Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2009-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-127/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-10
Bylos Nr.
2K-127/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislovas Ranonis (pirm.), Antanas Klimavičius, Vytautas Piesliakas (pran.)
Nuteistasis
D. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-127/2009Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.9.2. 1.2.19.3. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. ir jo gynėjos kasacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutarties.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. nuosprendžiu D. D. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartimi nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad pasikėsino papirkti valstybės tarnautojus: 2006 m. liepos 10 d., apie 23.40 val., būdamas policijos tarnybiniame automobilyje „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame Vilkaviškio r., Kybartuose, Darvino gatvėje, prie pastato Nr. 3, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės „VW LT-28“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimą neblaiviam ir prašydamas nesiimti prieš jį būtinųjų teisinių priemonių, tiesiogiai, žodine forma ir konkliudentiniais veiksmais, t. y. padėdamas ant automobilio „VW Vento“ priekinės keleivio sėdynės pinigus, davė kyšį – 200 Lt nominalo banknotą, kurio numeris AB1842484, Vilkaviškio r. PK Kybartų policijos nuovados apylinkės inspektorių veiklos grupės patruliams R. K. ir D. B. (valstybės tarnautojams, vykdantiems kelių eismo priežiūros įgaliojimus) siekdamas neteisėtos policijos pareigūnų veikos vykdant įgaliojimus – kad nebūtų pristatytas į Vilkaviškio r. PK girtumui nustatyti ir nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes policijos pareigūnai R. K. ir D. B. atsisakė priimti duodamą kyšį.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis D. D. ir jo gynėja prašo teismą panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasatoriai teigia, kad D. D. nepagrįstai nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį. Policijos pareigūnai įvykio vietoje D. D. nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, todėl D. D. ir nebuvo tikslo siūlyti pareigūnams kyšio.

Teismas nepagrįstai vadovavosi prieštaringais liudytojų - policijos pareigūnų R. K. ir D. B. parodymais. R. K. nurodė, kad automobiliu važiavo du žmonės, o D. B. – kad trys, R. K. nurodė, kad D. B. turėjo matyti pinigų perdavimo faktą, o D. B. – kad nematė. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigūnai duodami D. D. kaltinančius parodymus buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Nors pažeidimas buvo padarytas 2006 m. liepos 10 d., tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik 2006 m. spalio 12 d., todėl akivaizdu, kad policijos pareigūnai protokolą surašė tik tuomet, kai teisme nepavykus pabaigti baudžiamosios bylos pagreitinto proceso tvarka teisėjos 2006 m. liepos 20 d. nutartyje konstatuota, kad D. D. protokolas dėl vairavimo neblaiviam nesurašytas, įrodymų nepakanka ir jie yra ginčytini.

Skunduose nurodoma, kad liudytojui K. P. baudžiamoji byla už įrodymų pakeitimą iškelta nebuvo, todėl teismai nepagrįstai konstatavo, kad šio liudytojo bylą nagrinėjant pagreitinto proceso metu bei 2006 m. rugpjūčio 3 d. vykusios apklausos metu duoti parodymai yra melagingi. Šio liudytojo parodymai sutampa su liudytojos J. K. duotais parodymais, kurie taip pat nebuvo pripažinti melagingais. Taip pat skunduose nurodoma, kad liudytojas K. P. savo pirminius parodymus pakeitė tik tada, kai jam buvo iškelta baudžiamoji byla, kas patvirtina, jog policijos pareigūnai galėjo jį priversti duoti D. D. nepalankius parodymus.

Taip pat teismai nepagrįstai vadovavosi eksperimento, kurio metu buvo nustatyta, kad neįmanoma įžiūrėti žmogaus, sėdinčio už automobilio vairo, išvadomis, todėl policijos pareigūnai R. K. ir D. B. melagingai teigė, kad automobilį vairavo D. D.

Garso įraše užfiksuoti duomenys negali būti laikomi įrodymais, nes įrašas mobiliuoju telefonu buvo daromas D. D. neįspėjus. Be to, iš garso įrašo turinio galima spręsti, kad policijos pareigūnai provokavo D. D. duoti kyšį, tuo tarpu jis pats jokių pinigų nesiūlęs.

Skunduose nurodoma, kad D. D. nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį veiką būtų buvę galima kvalifikuoti tik tuo atveju, jeigu D. D. būtų siekęs, kad policijos pareigūnai neteisėtai neveiktų, t. y. nenustatytų girtumo ir nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo. Tuo tarpu policijos pareigūnai alkotesterio asmens neblaivumui patikrinti neturėjo, o surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo neturėjo įgaliojimų. Be to kasatorius D. D. kasaciniame skunde papildomai nurodo, kad jo veika iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 227 straipsnio 2 dalies turi būti perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 1 dalį ir dėl to, kad jo neva policijos pareigūnams duotas 200 Lt kyšis nesudaro 250 MGL.

Skunduose teigiama, kad teismai D. D. turėjo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nes pasiuntus D. D. atlikti laisvės atėmimo bausmę, nebūtų kam prižiūrėti kartu su juo po skyrybų likusio gyventi mažamečio sūnaus, kurio motina (buvusi D. D. sutuoktinė) nepareiškė noro juo rūpintis. Be to, iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje matyti, kad mažamečio sūnaus gyvenamoji vieta su tėvu (D. D.) nustatyta todėl, kad vaiko motinos sugyventinis prieš vaiką naudojo fizinį smurtą. Taigi skirdamas bausmę teismas turėjo atsižvelgti ir į mažamečio D. D. sūnaus interesus, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad D. D. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis kasaciniame skunde teigia, kad jo veika turi būti perkvalifikuota į BK 227 straipsnio 1 dalį dėl to, kad kyšio suma – 200 Lt, yra mažesnė negu 250 MGL, o jo gynėja kasaciniame skunde teigia, kad veika turi būti perkvalifikuota į šio straipsnio 1 dalį dėl to, kad kyšis buvo duotas už policijos pareigūnų neveikimą. Tačiau abiejų kasatorių argumentai nepagrįsti, nes iš baudžiamojoje byloje surinktų ir nuosprendyje išdėstytų įrodymų matyti, kad nuteistasis D. D. davė policijos pareigūnams R. K. ir D. B. kyšį, siekdamas neteisėtos paperkamų pareigūnų veikos jiems vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad nebūtų pristatytas į policijos komisariatą girtumui nustatyti ir nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kaltininkui siekiant neteisėtos paperkamo pareigūno veikos kyšio suma nusikaltimo kvalifikavimui įtakos neturi.

Be to, atsiliepime prokuroras nurodo, kad kasatorių teiginiai dėl neteisingai paskirtos bausmės ir atsisakymo taikyti nuteistajam D. D. BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas yra nepagrįsti. Teismas skirdamas D. D. bausmę baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad D. D. anksčiau teistas penkis kartus, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, o baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad D. D. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymas galimas tik tada, kai nustatoma, kad yra kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, bei dar yra šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė – kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Nors teismo sprendimu kasatoriaus nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su juo, tačiau D. D. buvusios žmonos D. D. teisės į sūnų nėra apribotos, o 2008 m. rugpjūčio 27 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra paskirta ir laikinoji vaiko globėja – M. D., kuriai mokama paskirta vaiko globos išmoka. Be to, teismas D. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, todėl nėra šio įstatymo reikalaujamų pagrindų ir sąlygų visumos.

Taip pat atsiliepime teigiama, kad didelė dalis kasacinių skundų argumentų yra skirti įrodymo vertinimo klausimams, kas nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, nes iškelia ne teisės, bet faktų klausimus, todėl jie turi būti palikti nenagrinėti. Byloje surinktus įrodymus ištyrė, patikrino ir įvertino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir D. D. kaltės teismas pagrindė bylos įrodymų visuma: liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais apie pareigūnų papirkimą, garso įrašu ir specialisto išvada, iš kurių matyti, kad būtent D. D. bandė papirkti pareigūnus ir davė jiems 200 Lt kyšį. Paties nuteistojo parodymus teismas įvertino kritiškai. Dėl administracinės teisės pažeidimo protokolo pavėluoto surašymo teismai taip pat pasisakė, nurodydami, kad šis protokolas buvo surašytas tik 2006 m. spalio 12 d. dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl to, kad pareigūnai būtų abejoję D. D.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. D. ir jo gynėjos kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl D. D. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį

BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui siekdamas tų pačių rezultatų, o to paties straipsnio 2 dalyje – tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siūlydamas, pažadėdamas duoti arba duodamas didesnės negu 250 MGL vertės kyšį arba tokius veiksmus padarė siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus.

Teismai, ištyrę ir įvertinę byloje surinktus įrodymus, pagrįstai D. D. nuteisė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį. už tai, kad jis pasikėsino papirkti policijos pareigūnus ir siūlė jiems kyšį, už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, t. y. kad nebūtų pristatytas į PK girtumui nustatyti ir nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį.

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. K. ir D. B. tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė vienodus, nuoseklius ir esminėse detalėse sutampančius parodymus, iš kurių turinio seka, kad sustabdžius automobilį, iš jo išlipo galimai neblaivus vairuotojas (D. D.). Policijos pareigūnui R. K. ir kasatoriui įsėdus į tarnybinį pareigūnų automobilį, pastarasis, siekdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviam, pasiūlė pareigūnui 200 Lt kyšį, kurį padėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Kaip nuteistasis padėjo pinigus ant priekinės keleivio sėdynės taip pat pro langą matė prie automobilio stovėjęs kitas policijos pareigūnas D. B. Kadangi liudytojai policijos pareigūnai R. K. ir D. B. neturėjo pagrindo apklabėti nuteistąjį, todėl teismas pagrįstai jų parodymus pripažino teisingais ir jais rėmėsi.

Be to, šiuos liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymus patvirtino ir pareigūno R. K. nusikaltimo padarymo metu mobiliojo ryšio telefonu užfiksuotas garso įrašas. Iš įraše užfiksuoto dialogo tarp nuteistojo ir policijos pareigūno R. K. matyti, kad nuteistasis pripažino, kad automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siūlė pinigus policijos pareigūnams, o policijos pareigūnas aiškiai išreiškė savo nesutikimą dėl kyšio ir įspėjo nuteistąją, jog už kyšio siūlymą gresia baudžiamoji atsakomybė. Siekiant patikrinti šio garso įrašo tikrumą, buvo atliktas fonoskopinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad tyrimui pateiktame garso įraše yra užfiksuotas D. D. balsas ir kalba. Be to, prieš įrašinėdamas pokalbį, pareigūnas R. K. įspėjo nuteistąjį apie tokio įrašo darymą. Taigi šis garso įrašas atitiko įrodymams keliamus reikalavimus, todėl teismas pagrįstai juo grindė nuosprendį.

Eksperimento metu buvo nustatyta, kad policijos pareigūnų tarnybiniam automobiliui priartėjus ir susigretinus su nuteistojo vairuojamu automobiliu galima matyti, kad už automobilio vairo sėdi vyriškis, tačiau jo bruožų nesimato. Kadangi policijos pareigūnai neparodė, kad sustabdžius automobilį iš jo, be nuteistojo D. D., būtų išlipęs kitas vyriškos lyties asmuo, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad automobilį vairavo būtent nuteistasis.

Nuteistojo iškelta versija apie tai, kad automobilį vairavo ne jis, o liudytojas K. P., buvo argumentuotai paneigta tiek liudytojų policijos pareigūnų, tiek paties K. P. vėlesniais parodymais. Be to, pažymėtina, kad atsakomybei už papirkimą neturi reikšmės kas vairavo automobilį. Svarbu kas pasiūlė ir davė kyšį bei už ką jis duodamas. Taigi sprendžiant D. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir veiką kvalifikuojant pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nėra svarbu, ar papirkėjas kyšį davė siekdamas, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo vykdydamas įgaliojimus atliktų pageidaujamus neteisėtus veiksmus jo ar kito asmens naudai. Svarbu pats kyšio pasiūlymo, pažadėjimo jį duoti arba davimo faktas, kuris turi būti pagrįstas teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Pažymėtina, kad dalis kasacinių skundų motyvų liečia įrodymų vertinimo aspektą. Tuo tarpu kasacinės instancijos teismas bylos iš naujo iš esmės nenagrinėja, liudytojų neapklausia, todėl negali kitaip įvertinti įrodymus, jau įvertintus žemesnių teismų. Kasacinės instancijos teismas nagrinėja skundus tik tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimo aspektais (BPK 369 straipsnis). Todėl dėl kasacinių skundų motyvų, liečiančių įrodymų vertinimą šioje nutartyje nepasisakoma.

BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyti du alternatyvūs kvalifikuojantys požymiai – valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui pasiūlomas, pažadamas duoti arba duodamas didesnės negu 250 MGL vertės kyšis arba šie veiksmai padaromi siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus. Kadangi policijos patrulių pareiga yra kiekvieną įtariamą padarius administracinį teisės pažeidimą asmenį pristatyti į PK, todėl šiuo atveju nuteistasis D. D. duodamas kyšį būtent ir siekė neteisėtos policijos pareigūnų veikos vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų pristatytas į Vilkaviškio r. PK girtumui nustatyti ir nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalies požymį kyšio davimas siekiant neteisėtos policijos pareigūnų veikos vykdant įgaliojimus.

Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto

BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra nustatyta bent viena šio straipsnio 1-6 punktuose numatytų sąlygų.

Teismai pagrįstai konstatavo, kad nuteistajam nebuvo pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto, nes byloje nenustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių buvimas yra būtinas šio straipsnio taikymui. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad dėl D. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebūtų kuo pasirūpinti su juo gyvenančiu mažamečiu sūnumi. Visų pirma, nuteistojo buvusios žmonos teisės į sūnų nėra laikinai apribotos, kartu su ja gyvena ir nuteistojo dukra, todėl ji turi visas galimybes pasirūpinti abiem vaikais D. D. atliekant laisvės atėmimo bausmę. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistojo vaiko motinos, t. y. jo buvusios žmonos, sugyventinis būtų vartojęs prieš jį neteisėtus veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. D. ir jo gynėjos kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Vladislovas RanonisAntanas KlimavičiusVytautas Piesliakas