- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2S-278-198/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00834-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- I. C.
- Atsakovas
- A. C.
- Trečiasis asmuo
- Ignalinos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. C. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-473-286/2019 pagal ieškovės I. C. ieškinį atsakovui A. C., trečiajam asmeniui Ignalinos kredito unijai, išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. C. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti šalių vaiko J. C. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą vaikui ir išspręsti kitus su tuo susijusius reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatė šalių nepilnamečio sūnaus J. C. laikiną gyvenamąją vietą su motina; nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į vaiko motinos I. C. banko sąskaitą ir nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovę.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė prašymą panaikinti šias laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, jog išvada, kad vaikas paskutiniu metu daugiau laiko gyvena su motina neatitinka tikrovės. Sūnus J. jo namuose praleidžia 6 dienas, 2 praleidžia pas ieškovę, o po to vėl 6 dienas būna su juo. Paskutiniu metu vaikas su juo praleidžia trigubai daugiau laiko nei su mama. Jo gyvenamojoje vietoje vaikas gyvena nuo gimimo, čia yra vaiko daiktai, gyvenimo aplinka jam yra įprasta. Mano, kad ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia nusistovėjusią vaiko gyvenamąją vietą, jo įprastinį gyvenimo ritmą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi atsakovo A. C. prašymą tenkino. Panaikino 2018 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškovės ir atsakovo nepilnamečio sūnaus J. C. laikinos gyvenamosios vietos su motina I. C. nustatymo, dėl laikino atsakovo A. C. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteisimo.
5. Teismas rėmėsi Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau ir – VVTAĮT) 2018 m. gruodžio 19 d. išvada, kurioje nurodyta, kad vaiko J. C. gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaiko interesus ir nepažeis jo teisių ir teisėtų interesų, tačiau taip pat konstatuota, kad paskutiniu metu vaikas daug laiko praleidžia pas tėvą A. C. šeimai priklausančiame name, kur yra labai geros buities sąlygos, sukurtos geros sąlygos vaiko gyvenimui, mitybai, šeimyniškos aplinkos kūrimui, nes netoliese gyvena tėvo brolis, todėl J. gali daug laiko praleisti ir bendrauti su savo pusbroliais. Būdamas su tėvu, vaikas susipažįsta su technika, transporto priemonėmis, turi galimybę daug laiko praleisti lauke. Teismas sprendė, jog VVTAĮT išvada iš esmės patvirtina prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo išdėstytus argumentus.
6. Teismas pasisakė, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt.
7. Teismas konstatavo, kad pagrindo manyti, jog iki bylos išnagrinėjimo galimai bus padaryta žala įstatymo saugomiems vaiko interesams, nėra, ir sprendžia, kad 2018 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka vaiko interesų ir šalių interesų pusiausvyros, todėl jos panaikinamos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė I. C. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovo A. C. prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
9. Nurodo, kad teismo argumentai yra prieštaringai, VVTAĮT 2018 m. gruodžio 19 d. išvada skirtingai vertinama 2018 m. gruodžio 20 d. ir skundžiamoje nutartyje.
10. Akcentuoja, jog atsakovo elgesys pažeidžia teisėtus ieškovės ir prioritetinius vaiko interesus. Atsakovas nuteikinėja vaiką prieš ieškovę, po bendravimo su atsakovu stipriai pasikeitęs vaiko elgesys, suprastėjo mokslo rezultatai, nebesidomima būreliais, mokykla bei kitomis veiklomis.
11. Pažymi, kad ieškovė su vaiku daugiau nei vienerius metus gyvena skyrium nuo ieškovo, todėl vaikas turi susiformavusią stabilią gyvenamąją ir ugdymo aplinką. Atsakovas su vaiku daugiau ėmė bendrauti tik nuo 2018 m. rudens prieš bylos iškėlimą teisme.
12. Teigia, kad teismas pažeidė teisės būti išklausytam principą, nesuteikdamas teisės ieškovei pasisakyti dėl atsakovo prašymo. Be to, teismas nepareikalavo išvadą teikiančios institucijos nuomonės. Skubiai panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones sukėlė dvejones dėl teismo objektyvumo ir nešališkumo.
13. Nurodo, kad atsakovo prašymas neparemtas jokiais įrodymais, jo nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės. Jos darbo grafikas yra stabilus – dirba 5 darbo dienas per savaitę, nuo 8 val. iki 17 val.
14. Teigia, kad teismas pažeidė vaiko teisę nuolatos gauti iš tėvo išlaikymą. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisidėdavo epizodiškai ir nevienodo dydžio sumomis kas mėnesį (200 Eur, 250 Eur arba 300 Eur). Teismas šioje dalyje nutarties išvadų visiškai nemotyvavo.
15. Pažymi, kad sudaro atsakovui sąlygas matyti su vaiku platesne, nei 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje numatyta tvarka.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. C. prašo pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
17. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. VVTAĮT specialistai nustatė, kad tiek vaiko motinos, tiek vaiko tėvo namuose yra sudarytos labai geros vaiko gyvenimo sąlygos. Vaikas gerai jaučiasi su abiem tėvais. Jokių realių ar net tikėtinų grėsmių nustatyta nebuvo. Pats vaikas nebuvo išklaustas. Mano, kad dabartinė susiklosčiusi vaiko gyvenimo tvarka minimalizuoja vaiko išgyvenimus dėl tėvų skyrybų.
18. Pažymi, kad jis žymiai daugiau nei ieškovė savo laiko, dėmesio ir lėšų skiria sūnui. Ieškovė siekia apriboti jo galimybes bendrauti su sūnumi, auginti jį.
19. Nesutinka su skundo argumentais dėl nutarties nepagrįstumo, prieštaringumo, galimo šališkumo ir neobjektyvumo išnagrinėjus jo prašymą. 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis buvo priimta išklausius tik ieškovės poziciją. Byloje nėra ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pažymi, kad prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones įkeltas 2019 m. sausio 3 d., todėl ieškovė turėjo 4 dienų laikotarpį susipažinti su prašymu ir esant norui pateikti savo argumentus.
20. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė nenurodo kuo pasireiškia vaiko teisių pažeidimas.
21. Dėl apeliantės pateiktų įrodymų nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. darbo sutartyje nurodyta, kad nustatoma suminė darbo laiko apskaita, apeliantė darbo laiko grafiko nepateikė. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad A. V. turi psichologo išsilavinimą bei kompetenciją vertinti vaikų psichologinę būklę. Jam pačiam nebuvo pasiūlyta su vaiku atvykti pas A. V.. Kartu su atskiruoju skundu ir jo priedais jokie garso įrašai atsakovui pateikti nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
23. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
24. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę jas taikyti.
25. Išanalizavęs bylos medžiagą, su atskiruoju skundu pateiktų ir priimtinų byloje įrodymų turinį, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo motyvus dėl 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – šalių sūnaus laikinos gyvenamosios vietos su motina nustatymo, laikino išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimo, atsakovo laikino bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi nustatymo, panaikinimo, šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra būtinybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
26. VVTAĮT 2018 m. gruodžio 19 d. išvadoje dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodyta, kad abiejų vaiko tėvų namuose yra geros sąlygos vaiko gyvenimui, mitybai, ugdymui(si) šeimyniškos aplinkos kūrimui; vaikas gali gyventi ir pas mamą, ir pas tėvą; nerašytiniu tėvų sutarimu vaikas šiuo metu gyvena ir su mama, ir su tėčiu panašų laiko tarpą; tėvas kiekvieną mėnesį skiria lėšų vaiko išlaikymui arba pats aprūpina reikalingais drabužiai, avalyne, pramogomis. Šias išvadas iš esmės patvirtina šalių procesiniuose dokumentuose dėstomi paaiškinimai. Ieškovė neneigia, jog atsakovas kas mėnesį skiria lėšas vaiko išlaikymui (200 Eur, 250 Eur arba 300 Eur). Taip pat atsakovas išlaiko vaiką, aprūpina jį reikalingais daiktais, rūpinasi vaiko poreikiais, kuomet vaikas leidžia jo namuose. Taigi, atsakovas savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų vykdė ir vykdo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad vaiko poreikių patenkinimui yra būtinas laikino išlaikymo priteisimas.
27. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nors tėvams pradėjus gyventi atskirai, vaikas daugiau laiko gyveno su mama, paskutiniu metu vaikas daug laiko praleidžia ir pas tėvą šeimai priklausančiame nuosavame name. Ieškovės pateiktoje A. V. psichologinių konsultacijų kabineto pažymoje nurodoma, kad vaikas skyrybų fakto nėra įsisąmoninęs, vaikui vidinį sąmyšį kelia iš esmės abiejų tėvų elgesys, pateiktos rekomendacijos abiems tėvams, kiek įmanoma daugiau būti, veikti, kalbėtis su vaiku. Abu tėvai turėtų dėti maksimalias pastangas vaikui padėti išgyventi šį etapą. Šalių vaikui J. C., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl tėvai turėtų atsižvelgti ir į vaiko nuomonę, spręsdami, su kuriuo iš tėvų vienu ar kitu metu, vaikas nori būti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog papildomų ribojimų nustatymas taikant laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka vaiko interesų, pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą vykdant pareigas vaikui.
29. Teismas atmeta, kaip nepagrįstus, apeliantės teiginius, jog atsakovo elgesys pažeidžia vaiko interesus. Ieškovės pateikti įrodymai, atsakovo paaiškinimai, šiuo metu byloje esantys duomenys, VVTAĮT išvada, nepatvirtina tokių ieškovės teiginių, todėl nėra pagrindo spręsti, kad vaiko nuolatinis maksimalus bendravimas su atsakovu kenkia vaiko interesams.
30. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės būti išklausytam principą, nesuteikdamas teisės jai pasisakyti dėl atsakovo prašymo, nepareikalavo išvadą teikiančios institucijos nuomonės, sukėlė dvejones dėl teismo objektyvumo ir nešališkumo.
31. Apeliacinės intancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju 2018 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ieškovės prašymu, neišklausius atsakovo, neišsiaiškinus vaiko nuomonės dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo dalyvaujant psichologui, vaiko teisių specialistui ir/ar kitam specialistui, kuris galėtų tinkamai, nešališkai apklausti vaiką, atsižvelgdamas į jo socialinę, psichologinę brandą, siekiant apsaugoti jį nuo šalių daromo poveikio ir išsiaiškinti vaiko poziciją laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimu. Todėl, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo prašyme išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs abiejų šalių argumentus, pagrįstai laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Ieškovė argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo išdėstė prašyme jas taikyti, pateikdama atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista ieškovės teisė būti išklausytai, o taip pat tai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo objektyvumu ir nešališkumu.
32. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog prioritetiniai vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principai bei šalių teisės ir teisėti interesai šiuo atveju nėra pažeidžiami ir poreikio ir (ar) būtinybės ginčo priemones taikyti šiuo atveju nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas panaikino. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.