Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-195/2014

Teisėja Danutė Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00371-2012-7

2014 m. sausio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. K. gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo Vytautas A. K., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 1 d. ir jam paskirta 8 MGL (1040 litų) dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. K. nuteistas už tai, kad jis apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08, 2009 m. vasario 17 d. ikiteisminio tyrimo metu Kauno miesto apylinkės prokuratūroje davė parodymus apie tai, kad jis, atvykęs pasiimti D. K. į Stankūnų butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį T. S., jame matė A. Ū., ir 2012 m. balandžio 5 d. Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme, esančiame Laisvės pr. 79A, Vilniuje, davė parodymus apie tai, kad jis 2006 m. pradžioje atvykęs pasiimti D. K. į Stankūnų butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį T. S., jame matė vaikščiojantį vien su apatinėmis kelnaitėmis apsirengusį A. Ū., ir tokiu būdu davė melagingus parodymus.

Apelianto nuomone, iš kaltinimo formuluotės, kuri iš esmės pažodžiui perkelta į apylinkės teismo nuosprendį, reikėtų suprasti, jog V. A. K. šioje byloje buvo kaltinamas 2 kartus melavęs duodamas parodymus. Vieną kartą 2009 m. vasario 17 d. ikiteisminio tyrimo metu, kitą kartą 2012 m. balandžio 5 d. teisme, t.y. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 235 str. 1 d. Nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio neaišku ar V. A. K. nuteistas už veiksmus kuriuos atliko 2009 m. vasario 17 d. Kaune, ar už tuos, kuriuos jis atliko 2012 m. balandžio 5 d. Vilniuje. Apeliantas pažymi, jog skundžiamas nuosprendis dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo yra visiškai nemotyvuotas, tokiu būdu pažeisti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 3 p. reikalavimai.

Advokato manymu, apylinkės teismas nepagrįstai nurodo, kad neturi pagrindo netikėti nurodytais liudytojais, teismas būdamas akivaizdžiai šališkas ir pažeisdamas BPK 7 str. įtvirtintą rungtyniškumo principą suvaržė jo kaip kaltinamojo gynėjo tiesę pateikti teismui įrodymus, kurie leistų pagrįstai, manyti, kad teismui 2013 m. gegužės 17 d. duodama parodymus liudytoja L. S., būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, galimai melavo teigdama, kad ji slenkančiu grafiku dirba UAB „ Tesidė“ ir vaikščiojo į darbą Kaune, tik negalėjo prisiminti, kur buvo nurodyta jos darbovietė.

Apeliantas savo skunde pažymi, kad kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo apylinkės teismo teisėja jo ginamajam bylos nagrinėjimo metu neuždavė nei vieno klausimo susijusio su ankščiau nurodyto buto išplanavimu ar kitų su tuo susijusių aplinkybių.

Advokato Aido Venckaus teigimu, nusikalstama veika numatyta BK 235 str. 1 d. gali būti padaroma tik, tyčia. Kas reiškia, jog kaltininkas supranta savo procesinę teisę, žino teisinę pareigą vykdyti teisingumą ir duoti teisingus parodymus. Kaltininkas turi suvokti, kad pateikia tikrovės neatitinkančius parodymus. Suprasdamas daromos veikos pavojingumą, jis nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Melagingais parodymais baudžiamojoje byloje siekiama trukdyti atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad jo ginamasis kaltinamas už tai, jog melavo ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus kaip liudytojas 2009 m. vasario 17 d., kuomet nurodė, kad atvykęs pasiimti D. K. į Stankūnų butą, esantį (duomenys neskelbtini), matė jame A. Ū. Advokatas savo skunde pažymi, kad apylinkės teismo nuosprendyje nenurodyta, jokių argumentų, kokią įtaką ir kokiai baudžiamajai bylai turėjo ši jo ginamojo nurodyta aplinkybė. Nurodo, kad niekas įskaitant ir kitus kaltinimo liudytojus neneigė, kad A. Ū. lankėsi ankščiau nurodytame bute.

Advokato teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino ir A. K. parodymus, neatsižvelgė į jo ginamojo duotų parodymų nuoseklumą, ginamojo amžių.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

V.A. K. buvo kaltinamas ir apylinkės teismo yra nuteistas už du jam inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodus: kad jis davė melagingus parodymus 2009.02.17. apklausiamas Kauno m. apylinkės prokuratūroje, tvirtindamas, kad jis matė A. Ū. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno L. S. su dukra bei L. S. tėvai, ir 2012.04.15. apklausiamas Vilniaus 2 apylinkės teisme, tvirtindamas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , kuriame gyveno L. S. su dukra bei L. S. tėvai matė A. Ū. be drabužių, tik su trumpikėmis.

Kolegija laiko, kad apylinkės teismo išvada, jog byloje yra pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad V.A. K. apklausiamas Kauno apylinkės prokuratūroje davė melagingus parodymus nurodydamas apie tai, kad jis matė A. Ū. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta. Nors teismas nurodo, kad V.A. K. parodymų prokuratūroje melagingumą patvirtina L. S. bei jos tėvų parodymai, kurie tvirtina, kad nuteistasis niekada jų bute nebuvo ir A. Ū. ten matyti negalėjo, tačiau būtina įvertinti tai, kad L. S. taip tvirtinti galėjo siekdama paneigti jai keltus, tame tarpe ir nuteistojo aplinkos, viešus įtarinėjimus apie jos ir A. Ū. daromas nusikalstamas veikas dukros atžvilgiu, o jos tėvai

T. S. ir S. S., galėjo būti suinteresuoti palaikyti L. S. poziciją, todėl negalima laikyti, kad šių asmenų parodymai neginčytinai paneigia nuteistojo parodymus duotus Kauno prokuratūroje. Liudytojos A. K. parodymai susiję tik su pareikštu kaltinimu dėl parodymų apie apsinuoginusio A. Ū. būvimą L. S. namuose, ši liudytoja parodymų susijusių su kaltinimu dėl melagingų parodymų Kauno apylinkės prokuratūroje, nedavė. Todėl tiek L. S. bei jos tėvų, tiek A. K. parodymai, nesant kitų įrodymų, neginčytinai paneigiančių kaltinamojo parodymus, kad jis matė A. Ū. bute kuriame tuo metu gyveno L. S., negali būti pakankamu pagrindu laikyti, kad V.A. K. dėl šio epizodo davė melagingus parodymus.

Byloje nėra duomenų, kad bylos nagrinėjimo metu buvo detaliai aiškinamasi apie buto (duomenys neskelbtini) išplanavimą, jame esančius baldus ir kt., todėl apylinkės teismo nuosprendžio motyvas, kad tai, jog nuteistasis nenurodė tokių aplinkybių, yra jam pareikšto kaltinimo patvirtinimas, taip pat nepagrįstas.

Nuteistojo parodymai kuriuos jis davė Kauno apylinkės prokuratūroje tvirtindamas, kad vieną kartą būdamas bute (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno L. S. su dukra, matė A. Ū., yra nuoseklūs, apie tai jis nurodė tiek Kauno apylinkės prokuratūroje (b.l.10), tiek apklausiamas liudytoju Kėdainių apylinkės teisme (b.l.181), tai jis tvirtino ir Vilniaus 2 apylinkės teisme (b.l.63), kaip minėta, jie neigiami tik suinteresuotų L. S. ir jos tėvų parodymais, todėl laikytina, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis Kauno apylinkės prokuratūroje davė melagingus parodymus

Pažymėtina, kad V.A.K. tokius pačius parodymus kaip Kauno apylinkės prokuratūroje davė ir Kėdainių apylinkės teisme bei Vilniaus 2 apylinkės teisme, tačiau nuteistajam inkriminuotas tik melagingų parodymų davimas Kauno apylinkės prokuratūroje.

Tuo tarpu kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, laiko, kad apylinkės teismo išvada apie tai, kad nuteistasis davė melagingus parodymus apklausiamas Vilniaus 2 apylinkės teisme yra pagrįsta.

Visų pirma, V.A. K. parodymai apie tai, kad jis antrą kartą atvykęs į butą (duomenys neskelbtini) kuriame tuo metu gyveno L. S. jame matė A. Ū. tik su trumpikėmis, yra nenuoseklūs. Tai, kad jis antrą kartą atvykęs į butą jame matė A. Ū. tik su trumpikėmis, nuteistasis pradėjo tvirtinti tik Kėdainių apylinkės teisme, kai buvo nagrinėjamas D. K. gyvenamosios vietos nustatymo klausimas ir po to, kai davė parodymus ir Vilniaus 2 apylinkės teisme nagrinėjant A. Ū. baudžiamąją bylą.

Kaip matyti iš V.A. K. apklausos protokolo Kauno apylinkės prokuratūroje, apie tai, kad jis matė A. Ū. bute su trumpikėmis, jis tuo metu nenurodė, nors iš protokolo akivaizdžiai matyti, kad apie tai, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis jis matė Ū., tos apklausos metu buvo aiškinamasi. V.A. K. tuo metu nurodė, kad jis matė A. Ū. iš viso apie tris kartus ir nurodė, kad bute pas L. S. tėvus jis A. Ū. matė tik vieną kartą (b.l.10), nors tuo metu kai buvo apklausiamas prokuratūroje (2009.02.17.), pagal vėlesnius jo parodymus, jis jau buvo matęs A. Ū. ir antrą kartą bute be drabužių (tvirtino, kad matė 2006, vėliau nurodė -2007 metais). Laikyti, kad jis nurodydamas, jog A. Ū. bute matė tik vieną kartą, nuteistasis pamiršo šį išskirtinį, tuo pačiu ir jam naudingą, patvirtinantį jo įtarimus dėl A. Ū. neteisėtų veiksmų jo anūkės atžvilgiu, epizodą, (kad bute jis matė ir apsinuoginusį A. Ū.), jokio pagrindo nėra. Tuo labiau, kad kaip buvo minėta, apie A. Ū. būvimą bute apklausos metu buvo kalbama, ir tokio nuteistajam svarbaus fakto nenurodymas negali būti paaiškinamas ir tvirtinimu, kad nuteistajam apie tai nebuvo apklausos metu užduoti klausimai.

Kolegija laiko, kad parodymų apie A. Ū. būvimą bute tik su trumpikėmis nenuoseklumas, šių parodymų atsiradimas (davimas) tik teisminių nagrinėjimų metu, kai nuteistasis neabejotinai buvo suinteresuotas palaikyti jo šeimos poziciją dėl A. Ū. dalyvavimo tvirkinant jo anūkę, yra pakankamas pagrindas laikyti, kad nuteistasis apie tai, kad jis matė A. Ū. bute su trumpikėmis, tvirtino melagingai, todėl šiame epizode jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Baudžiamojo kodekso 235 str.1 d.

Šiuos V.A. K. nusikalstamus veiksmus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nors, kaip minėta, L. S. bei jos tėvų parodymai vertintini kaip suinteresuotų asmenų parodymai ir tik jie vieni negalėtų būti pakankamais įrodymais, patvirtinančiais melagingų parodymų davimą šiame epizode, tačiau atsižvelgiant į tai, kad išvadas dėl šių parodymų melagingumo duoda pagrindą daryti ir kiti aukščiau nurodyti duomenys, šiuo konkrečiu atveju nustatant kaltinimo dėl šio epizodo pagrįstumą, jį patvirtinančios reikšmės turi ir L. S., T. S. bei S. S. parodymai neigiantys nuteistojo tvirtinimą, kad jis galėjo matyti bute apsinuoginusį A. Ū.. Šių asmenų parodymus, kaip įrodymus patvirtinančius apie melagingų parodymų davimą, nurodė ir apylinkės teismas.

Pažymėtina, kad ir A. Ū. baudžiamąją bylą nagrinėjęs Vilniaus apylinkės teismas nuosprendyje vertindamas byloje surinktus įrodymus, V.A. K. parodymus apie tai, kad jis metė bute A. Ū., tame tarpe ir esantį tik su trumpikėmis, įvertino kritiškai (b.l.92).

Vertinant V.A. K. parodymus atsižvelgtina ir į tai, kad aiškindamas apie jo apsilankymą bute, kai jis matė su trumpikėmis A. Ū., nuteistasis davė nenuoseklius parodymus ir dėl atskirų aplinkybių : nurodęs, kad jis matė A. Ū., 2006 metų pradžioje, vėliau nurodė 2007 metus, aiškinantis jo apsilankymo bute kai jis matė apsinuoginusį A. Ū. aplinkybes, nuteistasis nurodė, kad jis tada atvykęs į butą matė apsinuoginusį A. Ū. pats būdamas buto tarpduryje (b.l.147), vėliau aiškino kad tuo metu buvo užėjęs į prieškambarį (b.l.115), vėliau nurodė, kad buvo tik laiptinėje (b.l.63). Šie parodymų nenuoseklumai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, turi reikšmę nuteistojo parodymus šiame epizode melagingais.

Atsižvelgiant į tai, kolegija laiko, kad apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis davė melagingus parodymus tvirtindamas, kad apsilankęs bute jis jame matė apsinuoginusi, su trumpikėmis A. Ū., yra pagrįsta.

Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai, kurie apelianto teigimu yra pagrindas laikyti, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, laikytini pagrįstais tik iš dalies. Laikytinas pagrįstu apeliacinio skundo motyvas, kad nuteistojo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip du atskiri epizodai. Apeliacinėje instancijoje pašalinus iš kaltinimo pirmąjį epizodą (dėl melagingų parodymų davimo Kauno apylinkės prokuratūroje), ši kvalifikavimo klaida ištaisoma paliekant tik antrojo epizodo (melagingų parodymų davimą apie A. Ū. su trumpikėmis) kvalifikavimą pagal Baudžiamojo kodekso 235 str.1d.

Laikytinas iš dalies pagrįstu, ir apeliacinio skundo motyvas, kad V.A. K. parodymai Kauno apylinkės teisme, kad nuteistasis matė A. Ū. bute, kuriame tuo metu gyveno L. S., iš esmės nėra itin reikšmingi. A. Ū. apsilankymų šiame bute neneigė ir L. S., jie nustatyti ir remiantis kitais duomenimis, kad šie parodymai būtų reikšmingi nustatant kitas svarbias aplinkybes, duomenų nėra, todėl abejotina, ar tokius parodymus, jei jie ir būtų neteisingi, yra pagrindas laikyti nemažareikšme nusikalstama veika. Aukščiau aptartais įrodymais nustačius, kad nėra pakankamo pagrindo šiuos parodymus laikyti neginčytinai melagingais, šie apeliacinio skundo motyvai laikytini patvirtinančiais šią kolegijos išvadą.

Tuo pačiu pažymėtina, kad V.A. K. parodymai apie tai, kad jis matė pas L. S. apsinuoginusį A. Ū., kurie teismo yra pagrįstai pripažinti melagingais, neabejotinai turėjo svarbią reikšmę nagrinėjant galimos pedofilijos aplinkybes A. Ū. byloje ir sprendžiant apie A. Ū. pateiktų kaltinimų tvirkinant mažametę D. K. pagrįstumą.

Apeliacinio skundo motyvas, kad liudytojos A. K. parodymai apie, tai, kad ji apsilankiusi nuteistojo namuose vieną kartą girdėjo užuominą apie apsinuoginusį A. Ū. Stankūnaitės namuose, kitą kartą apie tai jai jau patvirtinęs ir V.A. K., nepatvirtina nuteistajam pareikšto kaltinimo, pagrįsti tik iš dalies. Esant kitiems įrodymams, patvirtinantiems V.A. K. davė melagingus parodymus apie tai, kad jis matė apsinuoginusį A. Ū. L. S. bute, šios liudytojos parodymai apie šias aplinkybes, laikytini taip pat patvirtinančiais nuteistajam pareikštą kaltinimą dėl šių melagingų parodymų davimo.

Kolegija laiko, kad tai, jog butas nuosavybės teise nepriklauso T. S., kad L. S. galėjo duoti neteisingus parodymus apie jos darbą ,,Tesidės“ bendrovėje, kad nuteistajam neinkriminuotas melagingų parodymų davimas Kėdainių apylinkės teisme, negali būti pagrindu laikyti, kad turi būti abejojama ir visais L. S. bei jos tėvų parodymais, ir šios abejonės yra pagrindas laikyti, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas. Kaip minėta, nors L. S. bei jos tėvų parodymus galima laikyti suinteresuotų asmenų parodymais, tačiau tais atvejais, kai jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, jų atmesti negalima: nustačius, kad yra kitų duomenų, patvirtinančių, kad jog V.A. K. davė melagingus parodymus apie A. Ū. būvimą bute su trumpikėmis, šių asmenų parodymai laikytini patvirtinančiais šį kaltinimą.

Negali būti laikomi pagrįstais ir apeliacinio skundo motyvai dėl apylinkės teismo šališkumo dėl to, kad apylinkės teismas netenkino gynėjo prašymų patikrinti liudytojų ir kaltinamojo parodymų poligrafu, nesiaiškino, kam nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno L. S., nepagrįstai nuteistajam inkriminuojamą veiką kvalifikavo kaip tęstinę. Minėti prašymai buvo pagrįstai teismo netenkinti, kaip pertekliniai ir neturintys esminės reikšmės nustatant nuteistajam pateiktų kaltinimų pagrįstumą, o dviejų nusikalstamos veikos epizodų kvalifikavimas kaip vienos tęstinės veikos, nepriklausomai nuo jo pagrįstumo, šiuo atveju negali būti teismo šališkumą patvirtinančia aplinkybe.

Nepagrįstas ir apeliacinio skundo motyvas, kad Kėdainių apylinkės teisme L. S. išgirdusi V.A. K. parodymus apie, tai, kad jis matė A. Ū. jos bute su trumpikėmis, į tai nesureagavo, ir tai yra įrodymas, patvirtinantis, kad nuteistasis sakė tiesą. Kaip matyti iš šios bylos protokolo, po tokių V.A. K. parodymų, jie buvo pertraukti L. S., kuri uždavė klausimus nuteistajam kurie gali būti vertinami ir kaip jos pasirinktas reakcijos būdas į melagingus parodymus. Tai, kad į šiuos parodymus nebuvo sureaguota tuojau pat juos neigiant V.A. K. apklausos metu, kas iš esmės būtų proceso tvarkos pažeidimas, ar nebuvo atlikti kitokie impulsyvios reakcijos veiksmai, negali būti pagrindu laikyti, kad L. S. šiuos parodymus pripažino kaip teisingus.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, patikrinus byloje surinktą medžiagą bei skundžiamo apylinkės teismo pagrįstumą ir teisėtumą, kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį kaltu 2012.04.05. Vilniaus 2 apylinkės teisme davus melagingus parodymus apie tai, kad jis bute, esančiame (duomenys neskelbtini) matė apsinuoginusį, tik su trumpikėmis A. Ū., ir šie jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 str.1 d.

Nustačius, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, kad nuteistasis davė melagingus parodymus ir 2009.02.17. apklausiamas Kauno apylinkės prokuratūroje, šis kaltinimas iš nuteistajam inkriminuotos veikos pašalintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl to sumažėja ir nuteistajam inkriminuojamų veiksmų apimtis, mažintina ir apylinkės teismo paskirta nuteistajam bausmė.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str.1 d. 3 p.,

nutarė:

Nuteistojo V. A. K. gynėjo skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuteistajam inkriminuojamos veikos kaltinimą dėl melagingų parodymų davimo 2009.02.17. Kauno apylinkės prokuratūroje.

Vytautui A. K. paskirtą bausmę sumažinti iki 5 MGL (650 Lt) dydžio baudos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.