- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-03
- Bylos Nr.
- N-575-3237-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutarimo M. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio Kelių policijos grupės vyresnysis patrulis E. P. 2008-10-18 surašė M. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, 17.20 val., Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini) k., vairavo automobilį „Audi 100 Avant“ būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,93 promilės girtumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.
II.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2008-11-04 nutarime M. P. pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir skyrė administracinę nuobaudą – 1 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 11 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. P. kaltė įrodyta jo pačio paaiškinimu ir prisipažinimu bei kita byloje esančia medžiaga. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad pažeidėjas pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Įvertinęs minėtą bei atsižvelgęs į tai, kad M. P. yra neteistas, metų laikotarpyje už KET pažeidimus nebaustas, dėl jo padaryto teisės pažeidimo kiti asmenys nenukentėjo, jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, išlaiko nepilnametį vaiką, sprendė, kad yra pagrindas tikėti, kad ateityje M. P. laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles, todėl taikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.
III.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatas (toliau – Institucija) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-11-04 nutarimą ir priimti kitą nutartį: skirti administracinę nuobaudą, baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 12 mėnesių, sankcijos ribose. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemones vairavusiems neblaiviems vairuotojams, teisė vairuoti transporto priemones neturėtų būti grąžinama anksčiau laiko, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažymėjo, kad M. P. vairavo automobilį neblaivus, aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas darbinėms pareigoms atlikti, jis išlaiko mažametį vaiką taip pat tai, kad M. P. metų laikotarpyje nėra baustas už KET pažeidimus, nesuteikia pagrindo administracinei atsakomybei švelninti. Institucijos manymu, švelnesnės nei ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje byloje, prieštarauja ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja : IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Skundžiamu nutarimu M. P. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija laiko jį nustatytu. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda, taikant trumpesnį nei ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, yra per švelni. Institucija mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Vairuodamas automobilį neblaivus M. P., kai jam buvo nustatytas net 0,93 promilės girtumo laipsnis, kėlė grėsmę visuomenės bei kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pažeidėjo darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr. pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidėjas praeityje jau yra baustas už vairavimą neblaiviam: 2005-08-26 jam skirta nuobauda už ATPK 127 straipsnio 3 dalies pažeidimą (b.l. 6). Nors minėta aplinkybė nėra pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau ji neigiamai apibūdina M. P. asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Aplinkybė, jog vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas autoįvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį traukiamo vairuotojo atsakomybei jokios įtakos paprastai neturi. Šio pažeidimo sudėtis formali, nereikalaujanti konkrečių padarinių (žalos) atsiradimo. Neblaiviam vairuotojui sukėlus autoįvykį ir padarius žalą asmeniui ar turtui, atsakomybė jam kiltų pagal kitas ATPK nuostatas, o kai kuriais atvejais tai galėtų lemti ir baudžiamosios atsakomybės taikymą.
Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (išlaiko nepilnametį vaiką ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. M. P. padarė vieną iš šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl padaryto pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda, taikant trumpesnį nei ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato apeliacinį patenkinti iš dalies.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.