Alytaus apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo K. T., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turinčio profesinį išsilavinimą, nesusituokusio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad K. T. 2016-10-31 21.40 val. Alytuje, prie Volungės gatvės 40 namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas jam priklausantį automobilį Audi A4, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, buvo neatsargus, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė stovinčio automobilio Mercedes Benz, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galinį bamperį ir jį apgadino. Šiais veiksmais K. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 101, 126, 219 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. T. kaltu dėl eismo įvykio pripažino, tačiau nepripažino savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio. Parodė, kad po darbo atvažiavo pas draugą į namus. Automobilių stovėjimo aikštelėje paliko mašiną. Aikštelė yra siaura, neapšviesta. Vakare, tamsiu paros metu, išvažinėjo iš aikštelės, ir savo automobilio priekiu galėjo kliudyti priešais stovintį automobilį. Jokio kontakto nejautė, buvo tamsu, lijo, automobilio salone grojo muzika. Grįžo į namus (duomenys neskelbtini) ir ėjo miegoti. Buvo blaivus. Telefoną buvo palikęs pas draugus. Vėliau sužinojo, kad į jo telefoną kažkas skambino, kalbėjo jo draugai. Apie įvykį sužinojo, kai gavo šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Tikslo pasišalinti iš eismo įvykio neturėjo.

Nukentėjusysis L. R. parodė, kad automobilį Mercedes Benz paliko automobilių stovėjimo aikštelėje ir nuėjo į namus persirengti. Automobilis stovėjo šalia išvažiavimo iš aikštelės, ten yra siauras pravažiavimas. Kieme prastos sąlygos automobiliui parkuoti. Automobilyje buvo likęs draugas. Draugas paskambino ir pasakė, kad kažkas atsimušė į jo automobilį. Išėjo į lauką, tačiau to automobilio jau nebuvo. Mano, kad K. T. galėjo nematyti ir nejausti kontakto su jo automobiliu, kadangi išvažiavimas iš kiemo labai sudėtingas ir siauras. Jo automobilis tik šonu prisilietė. Į draudimo bendrovę nesikreipė, žalą atlygino K. T..

Liudytojas P. K. parodė, kad įvykio metu sėdėjo automobilyje keleivio priekinėje sėdynėje, laukė draugo. Pajuto nestiprų smūgį, kadangi automobilis sujudėjo, ir pamatė nuvažiuojantį automobilį. Paskambino draugui. Įvykio metu jis pasimetė, todėl automobilio nestabdė. Iš savo patirties mano, kad jis vairuotojo vietoje taip pat būtų nepajutęs tokio smūgio, kadangi automobilis yra didelis, o kontaktas buvo nestiprus.

Liudytoja policijos pareigūnė G. S. parodė, kad įvykio dieną gavo iškvietimą dėl eismo įvykio Volungės gatvėje. Buvo pranešta, kad vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, bet valstybinai numeriai yra žinomi. Atvykę į vietą, rado prie apgadinto automobilio nukentėjusįjį ir jo draugą, kuris teigė, kad matė eismo įvykį. Pagal automobilio numerius bandė ieškoti automobilio savininko duomenų bazėje. Suradus telefono numerį, jam paskambino. Niekas neatsiliepė, todėl pradėjo forminti įvykį. Tuo metu pradėjo skambinti iš to telefono numerio, kuris priklauso pasišalinusio automobilio savininkui, pradėjo klausinėti, kas ko nori. Prisistatė, kad yra policijos pareigūnė, klausė, ar gali pasišnekėti su K. T., bet asmuo pasakė, kad jis neblaivus miega. Buvo apgadintas automobilio šonas, sugadinimas nežymus. Tikrai galima nejausti tokio kontakto su kitu automobiliu, todėl ir bandė iš pradžių išsiaiškinti, prisiskambinti tam asmeniui. Įvykio metu buvo tamsu.

Motyvuojamoji dalis

Be K. T. paaiškinimo, jo kaltę dėl eismo įvykio patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, Eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiūros aktais, kitais duomenimis.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad K. T. vairavo automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101, 126, 219 106 punktų reikalavimus, kadangi nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. K. T. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, K. T. skirtina pažeidimo sankcijoje numatyta bauda, artima jos minimaliam dydžiui.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą K. T. buvo kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., tai yra kad pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str. 1 d.). Taigi asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Iš bylos duomenų matyti, kad K. T. neigia pasišalinęs iš eismo įvykio, parodė, kad nepajuto kliudęs kitą automobilį, negirdėjo jokio pašalinio garso, apie eismo įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų. Kad vairuotojas galėjo nejausti kliudęs kitą šalia stovintį automobilį paliudijo ir pats nukentėjusysis L. R., liudytojas P. K. bei teismo posėdyje apklausta pareigūnė G. S., kadangi nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai, įlenkimo žymių nėra, iš fotolentelės matosi tik nežymus braukimo pėdsakas, tai leidžia daryti išvadą, kad smūgio automobilių susidūrimo metu nebuvo, automobilių kontaktas buvo nestiprus.

Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tiesiogine tyčia, tai yra sukėlęs eismo įvykį asmuo turėjo tai suprasti ir tikslingai, siekdamas už savo neteisėtus veiksmus išvengti atsakomybės, tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007, N575-2198/2009). Šiuo atveju tokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog padarė eismo įvykį ir iš jo tyčia pasišalino, byloje nėra. Aplinkybė, kad K. T. galimai buvo neblaivus, nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Įvertinus teismui pateiktus surinktus duomenis, fotonuotraukas, pažeidėjo paaiškinimus ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad K. T. veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Įvertinant visas bylos faktines aplinkybes ir surinktus duomenis, laikytina, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad K. T. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena K. T. nutrauktina, kadangi jo veiksmuose nėra visų būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 30, 30² str. 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 puntu,

nutaria:

K. T. pripažinti kaltu, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 35 eurų baudą.

K. T. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.