Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance” atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės V. S. 289,62 Eur negrąžinto kredito, 289,32 Eur palūkanų, 59,91 Eur vartojimo kredito kainos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsisakė priimti ir grąžino ieškovei 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartyje teismas nurodė, kad į bylą nepateikta duomenų, jog Lietuvoje atsakovė turėtų registruotino nekilnojamojo turto. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad atsakovė turėtų Lietuvoje socialinių ir ekonominių interesų. Nustatė, kad atsakovė yra išvykusi į Jungtinę Karalystę ir šiuos duomenis paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, nurodė, jog sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Todėl, darydamas išvadą, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, teismas sprendė, jog byla turi būti pareikšta būtent kompetentingam Jungtinės Karalystės teismui pagal atsakovės gyvenamosios vietos adresą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai.

Ieškovė (toliau – ir apeliantė) UAB „Legal Balance“ pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti.

Nurodo, kad apeliantė, nepažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytų teismingumo taisyklių, pareiškė ieškinį atsakovei pagal paskutinę žinomą jos gyvenamąją vietą, t. y. pagal Vartojimo kredito sutartyje pačios atsakovės nurodytą gyvenamosios vietos adresą. Apie savo išvykimą ir gyvenamosios vietos pakeitimą atsakovė kreditoriaus neinformavo. Atsakovė, siekdama pakeisti sandorio sudarymo metu nurodytą informaciją apie savo gyvenamąją vietą, turėjo tai padaryti raštu, nes tokie pakeitimai reikšmingi prievolių vykdymui, ginčų sprendimui ir kitiems iš sandorių atsirandantiems padariniams. Šių veiksmų atsakovei neatlikus, apeliantė nurodo, kad ji pagrįstai kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismą, vadovaudamasi sandoryje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Apeliantė pažymi, kad atsakovės gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje yra nežinoma, kadangi atsakovė deklaravo tik išvykimą į užsienio valstybę, tačiau nedeklaravo gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, apeliantė turėjo teisę pareikšti ieškinį paskutiniu žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės (ieškovės) UAB „Legal Balance“ pareikštą ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo, konstatavęs, jog atsakovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, ir todėl, vadovaujantis šiuo pagrindu, ieškinys turi būti reiškiamas kompetentingam Jungtinės Karalystės teismui pagal atsakovės gyvenamosios vietos adresą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“, valdančios vivus.lt sistemą, ir atsakovės V. S. 2014 m. liepos 31 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 289,62 Eur vartojimo kreditas penkiolikos mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 192,90 Eur bendrą vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2017 m. birželio 29 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir ieškovė UAB „Legal Balance“ sudarė Paskolų portfelio reikalavimo pardavimo sutartį, pagal kurią atlygintinai perleido apeliantei (ieškovei) UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, t. y. perleidimo sutarties Priede Nr. 1 nurodyta, jog reikalavimo teisę perleido į atsakovės V. S. įsiskolinimą pagal anksčiau nurodytą Sutartį. Taip pat, remiantis 2018 m. birželio 28 d. gyventojų registro duomenimis, nustatyta, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į užsienį – Jungtinę Karalystę.

CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pagrindinė teismingumo nustatymo taisyklė išdėstyta CPK 29 straipsnyje. Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. To paties straipsnio 2 dalis sako, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis gyventojų registro tarnybos duomenimis, ir nustatęs, kad atsakovė yra išvykusi į Jungtinę Karalystę, padarė išvadą, jog atsakovės gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje ir sprendė, jog byla turi būti pareikšta būtent kompetentingam Jungtinės Karalystės teismui pagal atsakovės gyvenamosios vietos adresą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino atsakovės gyvenamosios vietos faktą Jungtinėje Karalystėje. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, gyventojų registro tarnybos duomenys patvirtina tik tai, kad atsakovė yra išvykusi į Jungtinę Karalystę, tačiau nenurodytas atsakovės gyvenamosios vietos adresas. Tokia informacija negali būti prilyginta duomenims apie atsakovės gyvenamąją vietą. Nežinant atsakovės gyvenamosios vietos, nėra pagrindo spręsti, kad ji ir šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, bei teigti, kad byla turi būti pareikšta būtent kompetentingam Jungtinės Karalystės teismui.

Pažymėtina, jog paaiškėjus aplinkybei, kad atsakovė V. S. deklaravo savo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje nenurodant tikslaus savo adreso, teismas turi teisę remiantis CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto tvarka įpareigoti apeliantę (ieškovę) patikslinti byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamosios vietos adresą bei kitus jai žinomus (sužinotus) rekvizitus, o nesant galimybės sužinoti tikslų atsakovės adresą, procesiniai dokumentai gali būti jai įteikti viešo paskelbimo būdu ar apeliantės (ieškovės) prašymu paskiriant byloje kuratorių (CPK 130, 131 straipsniai).

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikinama ir civilinė byla perduodama nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.