Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai A. P., jos atstovei advokatei I. Maksimovai, kaltinamajam D. S., jo gynėjai advokatei J. Asovskajai, vertėjai H. Žemaitel, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Armėnijoje, LR pilietis, armėnas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. būdamas neblaivus, laikotarpiu nuo 2012-01-20, 18 val., iki 2012-01-21, 06.20 val., Žirmūnų g. 46, Vilniuje, apspardė kojomis ir apgadino A. P. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. nulaužė abu galinio vaizdo šoninius veidrodėlius, įlenkė sparnus, išdaužė abu priekinius posūkius, tokiu būdu savo veiksmais padarė jai 1052,70 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. S. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo su draugais prie Žirmūnų g. 42 ar 46 namo, automobilių stovėjimo aikštelėje. Buvo išgėręs. Vėliau išėjo namo. Eidamas laiptinėje jis sutiko kaimyną, o sužinojęs apie įvykį, jis pakvietė V. S. ir kartu nuėjo į aikštelę. Tą pačią dieną jį nuvežė į policijos komisariatą. Teigė, kad su šiuo įvykiu jis nesusijęs ir kas sugadino automobilį, jis nematė. Vėliau V. S. su nukentėjusiąja susitarė dėl jos automobilio remonto.

Apklausta teisme nukentėjusioji A. P. parodė, kad išėjusi ryte į lauką pamatė, kad sudaužytas jos automobilis: sudaužyti abu veidrodėliai, priekiniai žibintai, sulankstyti sparnai. Atvyko policija, kuri pasakė, kad juos iškvietė įvykį matęs kaimynas. Ji policijoje parašė pareiškimą. Kitą dieną jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad pas ją ateis D. S. tėvai, nes nori tartis. Atėję kaltinamojo tėvai prašė atsiimti pareiškimą, pažadėjo sutaisyti automobilį. Ji sutiko. D. S. tėvai jos automobilį nuvežė į servisą ir grąžino tik po 5 mėnesių. Tačiau ji iki šiol automobiliu negali naudotis, kadangi jis blogai sutvarkytas, dažai nuvarvėję, neveikia veidrodėliai. Praėjus kuriam laikui po įvykio ją iškvietė į PK, kur ji pasirašė, kad D. S. jokių pretenzijų nebeturi. Šis įvykis su automobiliu įvyko po jos operacijos, todėl ji patyrė daug nepatogumu, kadangi reikėjo važiuoti į perrišimus, o savo automobiliu negalėjo naudotis.

Apklaustas teisme liudytojas V. P. parodė, kad rytą jiems paskambino iš policijos ir pranešė, kad sugadintas jų automobilis. Tuomet A. P. dėl šio įvykio parašė pareiškimą į policiją. Kitą dieną pas juos atvyko D. S. tėvai ir, nors ir neigė, kad jų sūnus sugadino automobilį, tačiau prašė leisti jiems sutvarkyti automobilį. Tuomet A. P. kartu su V. S. nuvyko į policiją ir susitarė, kad jie sutvarkys automobilį. Grąžinus jiems automobilį jie pamatė, kad automobiliui remontas atliktas netinkamai, neveikė veidrodėliai, buvo negerai sudėti žibintai. A. P. skambino V. S., prašė, kad jie pabaigtų remontuoti.

Apklaustas teisme liudytojas V. S. parodė, kad vieną žiemos naktį, apie 23-24 val., pas jį į namus atėjo A. S., kartu su juo buvo jo sūnus D. S.. A. S. jam pasakė, kad kažkas lauke apdaužė mašinas. Išėję į lauką pamatė, kad apgadinti du automobiliai. Liudytojas pasakė, kad D. S. tuo metu, kai buvo daužomi automobiliai, buvo lauke. D. S. jam tvirtino, kad jis automobilio nesugadino, tuo metu jis ėjo namo ir kaimynas jį sutiko laiptinėje. Tą kartą D. S. išvežė į policijos komisariatą. Kadangi jis nenorėjo pyktis su kaimynais, tai nusprendė sutvarkyti A. P. automobilį. Jis nuvežė nukentėjusiosios automobilį į servisą, už remontą sumokėjo 1250 Lt. Automobilis buvo suremontuotas, tačiau A. P. nepatiko.

Apklaustas teisme liudytojas V. M. parodė, kad miegojo namie, kai išgirdo daužomų automobilių garsus. Pažiūrėjęs pro langą pamatė nuvažiuojantį automobilį, matė, kad stovi grupelė asmenų, jie rusiškai keikėsi. Išbėgęs į kiemą pamatė, kad į lauką išėjo ir A. S., taip pat V. S.. Lauke pamatė ir D. S., tačiau jis negali pasakyti, ar jis atėjo kartu su V. S., ar jau buvo lauke. Girdėjo, kad lauke tarp A. S. ir V. S. vyko ginčas dėl šio įvykio, kadangi jis suprato, kad D. S. dalyvavo gadinant automobilį. Po kurio laiko atvyko policija, jie surašė parodymus, pasirašė.

Apklaustas teisme liudytojas A. S. parodė, kad 2012 m. žiemos naktį, apie 2 val. nakties, išgirdo kieme trenksmus. Pažiūrėjęs pro langą pamatė 4-5 jaunuolius, iš kurių keli spardė kaimynės automobilį, o vienas vaikinas daužė jo automobilį. Jis išbėgęs į kiemą pamatė, kaip vaikinai susėdo į automobilį ir išvažiavo, o D. S., kurį prieš tai matė kartu su kitais vaikinais, ėjo link jo. Tuomet jis sulaikė kaltinamąjį ir iškvietė policiją, bei jo tėvus. Matė, kad A. P. automobilio veidrodėliai nulaužti, sudaužyti žibintai. V. S. prašė jo nerašyti policijai pareiškimo, atlygino jam pusę patirtos žalos.

Iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad 2012-01-21 apžiūrėjus automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad priekiniai kairės pusės ir dešinės pusės sparnai yra įlenkti, priekiniai abu posūkiai yra išdaužti, nulaužti abu šoniniai veidrodėliai, kurių stikliukai mėtosi ant sniego (bylos Nr. 12-1-00293-12 lapas 7-11).

Bendrojo pagalbos centro pažymoje apie įvykį užfiksuota, kad 2012-01-21, 03.38 val., pranešėjas prie antros laiptinės sulaikė pilietį, kuris spardė stovinčius automobilius, kiti pasišalino su automobiliu „VW Golf“ (bylos Nr. 12-1-00293-12 lapas 13-14).

Policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-01-21, apie 03.40 val., buvo gautas pranešimas, kad Žirmūnų g. 42 pranešėjas sulaikė jaunuolį, kuris spardė stovinčius automobilius, kiti pasišalino. Nuvykus į vietą į juos kreipėsi V. M. ir automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. S.. Jie paaiškino, kad per langą pamatė kaip grupė jaunuolių spardė automobilius, po to jaunuoliai išvažiavo automobiliu, o vienas iš jų liko, kaip paaiškėjo, tai buvo D. S. (bylos Nr. 12-1-00293-12 lapas 20).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2012-01-21, 04.36 val., D. S. buvo nustatytas 2.32 promilių girtumas (bylos Nr. 12-1-00293-12 lapas 22).

Iš 2012-07-24 UAB „Autrema“ remonto sąmatos matyti, kad automobilio „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinio sparno, kairės ir dešinės pusės veidrodėlių remontas bei priekinių žibintų reguliavimas kainuoja 1052,70 Lt (b.l. 8).

Teismo posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad D. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2012-01-20, naktį, daugiabučio namo kieme Žirmūnų g. 46, Vilniuje, buvo apgadintas A. P. priklausantis automobilis „Mitsubishi“, t.y. nulaužti veidrodėliai, įlenkti sparnai, išdaužti priekinio posūkio žibintai. Iš nukentėjusiosios, liudytojų V. P., V. S., V. M. bei A. S. parodymų, automobilio apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilis buvo apgadintas įvykio naktį. Privataus kaltinimo skunde ir apklausta teisme privati kaltintoja teigė, kad jos automobilį apgadino D. S.. Tačiau apklaustas teisme kaltinamasis neigė, kad jis sugadino nukentėjusiajai priklausantį turtą. Jo teigimu, įvykio naktį jis su draugais buvo kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje. Jam einant namo, laiptinėje, A. S. pasakė, kad kieme daužo automobilius. Jie pasikvietė V. S. ir visi išėjo į kiemą. Kaltinamasis teigė, kad jis nematė, kas kieme gadino automobilius. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas kaltinamojo tėvas V. S. teigė, kad naktį į jo namus atėjo A. S. kartu su D. S. ir pasakė, kad kažkas lauke apdaužė automobilius. Jiems išėjus į kiemą A. S. apkaltino D. S., kad jis buvo lauke kai buvo gadinami automobiliai. Tokie D. S. ir V. S. parodymai teismo vertinami kaip neatitinkantys tikrovės ir duodami siekiant D. S. išvengti atsakomybės. Jų parodymai paneigti liudytojų parodymais. Apklaustas teisme liudytojas V. M. teigė, kad jis pabudo išgirdęs daužomų automobilių garsus, pro langą spėjo pamatyti besikeikiančių jaunuolių grupelę, vėliau matė, kaip jie susėdę į automobilį išvažiavo. Jam nusileidus į kiemą jame jau buvo D. S., V. S. ir A. S., pastarasis kaltino D. S., kad jis irgi daužė automobilius. Nors V. M. ir spėjo pamatyti asmenis, buvusius kieme, tačiau ar tarp jų buvo kaltinamasis, nematė. Tuo tarpu iš teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo A. S. parodymų aišku, kad jis matė, jog tuo metu, kai buvo gadinami automobiliai, su kitais asmenimis buvo ir D. S., nors negalėjo patvirtinti, kad D. S. gadino automobilius. Jam nusileidus į kiemą jis sutiko D. S.. Taigi, A. S. ne tik matė įvykį, bet ir atpažino kaltinamąjį, kaip buvusį įvykio vietoje su kitais asmenimis, kas reiškia, kad D. S. buvo kartu su kitais įvykio vietoje buvusiais asmenimis, juos pažinojo ir veikė kartu, o automobilio sugadinimas yra ir D. S. veiksmų pasekmė. Netikėti tokiais įvykį mačiusio liudytojo teiginiais teismas neturi pagrindo, jo teisiamajame posėdyje nurodytos aplinkybės atitinka jo į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams duotus paaiškinimus. Kita vertus, neįtikėtinai skamba ir D. S. teiginiai, kad jis nei būdamas kieme su draugais, nei eidamas namo neva negirdėjo triukšmo ir nematė kaip kieme buvo gadinami automobiliai, kai tuo tarpu liudytojai V. M. ir A. S. išgirdę triukšmą ne tik pabudo, bet ir spėjo pamatyti kieme buvusius asmenis.

Motyvuojamoji dalis

Be to, D. S. kaltę dėl apgadinto automobilio įrodo ir tai, kad V. S., nors ir neva žinodamas, kad sūnus nesugadino automobilių, savo iniciatyva susirado A. P., prašė jos nerašyti pareiškimo policijai bei įsipareigojo sutaisyti apgadintą automobilį. Visiškai nelogiškai ir neįtikinamai skamba D. S. ir V. S. teiginiai, kad jie tiek nukentėjusiosios, tiek ir A. S. automobilius tvarkė nenorėdami pyktis su kaimynais. Teismas tokį kaltinamojo ir jo tėvų elgesį vertina tik kaip siekį nutraukti D. S. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir tokiu būdu padėti išvengti jam pasekmių už padarytą nusikalstamą veiką.

Taigi D. S. tyčiniais veiksmais sugadindamas A. P. priklausantį automobilį, t. y. svetimą turtą, padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad sugadinto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veikė D. S. padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę D. S., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Tiriant D. S. asmenybę nustatyta, kad jis ankščiau neteistas, yra jauno amžiaus, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 55 str., kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. S. piniginio pobūdžio bausmę – baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, ir mano, kad D. S. skirtinas baudos dydis mažesnis už sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė A. P. šioje byloje prašo priteisti jai iš D. S. 1052,70 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos.

A. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, o pagal CK 6.263 str. 2 d. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kaltinamojo teiginiai, kad jis rūpinosi nukentėjusiosios automobilio remontu ir suremontavęs automobilį atlygino jos patirtą žalą, yra neteisingi. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų ir pateikta remonto sąmata, automobilio pilnam buvusios būklės atstatymui reikia padaryti tam tikrus darbus, kurių vertė 1052,70 Lt. ir ši suma laikytina nukentėjusiajai padaryta turtine žala ir priteistina iš kaltinamojo.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė išgyvenimus, nepatogumus dėl negalėjimo naudotis automobiliu. Byloje nustatyta, kad 2012-01-31 jai buvo atlikta kojų operacija, po jos ji turėjo ne kartą vykti į gydymo įstaigą, tačiau turėjo ieškoti kitos transporto priemonės, nes jos automobilis buvo sugadintas. Tačiau teismo manymu, prašomos priteisti 3000 Lt neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajai, todėl A. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 1000 Lt.

A. P. išlaidos, sumokėtos advokatui, už dokumentų kopijas bei pašto paslaugas, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo D. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., ir paskirti jam 1300 litų (10 MGL) dydžio baudą.

Iš dalies tenkinti A. P. civilinį ieškinį ir priteisti iš D. S. A. P. naudai 1052,70 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti A. P. iš D. S. 706,80 Lt proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.