Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką įskaityta sulaikyme išbūta diena – 2016 m. birželio 16 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2016 m. birželio 15 d. apie 23.30 val., vagystės tikslu atėjęs į R. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), matant nukentėjusiajam R. A. ir L. V., atvirai pagrobė kambaryje ant kėdės padėtą R. A. priklausantį mobilaus ryšio telefono aparatą ,,SAMSUNG“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusia ,,Pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 10 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. A. bendrą 10 eurų turtinę žalą.Nuteistasis P. V. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti – paskirti švelnesnę bausmę.Apeliantas skunde nurodo, kad teismo jam paskirta bausmė yra per griežta. Nukentėjusiajam žalą atlygino nuteistojo mama, nuteistasis atsiprašė, o nukentėjusysis pretenzijų neturėjo. Apeliantas pažymi, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, todėl prašo atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis teigia, kad pataisos namuose mokosi ir rodo iniciatyvą keistis. Jis taip pat prašo, kol bus nagrinėjama byla, paskirti jam suėmimą ir iš pataisos namų jį perkelti į tardymo izoliatorių.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo P. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis P. V. apeliaciniame skunde kelia bausmės individualizavimo klausimą, teigdamas, kad jam paskirta per griežta bausmė.Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus apibrėžia BK 91 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 91 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui P. V., kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas penkiolikos metų amžiaus, svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė netinkamai ir paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad P. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, įvertino tai kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskirtina apysunkiams tyčiniams nusikaltimams, baigta, naują nusikalstamą veiką P. V. padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, dėl jo padarytų administracinių teisės pažeidimų bausta ir jo motina O. V., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistės, Marijampolės jaunimo mokyklos ir Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos charakterizuojamas neigiamai. Teisėjų kolegijos manymu, negalima nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad išvardytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja P. V., kaip linkusį nusikalsti asmenį, kurio nusikalstamiems polinkiams pakeisti švelnesnės rūšies bausmių nepakanka. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nuosprendžiu P. V. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, tačiau nuteistasis nevykdė jam paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ir bausmės vykdymo atidėjimas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi buvo panaikintas. Tačiau sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje už padarytą nusikalstamą veiką skirtinos bausmės, negalima neįvertinti pačios nusikalstamos veikos dalyko, jo padarymo būdo ir pavojingumo. Nors P. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip atviroji vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau pagrobtojo turto – mobiliojo ryšio telefono su SIM kortele – vertė sudaro vos 10 Eur ir, jeigu neegzistuotų kvalifikuojanti aplinkybė – atviras svetimo turto pagrobimas – veika apskritai negalėtų būti laikoma nusikalstama, nes jos dalyko vertė nesiektų BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyto nedidelės vertės dydžio. Be to, nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiajam atlyginta, nuteistasis teigia nukentėjusiojo atsiprašęs. Atsižvelgiant į nedidelį P. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė švelninama iki dydžio, artimo minimaliai bausmei. Tik tokia laisvės atėmimo bausmė gali būti laikoma atitinkančia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir adekvati padarytai nusikalstamai veikai.P. V. apeliaciniame skunde taip pat išreiškė prašymą iki bylos išnagrinėjimo paskirti jam kardomąją priemonę suėmimą ir perkelti į tardymo izoliatorių. Tačiau tenkinti tokio prašymo nėra pagrindo, kadangi skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam palikta galioti kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Sunkinti nuteistojo teisinę padėtį ir skirti jam griežtesnę kardomąją priemonę nėra galimybės, net ir esant jo paties prašymui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį pakeisti.

P. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.