 m. rudenį, datos tiksliai neprisimena, jis, J. V., R. D., L. P., E. ir K. ėjo nuo V. upės link centro, atėjus iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kur yra aikštė, pamatė, kad autobusų stotelėje sėdi žmogus, R. D. priėjo prie to vyriškio ir jam kažką pasakė, o po to pradėjo tą vyriškį mušti, pirmiausia, sudavė vieną kartą į veidą, nuo smūgių vyriškiui nugriuvus ant žemės, R. D. vyriškį spardė, spyrė daug kartų į įvairias kūno vietas, jis ir L. P. atitraukė R. D. nuo mušamo žmogaus. Aplinkybes, jog S. K. po sumušimo buvo rastas autobusų stotelėje ir jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba patvirtino posėdžio metu apklaustas liudytojas G. G.. Tai, kad nukentėjusysis buvo stipriai sumuštas, patvirtino iš karto po įvykio ligoninėje nukentėjusįjį mačiusi jo sesuo liudytoja V. B., parodydama, jog S. K. buvo stipriai sužalota tiek galva tiek visas kūnas. Minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti ištirti rašytiniai įrodymai - įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadose, akistatų protokoluose esantys duomenys. Minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi jie esminėmis detalėmis dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tarpusavyje yra sutampantys, todėl jais remiasi visiškai. Liudytojo E. S. parodymais teismas nesiremia, kadangi nenustatyta, jog E. S. būtų tiesiogiai matęs S. K. mušimo aplinkybes. Kaltinamojo R. D. poziciją, kad nukentėjusįjį mušė ne tik jis vienas, teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant sušvelninti savo atsakomybę.

R. D. prieš nukentėjusįjį S. K. panaudojo fizinį smurtą, kuris sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą - sveikatos sutrikdymo mąstą patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Byloje taip pat pateikta dar viena specialisto išvada, patvirtinanti, kad S. K. dėl nosies kaulų lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas arba padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo, bet kurio iš jų atsiradimo, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. R. D. veika dėl S. K. sveikatos sužalojimo pagal faktiškai atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuota kaip tyčinis sunkus kito žmogaus sveikatos sutrikdymas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis S. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo . Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis savo ieškinį dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Spręsdamas dėl pareikšto ieškinio, susijusio su neturtinės žalos atlyginimu, teismas atsižvelgia į tai, jog neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad nukentėjusiajam S. K. dėl neteisėtų kaltinamojo R. D. veiksmų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - kairio plaučio sumušimas su kvėpavimo nepakankamumu, kairės krūtinės ląstos pusės V-IX šonkaulių lūžiai su poodine emfizema, momenkaulio lūžis, nosies kaulų lūžis, žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos srityje. Dėl šių sužalojimų S. K. virš mėnesio buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, paskui gydytas ambulatoriškai (1 t., 49 b. t.). Nukentėjusiojo sesuo V. B. teisme parodė, kad po įvykio brolis buvo taip stipriai sužalotas, kad jau ruošėsi jo laidotuvėms, jis buvo be sąmonės, visas jo veidas buvo mėlynas, sumuštas, akių nesimatė, buvo sulaužyta nosis, vienas šonas buvo labai sudaužytas, plaučiai nedirbo, po šios traumos brolis blogai mato, sunkiai kvėpuoja, negirdi, dabar reikia tvarkyti dokumentus dėl brolio neįgalumo. Pats nukentėjusysis teisme pažymėjo, kad iki sumušimo problemų su atmintimi neturėjo, o dabar nieko neatsimena, blogai girdi. Šios aplinkybės patvirtina, jog S. K. dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmės liko visam gyvenimui, nepatogumus bei neigiamus dvasinius išgyvenimus, kas pripažintina neturtine žala. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis pripažino pareikštą nukentėjusiojo civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, jo dydžio neginčijo, teismas nukentėjusiojo S. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkina visiškai 30 000 litų sumai.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 83404,18 Lt civilinį ieškinį dėl S. K. asmens sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimo (46-48 b. t.). Kaip matyti iš bylos duomenų (49 b. t.), S. K. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centre. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos ministerijos už S. K. gydymą šioms įstaigoms sumokėjo viso 83404,18 Lt iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Šiaulių teritorinė ligonių kasa savo civiliniu ieškiniu prašė solidariai iš R. D., E. S., G. G., J. V., L. P. priteisti prašomą sumą už nukentėjusiojo S. K. gydymą, jeigu atsakovais bus pripažinti kaltais nusikalstamos veikos padarymu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tik R. D. yra kaltas dėl nukentėjusiojo S. K. sužalojimo, todėl ši suma priteistina tik iš atsakingo už S. K. sveikatos sutrikdymą asmens, t.y. iš R. D.. Dėl to civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui reikalaujamą sumą iš kaltinamojo R. D..

Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas tiek kaltinamojo teigimu, tiek teismo įsitikinimu turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę R. D. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, t. y. į tai, kad padarė vieną sunkų nusikaltimą, kaltininko kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę - neteistas, bet įtariamas padaręs kitą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje (1 t., 123-124 b. t.), nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis (14 m.), šiuo metu yra jau pilnametis, yra nedirbantis (1 t., 129 b. t.), 2013-09-05 duomenimis, darbo biržoje buvo registruotas nuo 2013-04-02 iki 2013-05-02. darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (1 t., 130 b. t.), kaltinamasis iki suėmimo augo ir gyveno (duomenys neskelbtini) globos namuose. Atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į tai, kad nusikalstamą veiką R. D. padarė būdamas labai jauno amžiaus, jam skirtina bausmė taikant nepilnamečiams skirtinų bausmių ypatumus, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei straipsnių sankcijose numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Kaip matyti iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-02-18 patikslintos pažymos Nr. VI-318 (7.3495), nukentėjusiajam S. K. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal tarnybos 2013-11-29 sprendimą Nr. SP-3886(7.3495)(2 t., 5 b. L). Nukentėjusiajam S. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (advokato užmokestis) sudaro 360 Lt. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 1 d.) ir priteistina iš kaltinamojo R. D..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

R. D. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. D. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį. Bausmę atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. D., nukentėjusiojo S. K. naudai 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. D. Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos 83404,18 Lt (aštuoniasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus keturis litus 18 ct) S. K. asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybės naudai iš R. D. 360 Lt (tris šimtus šešiasdešimt litų) proceso išlaidų už S. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.