Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Pareiškėja Ž. V. (toliau – pareiškėja) skundu (b. l. 2 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – atsakovas, Tarnyba) 2008 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (1.7.)-NPS-20-08.

Pareiškėja nurodė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas, kuriuo jai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2007 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. S‑(l.7.)‑677‑394-709-07 yra neteisėtas ir naikintinas. Teigė, kad sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes jis nepatvirtintas institucijos vadovo antspaudu. Pažymėjo, kad atsakovas jos nesupažindino su advokato A. M. 2008 m. vasario 6 d. prašymu nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, o jo nurodyti teisinės pagalbos nutraukimo motyvai yra neteisėti ir melagingi. Nurodė, jog A. M. bei atsakovas sąmoningai klaidingai nurodė, kad advokato pagalba jai reikalinga tik tam, kad ji būtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Paaiškino, kad ji 2007 m. gegužės 21 d. prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo atsakovui pateikė prieš savaitę iki sužinojimo, jog jai reikia sumokėti žyminį mokestį, t. y. iki Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria teismas nustatė terminą jos 2007 m. gegužės 18 d. pateikto ieškinio trūkumams pašalinti. Kadangi Tarnybos 2007 m. birželio 12 d. sprendimu jai teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas A. M. , dėl teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimo ji kreipėsi į jį, tačiau pastarasis jai nurodė turintis labai daug darbo, dėl ko gali praleisti trūkumų pašalinimo terminą, todėl, atsižvelgdama į advokato paaiškinimus ir siekdama nepraleisti termino, ji pati pašalino ieškinio trūkumus. Pabrėžė, jog advokato pagalbos būtinumą nagrinėjant civilinę bylą pagal jos ieškinį sodininkų bendrijos „Jurginas“ pirmininkui I. A. patvirtina aplinkybė, jog ji savarankiškai, be advokato pagalbos, šalindama ieškinio trūkumus, juos pašalino netinkamai, dėl ko Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2008 m. sausio 7 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą iki 2008 m. sausio 22 d. ieškinio trūkumams pašalinti. Ji, būdama įsitikinusi, kad teismas minėtą nutartį išsiuntė advokatui A. M. ir numanydama, kad pastarasis teigs turintis daug darbo, pati paruošė 2008 m. sausio 24 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. nutarties, kuria teismas nutarė palikti jos ieškinį nenagrinėtą, nepašalinus 2008 m. sausio 7 d. nutartyje nurodytų trūkumų, o advokatas A. M. , gavęs teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartį, kuria ji buvo įpareigota pašalinti 2008 m. sausio 24 d. atskirojo skundo trūkumus, atsisakė juos pašalinti ir parašė Tarnybai 2008 m. vasario 6 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo. Manė, kad atsakovo teiginys, kad atstovavimas jai aukščiau nurodytoje civilinėje byloje yra neperspektyvus, kadangi yra suėjusi ieškinio senatis sodininkų bendrijos „Jurginas“ 2003 m. gegužės 3 d. protokoliniam nutarimui nuginčyti ir 2008 m. sausio 23 d. teismo posėdyje atsakovas pareiškė reikalavimą atmesti ieškinį minėtu pagrindu, o ji nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas, yra neteisingas ir klaidingas. Apie senaties terminą nuginčyti sodininkų bendrijos „Jurginas“ 2003 m. gegužės 3 d. protokolinį nutarimą ji pirmą kartą išgirdo iš advokato A. M. gerokai ankščiau, nei įvyko 2008 m. sausio 23 d. teismo posėdis, o klausimas dėl senaties termino teisme iš esmės nebuvo nagrinėjamas. Pažymėjo, kad atsakovas ir antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo padėti realizuoti pažeistų teisių gynimą teisme, advokatas turi atstovauti teisme ir ginti atstovaujamojo pažeistas teises kiekvienos bylos nagrinėjimo metu, o ne daryti žalą savo klientui netinkamai vykdydamas savo pareigas. Nurodė, kad advokatas A. M. atsisakė pagal jos prašymą išreikalauti iš Valstybės įmonės Registrų centro sodininkų bendrijos „Jurginas“ bylą ir tik po daugkartinių prašymų paruošė 2007 m. rugsėjo 6 d. užklausimą dėl sodininkų bendrijos „Jurginas“ steigimo ir kt. dokumentų nuorašų pateikimo, tačiau gavo tik sodininkų bendrijos „Jurginas“ nuostatus, kurie yra nepakankami dėl sodo bendrijos pirmininko neteisėtų veiksmų pripažinimo, o apie Valstybės įmonės Registrų centro 2007 m. lapkričio 10 d. atsakymą informavo ją tik gruodžio mėnesio pradžioje. Atsižvelgus į tai, kad buvo iš anksto paskirtas teismo posėdis 2007 m. gruodžio 18 d. dieną, nurodyti advokato veiksmai vertintini kaip piktybiškas nenoras tinkamai vykdyti savo pareigas. Pabrėžė, kad Tarnyba visiškai nereagavo į jos 2008 m. vasario 1 d., 2008 m. vasario 4 d. prašymus, tačiau advokato A. M. 2008 m. vasario 6 d. prašymą, kuriame nurodyti neteisėti ir melagingi motyvai, patenkino nedelsdama, kuo grubiai pažeidė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187-2 straipsnio bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 59 straipsnio 2 punkto reikalavimus ir apribojo jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.

Šalies argumentai

A. M. nurodė, kad palaiko atsakovo atsiliepimo argumentus. Paaiškino, kad apsisprendimą pasiūlyti Tarnybai nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai nulėmė jo 2008 m. vasario 6 d. rašte nurodytos aplinkybės, daugiau aplinkybių nurodyti negali. Pareiškėja, ignoruodama teisinę pagalbą jai teikiantį advokatą, sąmoningai su juo nebendradarbiaudama ir manydama, kad ji pati gali tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, bylą vedė išimtinai savo nuožiūra ir pati sukūrė tokią teisinę situaciją, dėl kurios teismas pagrįstai paliko jos ieškinį nenagrinėtu. Teigė, kad nurodyti pareiškėjos veiksmai vienareikšmiai vertintini kaip piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėja savarankiškai paruoštu 2007 m. gegužės 18 d. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą dėl pažeistų sodininkų bendrijos „Jurginas“ nario teisių gynimo. 2007 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu Nr. ATP-(1.7)-677-07 suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje pagal minėtą skundą rengiant procesinius dokumentus teismui, advokatui atstovaujant pareiškėjos interesams civilinę bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose, kurį išnagrinėjusi, Tarnyba 2007 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. S-(1.7.)-677-394-709-07 nusprendė prašymą patenkinti, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai skyrė advokatą A. M. . Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, 2007 m. gegužės 28 d. nutartimi konstatavęs, jog pareiškėjos pateiktas skundas neatitinka procesinio dokumento formai ir turiniui keliamų reikalavimų, taip pat neapmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, nustatė pareiškėjai terminą iki 2007 m. birželio 18 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, o pareiškėja, šalindama teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartyje nurodytus trūkumus, 2007 m. birželio 14 d. prašymu prašė prijungti prie civilinės bylos medžiagos jos 2007 m. gegužės 18 d. skundą bei Tarnybos 2007 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. S-(1.7.)-677-394-709-07, taip pat su skundo reikalavimais susijusius dokumentus. Taip pat teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2008 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjai pakartotinai nustatė terminą iki 2008 m. sausio 22 d. patikslinti reikalavimus civilinėje byloje pagal jos 2007 m. gegužės 18 d. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijos „Jurginas“ pirmininkui I. A. dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau, pareiškėjai 2008 m. sausio 21 d. rašte nenurodžius jokių naujų aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir nepatikslinus savo reikalavimų, t. y. nepašalinus 2008 m. sausio 7 d. nutartyje nurodytų trūkumų, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2008 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjos ieškinį atsakovui paliko nenagrinėtą. Pareiškėja Vilniaus apygardos teismui 2008 m. sausio 24 d. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2008 m. sausio 23 d. nutarties panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2S47-250/2008 pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. nutarties panaikinimo, 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi minėtą nutartį panaikino ir klausimą dėl ieškovės ieškinio palikimo nenagrinėtu perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Šioje nutartyje teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, priimta neišsiaiškinus ir nenustačius visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių ieškovė teismo nustatytu terminu tinkamai nepašalino ieškinio trūkumų. Teismas pripažino, kad ieškovės 2007 m. gegužės 18 d. paduotas ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė turi pašalinti ieškinio trūkumus ir kad ieškovė 2008 m. sausio 21 d. paduodama pareiškimą nepašalino ieškinio trūkumų. Teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas 2008 m. sausio 23 d. nutartį, kuria ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, priėmė parengiamajame teismo posėdyje, t. y. turėdamas galimybę išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ieškovė tinkamai nepašalino ieškinio trūkumų; nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumų šalinimo institutas buvo taikomas tada, kai civilinė byla jau buvo iškelta, ieškinio trūkumus šalino pati ieškovė, o ne jos atstovas advokatas; ieškovė šalino trūkumus nesusipažinusi su teisme gautais dokumentais iš sodininkų bendrijos „Jurginas“ ir Valstybės įmonės Registrų centro. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos principais turėjo atnaujinti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nustatyti naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti bei leisti ieškovei susipažinti su teisme gautais dokumentais iš sodininkų bendrijos „Jurginas“ ir Valstybės romėnės Registrų centro, jog ieškovė galėtų tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nurodyti įrodymus, kuriais grindžia ieškinio pagrindą, jog tinkamai galėtų nurodyti atsakovą ar atsakovus, kurie turi atsakyti pagal ieškinyje nurodomus reikalavimus. Pažymėjo, kad ieškovė nėra teisininkė ir jos teikiami procesiniai dokumentai neatitinka imperatyvių įstatymų reikalavimų, parengiamųjų teismo posėdžių metu ji taip pat nesuformulavo konkrečių ieškinio reikalavimų, nenurodė reikalavimų konkrečių pagrindų, kas patvirtina aplinkybę, jog ieškovei yra reikalinga teisinė pagalba. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovei jos prašymu yra suteikta antrinė teisinė pagalba rengiant procesinius dokumentus teismui civilinėje byloje dėl pašalinimo iš sodininkų bendrijos „Jurginas“ narių, advokatui atstovaujant pareiškėjos interesams civilinę bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose, tačiau nutartis dėl ieškinio trūkumų pašalinimo jos atstovui advokatui A. M. nebuvo įteikta, ir nors parengiamojo teismo posėdžio metu A. M. nurodė, kad apie tai, jog ieškovė gavo teismo nutartį, sužinojo prieš pat teismo posėdį, tačiau parengiamojo teismo posėdžio protokole nenurodyta, dėl kokių priežasčių ieškovė, gavusi nutartį, apie tai nepranešė advokatui, kad jis suteiktų teisinę pagalbą, todėl pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 23 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2008 m. vasario 1 d. pareiškimu kreipėsi į Tarnybą ir nurodė, kad ji tik iš telefoninio pokalbio su advokatu A. M. sužinojo apie Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartį, kuria jai nustatytas terminas iki 2008 m. vasario 11 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumus civilinėje byloje Nr. 2-106-486/2008, tačiau, 2008 m. vasario 1 d. 13.20 val. užėjusi pas advokatą A. M. pasiimti minėtos teismo nutarties, jo nerado ir šios teismo nutarties perduoti pareiškėjai jis niekam nenurodė. Pareiškėja 2008 m. vasario 4 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą ir advokatą A. M. , kuriuo prašė advokato A. M. teikti jai antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2007 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. S‑(1.7)‑677-394-709-07 arba raštiškai patvirtinti, kad jis siūlė jai visiškai atsisakyti 2007 m. gegužės 18 d. skundo; taip pat siūlė ieškinį paruošti ir pateikti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui iš naujo be jo pagalbos ir dalyvavimo; nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki šiol sąmoningai nepadėjo pareiškėjai paruošti teismui nei vieno dokumento; Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. posėdžio metu pripažino, kad nėra susipažinęs nei su teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartimi, nei su pareiškėjos 2007 m. sausio 21 d. trūkumų pašalinimu pagal šio teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartį, tačiau nepaprašė sustabdyti arba atidėti bylos nagrinėjimą ir kategoriškai atsisako iki 2008 m. vasario 11 d. pašalinti pareiškėjos 2008 m. sausio 24 d. atskirojo skundo trūkumus. Tarnyboje 2008 m. vasario 6 d. buvo gautas advokato A. M. prašymas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai. Prašymas motyvuotas tuo, kad antrinė teisinė pagalba Tarnybos sprendimu pareiškėjai buvo suteikta nuo 2007 m. birželio 12 d., tačiau tuo metu pareiškėja jau buvo savarankiškai pateikusi ieškinį teismui dėl pašalinimo iš sodo bendrijos narių pripažinimo neteisėtu. Teismas, 2008 m. sausio 7 d. nutartimi konstatavęs, jog pateiktas ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, įpareigojo pareiškėją iki 2008 m. sausio 22 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus ir šią nutartį išsiuntė tiesiogiai pareiškėjai, tačiau ji advokato apie priimtą nutartį neinformavo ir dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nesikreipė, o apie priimtą nutartį jis sužinojo tik 2008 m. sausio 23 d., atvykęs į teismo posėdį, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjos pateikto patikslinto ieškinio. Pažymėjo, kad pareiškėja jam nurodė, jog jai advokato paslaugų nereikia, o advokatas jai reikalingas tik tam, kad ji būtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes pati pateikė teismui ieškinį ir pašalino nurodytus trūkumus. Pareiškėja dėl 2008 m. sausio 23 d. teismo nutarties savarankiškai pateikė atskirąjį skundą, apie kurį jis sužinojo tik gavęs teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį, kuria pareiškėja įpareigota iki 2008 m. vasario 11 d. pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus. Jo nuomone, toks pareiškėjos elgesys vertintinas kaip įstatymo nustatytos pareigos bendradarbiauti su teisinę pagalbą teikiančiu advokatu nevykdymas, taip pat toks elgesys laikytinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Be to, pareiškėja nori nuginčyti sodininkų bendrijos „Jurginas“ 2003 m. gegužės 3 d. protokolinį nutarimą, kuriuo ji pašalinta iš sodininkų bendrijos „Jurginas“ narių, o pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 4 dalį reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas 3 mėn. ieškinio senaties terminas, todėl, atsižvelgus į tai, kad 2008 m. sausio 23 d. teismo posėdyje atsakovas pareiškė reikalavimą atmesti ieškinį minėtu pagrindu, o pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas, yra pagrindas pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį, 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinį atmesti, taigi, atstovavimas byloje būtų neperspektyvus, o pagal VGTPĮ 11 straipsnio 5 dalies 2 punktą tokiu atveju antrinė teisinė pagalba neteikiama. Tarnyba, atsižvelgusi į advokato A. M. 2008 m. vasario 6 d. prašymą, padarė išvadą, kad pareiškėjai teisinė pagalba nereikalinga, nes jai reikalinga tik techninė pagalba – surašyti jos nurodyto turinio dokumentus, kas neįeina į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių institucijų uždavinius, todėl, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 5 dalies 2 punkto, 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 2 ir 3 dalių nuostatomis, 2008 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. (1.7)-NPS-20-08 nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2007 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. S-(1.7.)-677-394-709-07. Sprendimas pasirašytas Tarnybos direktorės, patvirtintas spaudu, jame nurodyta sprendimo apskundimo terminai bei tvarka. Nustatė, kad pareiškėjos 2007 m. vasario 1 d. prašymą Tarnyba išnagrinėjo 2008 m. vasario 13 d., o 2008 m. vasario 4 d. prašymą kartu su A. M. 2008 m. vasario 6 d. prašymu nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai Tarnyba išnagrinėjo priimdama 2008 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. S-(1.7.)-677-394-709-07. Teismas pabrėžė, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sąlygas, atvejus, kuriems esant nutraukiamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas reglamentuoja VGTPĮ, kurio 3 straipsnis nustato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais. Vadovaujantis VGTPĮ 4 straipsnio 1 punktu, pareiškėjas, t. y. fizinis asmuo, kuris pateikė prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (VGTPĮ 2 str. 7 d.), privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pagal VGTPĮ 11 straipsnio 5 dalies 2 punktą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Nurodė, kad VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose nustatytas baigtinis atvejų, kuriems esant turi būti nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, sąrašas, tarp jų – kai asmuo, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, piktnaudžiauja savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais (VGTPĮ 23 str. 1 d. 6 p.). Vadovaujantis VGTPĮ 23 straipsnio 2 dalimi, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti Tarnybai apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priima tarnyba (VGTPĮ 23 str. 3 d.). Atkreipė dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d.); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (8 str. 3 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 punktu, asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Teismas nustatė, kad sprendimo skyriuje „Faktinės bylos aplinkybės“ aprašytas skundžiamas sprendimas turi visus reikalaujamus rekvizitus, yra argumentuotas, tad formaliai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Tačiau teismas manė, kad atsakovas netinkamai įvertino konflikto tarp pareiškėjos ir jos atstovo civilinėje byloje advokato A. M. priežastis, konflikto įtaką teisinės pagalbos teikimui (atstovavimui), taip pat padarė niekuo nepagrįstas išvadas dėl bylos neperspektyvumo, todėl priėmė neteisėtą bei neteisingą sprendimą. Teismas šią poziciją grindė tuo, kad pareiškėja skundą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui padavė 2007 m. gegužės 18 d., o prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą – 2007 m. gegužės 21 d., t. y. gerokai iki teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutarties ištaisyti skundo (ieškinio) trūkumus, tad argumentacija dėl pareiškėjos siekio advokato atstovavimu išvengti žyminio mokesčio mokėjimo yra niekuo nepagrįstas. Trečiojo suinteresuoto asmens argumentai Tarnybai ir šiam teismui atsiliepime (antrinė teisinė pagalba Tarnybos sprendimu pareiškėjai buvo suteikta nuo 2007 m. birželio 12 d., tačiau tuo metu pareiškėja jau buvo savarankiškai pateikusi ieškinį teismui dėl pašalinimo iš sodo bendrijos narių pripažinimo neteisėtu, kad apie teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartį, kuria įpareigojo pareiškėją iki 2008 m. sausio 22 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus ir šią nutartį išsiuntė pareiškėjai, tačiau ji advokato apie priimtą nutartį neinformavo, sužinojo tik 2008 m. sausio 23 d., atvykęs į teismo posėdį, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjos pateikto patikslinto ieškinio), leido teismui daryti išvadas, kad atstovas pats pripažįsta, jog nuo pat jo paskyrimo dienos iki atsakovo 2008 m. vasario 7 d. sprendimo priėmimo neteikė pareiškėjai teisinės pagalbos, nesusipažino su byla, kažkodėl mano, kad pareiškėja jam turėjo pati pranešti apie byloje priimtus procesinius sprendimus, nors to jokie teisės aktai nenumato, teismo posėdyje paaiškėjus, kad pareiškėja pati netinkamai pašalino skundo (ieškinio) trūkumus, neprašė bylos nagrinėjimą atidėti, nustatant naują terminą trūkumams pašalinti ir pan. Tokią teismo poziciją patvirtina ir cituotoji Vilniaus apygardos teismo nutartis. Akcentavo, jog Civilinis kodeksas numato praleisto senaties termino atnaujinimo institutą (jei manyti, kad pareiškėja apskritai praleido ieškinio senaties terminą), tačiau šia teise pareiškėjai skirtas atstovas nepasinaudojo, tad jis, o ir Tarnyba padarė niekuo nepagrįstą bei išankstinę nuomonę, kad byla neperspektyvi vien dėl to, kad atsakovas paprašė tokį terminą taikyti. Dėl išvardintų argumentų teismas pagrindinį skundo reikalavimą tenkino. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo Tarnybos sprendimo ir atsakovo veiksmų neteisėtumą pareiškėja motyvuoja Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187-2 straipsniu bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 59 straipsnio 2 punktu, tačiau teismo nuomone, toks argumentavimas ryšio su nagrinėjamu reikalavimu neturi, nes šios bylos dalyviams atsakomybė nei pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187-2 straipsnį, nei pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 59 straipsnio 2 punktą taikyta nebuvo. Dėl prašymo nubausti Vilniaus ir Kauno tarnybų darbuotojus bei advokatą A. M. už piktnaudžiavimą savo padėtimi, už atvirą melą teismas pasisakė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymu administraciniam teismui (59 str.) suteikta teisė skirti baudas už neatvykimą į teismą be svarbios priežasties, atsisakymą teisme duoti parodymus, paaiškinimus, už žinomai melagingus liudytojo parodymus, melagingą eksperto, revizoriaus, specialisto išvadą, vertėjo vertimą, tačiau šioje byloje pagrindo skirti tokias baudas teismas neįžiūri, nes nutarė, jog atsakovės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens A. M. neatvykimas į teismo posėdžius netrukdo bylos išnagrinėjimui iš esmės, antra vertus, šie asmenys byloje nėra nei liudytojai, nei ekspertai, nei revizoriai, nei specialistai, nei vertėjai. Teismas akcentavo, kad negali būti tenkinamas ir prašymas paskirti pareiškėjai į šią bylą advokato pagalbą, nes tokios teisės teismui nenumato nei Administracinių bylų teisenos įstatymas, nei kiti teismų darbą ir bylų procesą reglamentuojantys įstatymai. Advokatai, kaip atstovai visų kategorijų bylose, dalyvauja sutarčių, sudarytų pagal Advokatūros įstatymą, pagrindu arba pagal VGTPĮ, suteikus teisinę pagalbą. Pažymėjo, kad pareiškėja Kauno tarnybos atsisakymo suteikti jai antrinę teisinę pagalbą šioje byloje neginčija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. apeliaciniu skundu (b. l. 155 – 157) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepaneigė nurodytos aplinkybės, kad pati pareiškėja advokatui yra pareiškusi, jog jai jo paslaugų nereikia, kad advokatas jai reikalingas tik tam, kad nereikėtų mokėti žyminio mokesčio bei kitų su bylinėjimusi susijusių išlaidų. Teismas pasisakė tik dėl žyminio mokesčio, tačiau dėl kitų su bylinėjimusi susijusių išlaidų, kurių gaudama antrinę teisinę pagalbą pareiškėja siekė išvengti, teismas savo nuomonės nepareiškė. Faktas, kad pareiškėja pirmiausia su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą o tik paskui dėl antrinės teisinės pagalbos, priešingai, nei nurodė teismas, kaip tik patvirtina, kad advokato paslaugų pareiškėja nesiekė.

2. Teismo padaryta išvada, kad advokatas pats pripažįsta, jog nuo pat paskyrimo dienos iki Tarnybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimo priėmimo – antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, neteikė pareiškėjai teisinės pagalbos, nesusipažino su byla, nepagrįstai manė, kad pareiškėja pati turėjo pranešti apie byloje priimtus procesinius sprendimus, nors, neva, jokie teisės aktai to nenumato ir kt., neparemta nei įrodymais, nei teisiniais argumentais ir yra tik vienašališka pateiktų Tarnybai ir teismui argumentų bei Vilniaus apygardos teismo nutarties interpretacija.

3. Teismo nuomone, atstovas nepasinaudojo ieškinio senaties termino atnaujinimo institutu, todėl jis ir Tarnyba padarė niekuo nepagrįstą bei išankstinę nuomonę, kad byla neperspektyvi vien dėl to, kad atsakovas paprašė taikyti ieškinio senatį. Tačiau pagrindas tokiai išankstinei tiek advokato, tiek Tarnybos nuomonei buvo ne tik tai, kad atsakovas paprašė taikyti ieškinio senatį (Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d.), bet ir tai, kad pareiškėja negalėjo nurodyti jokių, tuo labiau svarbių, priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas ginčyti sodininkų bendrijos „Jurginas“ 2003 m. gegužės 3 d. protokolinį nutarimą galėtų būti atnaujinamas. Be to, prašyti atnaujinti ieškinio senatį 2008 m. sausio 23 d. teismo posėdyje dar nebuvo ir prasmės, nes iš esmės buvo svarstomas ieškinio trūkumų pašalinimo ir ieškinio priėmimo klausimas. Ieškinio senaties termino pasibaigimas savaime nėra kliūtis ieškiniui priimti (Civilinio kodekso 1.126 str. 1 d.).

4. Įstatymo nustatytos pareigos bendradarbiauti su teisinę pagalbą teikiančiu advokatu nevykdymas traktuotinas ir kaip piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba. Neįmanoma užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą ir padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų užtikrinti atstovaujamojo asmens teisių ar teisėtų interesų gynimą (jei yra jų pažeidimas), kai nėra bendradarbiavimo, o yra aiški pareiškėjo konfrontacija, susijusi su ieškinio dalyku ir pagrindu, su teikiančiu antrinę teisinę pagalbą advokatu.