- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-730-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- P. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Šalčininkų rajono 1 notarų biuras, J. C., J. V., S. V., M. V., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-730-115/2010
Teisėjas Marjan Gerasomovič Procesinio sprendimo kategorijos:
42.3.; 94.2.122.4.
2010 m. birželio 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės, Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) P. C. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo netenkintas civilinėje byloje Nr. 2– 02-604/2009 pagal pareiškėjo P. C. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Šalčininkų rajono 1 notarų biuras, J. C., J. V., S. V., M. V., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. C. prašė atstatyti terminą palikimui priimti po V. V. mirties, kaip praleistą dėl svarbios priežasties (b.l.3-4).
Nurodė, jog 1993-03-23 mirė pareiškėjo senelis V. V., gim. 1925-01-02, po kurio mirties atsirado palikimas ½ gyvenamojo buto, esančio Vytauto g. 7-2, Šalčininkų m., Šalčininkų r. Nurodo, jog palikimo atsiradimo metu pareiškėjas buvo nepilnametis (13 metų), todėl neturėjo visiško civilinio veiksnumo, taigi pareiškėjo valią išimtinai jo interesais turėjo išreikšti pareiškėjo mama J. C.. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad pastaroji jo vardu priims senelio palikimą, tačiau tik 2006 m. rugsėjo mėn. sužinojo, jog pareiškėjo mama J. C. nėra priėmusi palikimo. Nurodė iš mamos sužinojęs, jog 2006 m. rugsėjo mėn. mama su savo broliais kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurį teismas atmetė (civ. byla Nr. 2-556-02/2004).
Suinteresuotas asmuo J. C. su pareiškėjo reikalavimu sutiko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. V. su pareiškėjo reikalavimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad po V. V. mirties palikimą priėmė pastarojo žmona S. V., todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo, be to, terminas praleistas be svarbios priežasties.
Kiti suinteresuoti asmenys savo pozicijos neišreiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjo P. C. pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo netenkino (b.l.85-86).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 1993-03-23 mirė V. V., gim. (duomenys neskelbtini),, po kurio mirties atsirado palikimas, įskaitant dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį faktiškai priėmė palikėjo žmona – S. V., gim. 1917-02-09, t. y. faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą. 2008-10-31 Šalčininkų rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-75/2008, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V. priėmė palikimą po savo vyro – V. V. mirties; 2009-03-06 Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2008-10-31 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. S. V. yra pirmos eilės įpėdinė, kitų pirmos eilės įpėdinių nėra, nes įsiteisėjusiu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2004-09-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-556-02/2004 pagal J. C., J. V. ir S. V. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę (palikimo priėmimo) fakto nustatymo konstatuota, kad pareiškėjai (pirmos eilės įpėdiniai) palikimo po V. V. mirties nepriėmė. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas yra antros eilės įpėdinis ir gali priimti palikimą, jeigu pirmos eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba atsisakė priimti palikimą. Pareiškėjas neatliko ne vieno iš CK 5.50 str. 2 d. nurodytų veiksmų. Iš 2009-12-11 Šalčininkų pirmo notaro biuro pranešimo Nr. 93 teismas darė išvadą, kad pareiškėjas į Šalčininkų rajono pirmą notaro biurą dėl palikimo priėmimo po V. V., mirusio 1993-03-12, mirties nesikreipė. Priežasčių, dėl kurių praleido įstatymo nustatytą terminą ir kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, nepateikė, be to, palikimą po V. V. mirties priėmė pastarojo žmona.
Šalies argumentai
Apeliantas (pareiškėjas) P. C. apteikė atskirąjį skundą (b.l.89-90), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –atnaujinti įstatymų numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Nurodo, jog 1993 m. kovo 18 d., t.y. palikėjo mirties dieną (pagal CK 5.3 str. 1 d.) apeliantas buvo nepilnametis, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo įgyvendinti savo teisių ir pareigų. Apelianto motina, turėjusi jo vardu priimti palikimą, to nepadarė, nes tik 2006 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog po V. V. mirties ji su broliais priėmė palikimą nustatymo, tačiau teismas šį pareiškimą atmetė. Mano, jog rašytiniai įrodymai (notaro pranešimas) patvirtina, kad po V. V. mirties palikimas nebuvo priimtas, todėl teismas turėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir patenkinti apelianto prašymą, nes terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.97-98) prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį aplikti nepakeistą. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta, nes teismas objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes. Pažymi, jog pareiškėjas neatliko nė vieno iš CK 5.50 str. 2 d. nurodytų veiksmų, nepateikė argumentų, dėl kokių priežasčių nepriėmė palikimo. 2008-10-31 Šalčininkų rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3-75/2008, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V. priėmė palikimą po savo vyro–V. V. mirties, ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2009-03-06 nutartimi palikta nepakeista. Nurodo, jog šis įsiteisėjęs sprendimas turi prejudicinę galią šioje byloje.
Apelianto ((pareiškėjo) P. C. atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Šalies argumentai
Apeliantas pareiškimu prašydamas atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą siekia priimti po pareiškėjo senelio V. V., gim.(duomenys neskelbtini),, mirties atsiradusį palikimą, t.y. ½ dalį gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), ., įstatymų nustatyto termino praleidimo priežastį nurodydamas kaip savo civilinį neveiksnumą, t.y. palikėjo mirties dieną (pagal CK 5.3 str. 1 d.) apeliantas buvo nepilnametis, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo įgyvendinti savo teisių ir pareigų, tik 2006 m. rugsėjo mėn. sužinojo, jog pareiškėjo mama J. C. nėra priėmusi palikimo, nors išimtinai jo interesais turėjo išreikšti jo valią priimti palikimą.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi galiojančio CK V knygos normomis, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d., CK V knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Tuo tarpu kaip matyti iš bylos medžiagos, tai senelio palikimas atsirado 1993 m. kovo 18 d., t.y. galiojant 1964 m. CK normoms.
1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p. numatyta, jog paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); antrosios eilės – mirusiojo senoliai iš tėvo ir iš motinos pusės, mirusiojo vaikaičiai (1964 m. CK 573 str. 1 d. 2 p.).
Taigi, apeliantas yra mirusiojo V. V. antrosios eilės įpėdinis (1964 m. CK 573 str. 1 d. 2 p.).
Pagal 1964 m. CK 573 str. 2 d., antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Palikėjo vaikaičiai paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam šaukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymus (1964 m. CK 573 str. 3 d.). Šioje byloje mirusiojo V. V. palikimo atsiradimo laiku, apelianto (antrosios eilės įpėdinio) motina (pirmosios eilės įpėdinė) buvo gyva.
Iš byloje esančio 2008-10-31 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-75/2008 matyti, kad teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V. priėmė palikimą po savo vyro – V. V. mirties (b.l. 76-79). 2009-03-06 Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2008-10-31 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Pažymėtina, jog į bylą suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas ir pareiškėjas P. C. (antrosios eilės įpėdinis). Taip pat pažymėtina, jog S. V. yra pirmosios eilės įpėdinė, o kitų pirmosios eilės įpėdinių nėra, nes įsiteisėjusiu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2004-09-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-556-02/2004 pareiškėjų J. C. (pareiškėjo motinos), J. V. ir S. V. (pirmosios eilės įpėdinių) pareiškimas dėl turinčio juridinę reikšmę (palikimo priėmimo) fakto nustatymo yra atmestas, konstatuojant, kad pareiškėjai palikimo po V. V. mirties nepriėmė (b.l.74-75).
Kadangi palikimą po V. V. mirties priėmė viena iš pirmosios eilės įstatyminių įpėdinių - jo žmona (1964 m. CK 573 str. 1 d.), teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju, atsižvelgiant į 1964 m.CK 573 str. 2 d. įtvirtintas teisės normas, apeliantas net neturi teisės paveldėti V. V. turto, nes jis yra antrosios eilės įpėdinis ir faktiškai galėjo būti šaukiamas paveldėti senelio turtą tik nesant pirmosios eilės įpėdinių, jiems visiems atsisakius palikimo ar jo nepriėmus. Tai rodo, kad apeliantui atstatyti terminą palikimui priimti po V. V. mirties nėra jokio pagrindo, nes jis paveldėjimo teisės į senelio turtą neturi.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apelianto (pareiškėjo) P. C. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista, tačiau kitais motyvais, nei nurodė pirmosios instancijos teismas (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš apelianto (pareiškėjo) P. C. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2–02-604/2009 palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (pareiškėjo) P. C. valstybei 22,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.