Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Vilniaus apskrities valstybinės darbo inspekcijos atstovui A. P., traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui J. Š., jo atstovui adv. pad. Sergejui Milovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. Š. a.k. (duomenys neskelbtini), LR piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR Valstybinė darbo inspekcija 2011-07-13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. Š. dėl to, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, pažeidė LR darbo kodekso 98 str.,1 d. 1p., kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido E. P. gim. (duomenys neskelbtini) dirbti nesudarius darbo sutarties, bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui.

Tokiais savo veiksmais J. Š. pažeidė Darbo kodekso 93 str. 1d. 1p., 99 str. 2 d., nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 41³ str.1d.

J. Š. savo kaltės dėl jam pareikšto pažeidimo nepripažino. Jis nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) direktorius. Autoservisas esantis (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) padalinys, kuriam vadovauja J. M., kuris yra atsakingas už autoserviso veiklą, tame tarpe už naujų darbuotojų paiešką bei jų vertinimą.

Kad 2011-06-15 d. Vilniaus apskrities valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai būdami autoserviso patalpose užtiko ten buvusį E. P. be darbo pažymėjimo jis sužinojo tik 2011-07-14 d. atvykus Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams į pagrindinę (duomenys neskelbtini) buveinę. Jam pareigūnai nurodė, kad 2011-06-15 d. buvo atliktas patikrinimas autoservise (duomenys neskelbtini) ir nustatytas tariamai nelegaliai dirbęs asmuo – E. P., kuris patikrinimo metu buvo aptiktas poilsio kambaryje. Jis (J. Š.) paėmė paaiškinimus iš autoserviso direktoriaus J. M., paties E. P. ir kitų tuo metu dirbusių darbuotojų, kurie nei vienas nepatvirtino nelegalaus darbo fakto, o pats E. P. savo 2011-07-18 d. paaiškinime nurodė, kad tą dieną jis tik ieškojo darbo ir paprašė direktoriaus J. M. apžiūrėti galimą darbo vietą ir norėdamas sužinoti daugiau apie darbo sąlygas užėjo į poilsio patalpas pasišnekėti su ten pietavusiais autoserviso darbuotojais, o atvykus valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams jų buvo priverstas parašyti paaiškinimą. J. Š. mano, kad E. P. neatliko jokio darbo autoservise, todėl jis administracinėn atsakomybėn yra traukiamas visiškai nepagrįstai, kadangi jis kaip bendrovės vadovas sprendžia visus su darbo santykiais susijusius klausimus t.y. ir darbuotojų priėmimą ir atleidimą, o šiuo atveju pas jį niekas nesikreipė ir neinformavo apie galimai norintį įsidarbinti asmenį.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. M. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) padalinio t.y. autoserviso esančio (duomenys neskelbtini) direktorius. Jis pats asmeniškai į darbą asmenų nepriiminėja nei jų atleidžia – tai daro (duomenys neskelbtini) direktorius J. Š.. 2011-06-15 dieną apie pietus atvykus Vilniaus apskrities valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams vienam iš pareigūnų jis pateikė reikiamus dokumentus, o kitas pareigūnas nuėjo į buitines poilsio patalpas kur tuo metu pietavo autoserviso darbuotojai. Tarp pietaujančių darbuotojų buvo ir E. P., kuris tos dienos ryte buvo užėjęs pasiteirauti dėl darbo, vėliau jis buvo kažkur išėjęs, o apie pietus vėl pasirodė servise. Su E. P. apie darbo atlyginimą jis nešnekėjo, tik nurodė, kad yra galimybė įsidarbinti, kadangi yra viena laisva autoremontininko vieta. Kai jis užėjo į poilsio kambarį tai pamatė, kad E. P. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnui rašė kažkokį paaiškinimą. E. P. į darbą autoservise buvo priimtas nuo 2011-06-17 dienos iki to jis autoservise nedirbo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. P. paaiškino, kad 2011-06-15 iš ryto apie 11 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) autoservisą adresu (duomenys neskelbtini). Užėjęs į autoservisą susirado direktorių J. M. kuriam pasakė, kad ieškosi darbo ir norėtų dirbti autoservise. Pasikalbėjęs su direktoriumi paprašė, kad jam būtų leista apžiūrėti galima darbo vietą ir pasikalbėti su darbuotojais apie darbo sąlygas. Po 12 val. jis nuėjo į poilsio patalpas kur tuo metu jau pietavo autoserviso darbuotojai ir jis prisėdo šalia jų, kad pasišnekėti. Poilsio kambaryje besišnekant su serviso darbuotojais užėjo asmuo kuris prisistatė kaip Vilniaus apskrities valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas ir paprašė pateikti darbo pažymėjimus. Jis pareigūnui pasakė, kad servise nedirba, o tik ketina įsidarbinti ir jokio pažymėjimo neturi. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai galėjo suprasti jog jis nedirba autoservise, nes vienintelis buvo ne su firminiais (duomenys neskelbtini) darbo kombinezonais, o su asmeninais drabužiais. Tačiau Valstybinės darbo inspekcijos atstovas jo nieko neklausė, o liepė surašyti kažkokį paaiškinimą ir daugiau nieko neklausęs išėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. P. paaiškino, kad 2011-06-15 jis dirbo autoservise esančiame (duomenys neskelbtini). Per pietus atvykus Valstybinės darbo inspekcijos atstovams jis tuo metu pietavo serviso poilsio patalpoje. Kartu poilsio patalpoje buvo ir E. P. kuris tuo metu jo klausinėjo apie darbo sąlygas šiame servise, nes ketino įsidarbinti. Pareigūnams pareikalavus pateikti darbo pažymėjimo jis jį pateikė, o E. P. pradėjo aiškinti, kad šiame servise jis nedirba, tačiau nežiūrint į tai jam pareigūnas davė kažkokį dokumentą ir liepė jį užpildyti.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities valstybinės darbo inspekcijos atstovas Vilius Žlioba nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas J. Š. yra surašytas pagrįstai ir paaiškino, kad jis 2011-06-15 d. kartu su Vilniaus apskrities valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiuoju darbo inspektoriumi Kšyštof Vysockij apie 12.40 val. atvyko į autoservisą esantį (duomenys neskelbtini). Patikrinus ten dirbančių asmenų darbo pažymėjimus paaiškėjo, kad vienas iš jų t.y. E. P. darbo pažymėjimo neturi. Patikrinimas buvo atliekamas pietų pertraukos metu, kai visi darbuotojai pietavo poilsiui skirtose patalpose. E. P. pietavo kartu su kitais autoserviso darbuotojais ir vilkėjo (duomenys neskelbtini) firminį kombinzoną. Jis buvo paprašytas užpildyti Valstybinės darbo inspekcijos nustatyto pavyzdžio paaiškinimą, kuriame E. P. nurodė, kad servise dirba nuo 9.00 val. pirmą dieną, su juo darbo sutartis nėra pasirašyta, dėl darbo sąlygų ir užmokesčio tarėsi su autoserviso direktoriumi J. M..

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities valstybinės darbo inspekcijos atstovas Kšyštof Vysockij davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas Vilius Žlioba.

Administracinė atsakomybė už nelegalų darbą numatyta LR ATPK 41³ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, apibrėžtas LT darbo kodekse. LR ATPK 41³ str. 1 d. dispozicija yra blanketinė, jos taikymas yra susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekse apibrėžta nelegalaus darbo samprata.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Nelegalaus darbo buvimo ar nebuvimo fakto nustatymui būtina išsiaiškinti, ar tarp asmenų atsiradę faktiniai santykiai pagal savo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai, kaip juos apibrėžia DK 93 straipsnis. Tik nustačius, kad tarp asmenų susiklostę sutartiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius, galima daryti išvadą, jog tokie santykiai įstatymiškai neįforminti laikytini nelegaliu darbu. DK 93 straipsnyje yra numatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Tokiu būdu, pagal LR ATPK 41³ str. atsakomybėn trauktini darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant LR darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala arba kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala arba kyla grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto.

DK 99 str. 2 d. yra numatyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas surašytas darbo sutarties egzempliorius lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą).

Iš byloje surinktų įrodymų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, teismo metu duotų Vilniaus apskrities valstybinės darbo inspekcijos atstovų V. Žliobos ir K.Vysoski parodymų, paaiškinimų, 2011-07-13 d. nelegalaus darbo tyrimo akto, išrašų iš SoDros dėl nelegalaus faktų nustatymų, matyti, kad E. P. 2011-06-15 d. (duomenys neskelbtini) priklausančiame autoservise dirbo nesudarius darbo sutarties. Terminuota darbo sutartis su E. P. buvo sudaryta tik 2011-06-17 d. apie ką byloja išrašas iš SoDros duomenų bazės (b.l.7). Teismas kritiškai vertina E. P. teisme duotus parodymus, kad jis tą dieną t.y. 2011-06-15 d. tik atėjo pasižiūrėti ir susipažinti su galimoms darbo sąlygom, bei, kad jis vilkėjo savais drabužiais. Teismas neturi pagrindo netikėti Vilniaus apskrities valstybinės darbo inspekcijos atstovų V. Žliobos ir K.Vysoski parodymais, kurie aiškiai nurodė, kad E. P. patikrinimo metu vilkėjo firminį (duomenys neskelbtini) kombenzoną, kas leidžia teigti, kad jis toje bendrovėje dirbo. Teismas mano, kad šių liudytojų parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes. Tokius inspektorių teiginius patvirtina ir paties E. P. 2011-06-16 d. patikrinimo metu užpildytas paaiškinimas. Liudytojų J. M. ir A. P. parodymus teismas vertina kritiškai kaip bandymą padėti išvengti administracinės atsakomybės jų bendrovės vadovui J. Š..

Teismas kritiškai vertina J. Š. parodymus, kad jis tik formaliai sprendžia autoserviso darbuotojų priėmimo ir atleidimo klausimus ir, kad jis nieko nežinojo apie 2011-06-15 d. įvykusį ten Vilniaus apskrities valstybinės darbo inspekcijos patikrinimą, kurio metu buvo nustatytas nelegaliai dirbantis E. P.. Teismas mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas (duomenys neskelbtini) direktoriui J. Š. yra surašytas pagrįstai, kadangi tik jis gali spręsti su darbo santykiais susijusius klausymus t.y. darbo sutarčių sudarymu ir jų nutraukimu. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) autoserviso direktoriaus pareiginių nuostatų jis neturi teisės priiminėti į darbą ir sudarinėti darbo sutarčių su naujai priimamais asmenimis.

Taigi teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad J. Š. būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi suteikė darbą pil. E. P. kuris jį dirbo nelegaliai. Šis pažeidimas yra įrodytas 2011-07-13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 0411-0019, 2011-07-13 nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0411-00422011-06-15 E. P. paaiškinimu, išrašais iš SoDros dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

J. Š. administracinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į tai, kad J. Š. tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas skiria jam LR ATPK 41³ str. 1 d. minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 41³ str. 1 d., 250 str. 1d., 286 str., 287 str.,

nutaria:

J. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d. padarymą nubausti 3000 litų administracine bauda.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.