Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovams V. Ž. ir J. P. dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nuginčijimo ir tėvystės vaikui nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje pateikė preliminarią išvadą, kurioje nurodė, jog sutinka su ieškovės ieškiniu nuginčyti tėvystę J. P. ir nustatyti tėvystę V. Ž., mažametės L. P. atžvilgiu.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai ieškovė paaiškino, jog su atsakovu J. P. nuo 2017 metų gegužės mėnesio kartu negyvena. 2018 metų vasario mėnesį buvo grįžusi pas atsakovą ir vėl bandė kartu gyventi, tuo metu jau laukėsi Lėjos, kuri gimė (duomenys neskelbtini) dieną, tačiau atkurti santykių ir vėl pradėti gyvenimą su atsakovu J. P. nepavyko, nuo 2018 metų gegužės mėnesio su atsakovu J. P. nebegyvena. Santuokos su J. P. nėra nutraukusi. J. P. žinojo, jog Lėja nėra jo dukra. Šiuo metu gyvena su atsakovu V. Ž., kuris yra dukros Lėjos tėvas. Atsakovas V. Ž. augina ir išlaido dukrą. Atsakovas V. Ž. pradžioje abejojo dėl tėvystės, tačiau atlikus NDR tyrimus abejonių nebekėlė.

Teismo posėdyje atsakovas V. Ž. su ieškiniu sutiko vaisiškai. Paaiškino, jog 2017 m. gegužės mėnesį susipažino su ieškove, kurį laiką bendravo, vėliau pradėjo kartu gyventi. 2018 metų vasario mėnesį ieškovė trumpai grįžo pas savo sutuoktinį J. P., tuo metu buvo išvykęs į užsienį, tačiau nuo 2018 metų gegužės mėnesio vėl kartu gyvena. Buvo kilusios abejonės dėl tėvystės, tačiau atlikta DNR ekspertizė patvirtino, jog jis yra Lėjos tėvas. Šiuo metu savo dukrą augina, išlaiko, rūpinasi, bendrauja. Gyvena su ieškove ir dukra nuomojame bute, dirba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas J. P. (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką (b. l. 9), santuoka nėra nutraukta. Ieškovei, būnant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė vaikas L. P., kurios tėvais nurodyta J. P. ir J. P. (b. l. 6). 2018-08-10 teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0210/18 patvirtina, kad atsakovas V. Ž. yra biologinis L. P. tėvas su tikimybe 99,99998 proc. (b. l. 7-8).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.140 straipsnio 1 dalį, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti.

Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Ieškovės ir atsakovų paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei esant santuokoje su atsakovu J. P. (duomenys neskelbtini)dieną gimė dukra L. P.. Ieškovė ir atsakovas J. P. nuo 2017 metų gegužės mėnesio kartu negyveno, lytinių santykių neturėjo. Ieškovė nuo 2017 metų gegužės mėnesio iki 2018 metų vasario mėnesio gyveno su atsakovu V. Ž., nuo 2018 metų vasario mėnesio ieškovė gyveno su atsakovu J. P., tuo metu gimė dukra Lėja, J. P. padėjo ieškovei auginti dukrą, o nuo 2018 metų gegužės mėnesio ieškovė vėl gyvena su atsakovu V. Ž., kuris augina ir rūpinasi bei išlaiko vaiką.

Byloje dalyvaujantys asmenys patvirtina, jog tėvo ir dukros santykiai yra susiklostę tarp vaiko ir atsakovo V. Ž., kuris gyvena su ieškove ir žino, jog Lėja yra jo dukra, prašo gimimo įraše įrašyti jį vaiko tėvu ir duoti dukrai jo pavardę "Ž.". Ieškovė, patvirtino, jog tikrai žino, jog atsakovas V. P. nėra dukters tėvas, lytinius santykius turėjo su atsakovu V. Ž., kuris ir yra Lėjos tėvas. Atsakovas V. P. patvirtino, jog lytinių santykių su ieškove tuo laikotarpiu neturėjo ir jis nėra Lėjos tėvas. 2018-08-10 atlikta DNR tyrimas patvirtina, jog atsakovas V. Ž. yra biologinis L. P. tėvas. Vadinasi, L. P. gimimo įraše atsakovo V. P. nurodymas vaiko tėvu ne tik neatitinka biologinės tikrovės, bet ir vaiko suvokimo apie savo kilmę ir šeimą. Iš šalių duotų paaiškinimų, nustatyta, kad atsakovo J. P. ir vaiko Lėjos nesieja nei biologiniai, nei socialiniai, nei emociniai, nei materialinio išlaikymo ryšiai, taigi tarp atsakovo V. P. ir vaiko nėra susiklostę tėviškų santykių. Atsakovas V. Ž. patvirtino, jog augina, išlaiko ir prižiūri savo dukrą Lėją. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas J. P. nėra L. P. biologinis tėvas, o L. P. nėra atsakovo J. P. biologinė dukra bei panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tai, kad J. P., yra nepilnametės L. P., tėvas (CPK 178 str., 399 str., CK 3.150 str.).

Taip pat, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, pripažintina, jog atsakovas V. Ž. yra biologinis L. P. tėvas, o nepilnametė L. P. yra atsakovo V. Ž. dukra, pakeičiant vaiko gimimo dokumente įrašą apie tėvą, nurodant, kad tėvas yra V. Ž., taip pat pakeičiant Lėjos pavardę "P." į "Ž." (CK 3.148 str. 1 d., 3.167 str., CPK 265 str. 2 d., 392 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista, taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-10-08 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1949-17466 yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje už ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės vaikui nustatymo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 200,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-01-10 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-182, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 253,50 Eur.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 99 str. 2 d.). CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į bylos pobūdį, tinkamą šalių elgesį teisminio proceso metu, į tai, kad abu atsakovai atvyko į teismo posėdį, su ieškiniu sutiko, paaiškino aplinkybes, todėl iš atsakovų valstybei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.148, 3.150 straipsniais, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Pripažinti, kad atsakovas J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnametės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Panaikinti nepilnametės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašė duomenis apie tėvą „J. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o nepilnametė L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Įrašyti vaiko gimimo dokumente įrašą apie tėvą, nurodant, kad tėvas yra V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę „P.“ ir nurodyti, kad ji yra „Ž.“.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų, nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.