- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- 1-1019-76/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01248-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Petras Simėnas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Simėnas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kur Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „V.“ montuotoju, teistas – 2012 m. liepos 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 3 mėnesiams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-1019-76/2012 medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. P. 2012 m. rugpjūčio 2 d., apie 18.10 val., atnešdamas į IĮ G. S. lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 610“ ir jį užstatydamas R. D. vardu, gaudamas už jį 170 litų, nuo prekystalio pasiimdamas užstatytąjį telefoną „Nokia 610“, apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – IĮ G. S. lombardo pinigus –170 Lt.
Apklaustas kaip įtariamasis Ž. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-08-02 galėjo būti apie 18.10 val., kartu su savo pažįstamu R. D. atėjo į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), norėdamas užstatyti savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 610“. Pats su savimi jis neturėjo savo dokumento, todėl paprašė pažįstamo jo vardu užstatyti. Sutarties sudarymo momentu buvo nurodytas jo gyvenamasis adresas, o R. D. duomenys. Jis pats pasirašė sutarties eilutėje, kad jis pasiims užstatytą mobiliojo ryšio telefoną. Šiame lombarde jis yra kelis kartus užstatęs telefonus, pats asmeniškai žino lombardo savininkę. Jis dar lombardo savininkei rodė, kaip telefonas įsijungia, kaip naudotis telefono meniu, kaip juo paskambinti. Pasirašęs sutartyje gavo už užstatytąjį telefoną 170 litų. Nežino kaip nutiko, gal dėl skubėjimo ar išsiblaškymo, jis pats telefoną įsidėjo sau į rankinę ir išėjo iš lombardo. Nesiekė telefono pavogti ar kaip kitaip neteisėtai įgyti pinigų iš lombardo. Tai, kad užstatytasis telefonas yra pas jį, pamatė tik po kelių dienų, kai jis pradėjo skambėti. Rankinę, kurioje buvo tas telefonas, jis nenešioja nuolatos, gal dėl to ir nepastebėjo to telefono. Jis tikėjo, kad užstatytasis telefonas yra lombarde. Kai pastebėjo „Nokia 610“ pas save rankinėje, buvo labai užsiėmęs, todėl telefono į lombardą nenunešė. Kai jis pastebėjo, kad užstatytasis telefonas yra pas jį, juo galėjo naudotis, tai yra juo skambinti. Tai yra gal nuo 2012-08-05. Kiek kartų skambino ir kokiais laikotarpiais pasakyti negali, nes nebeprisimena. Už užstatytą telefoną pinigus lombardui sumokėjo 2012-08-29. Lombardo sutartyje, kuria buvo pasirašytas telefono užstatymo faktas, jis nurodė savo adresą, manė, kad jei reikės, tai pati lombardo savininkė atvyks pas jį ir pasiims tą telefoną. Mano, kad čia lombardo klaida, kad dėl neapsižiūrėjimo tas telefonas atsirado pas jį. Pasisavinti pinigus ir telefoną nesiekė, nes vis tiek planavo grąžinti lombardui užstatą ir atsiimti telefoną. Apie tai, kad taip išėjo su tuo telefonu R. D. pats pasakė po tų kelių dienų, kai pastebėjo, kad telefonas pas jį. Nesitarė ir neplanavo su R. D. nei pavogti, nei pasisavinti lombardo pinigus, neplanavo abu jokio nusikaltimo. R. D. tik davė savo asmens dokumentą, kad būtų sudarytas lombarde užstatas, nieko su juo daugiau nesikalbėjo ir visą laiką R. D., kol jis lombarde savininkei aiškino apie telefoną, buvo nuošalyje. Pripažįsta, kad jis pats įsidėjo tą telefoną į rankinę, bet instinktyviai, nesiekdamas jo pasisavinti, tiesiog dėl išsiblaškymo. Todėl jis neprisipažįsta padaręs vagystę, nes nesiekė nieko pavogti ir nevogė. Tai įvyko paprasčiausias tiek dėl jo, tiek dėl lombardo savininkės abipusio išsiblaškymo, nesusipratimo. 200 litų užstatas už telefoną gražintas, lombardo savininkė jam jokių pretenzijų neturi. Pripažįsta savo kaltę, kad nesurado laiko nunešti užstatytąjį telefoną „Nokia 610“, bet pats neturėjo jokio tikslo apgauti lombardą ir pasisavinti jų pinigus (31-32. 35, 67 b. l.).
Nukentėjusioji G. S. paaiškino, kad ji yra individualios įmonės savininkė ir (duomenys neskelbtini), turi savo lombardą. Ji ten pati ir dirba. 2012-08-02 apie 19.10 val. atėjo du jaunuoliai – vienas turėjo mobilų telefoną „Nokia 610“, o antras padavė savo asmens tapatybės kortelę, nuo kurios nurašė asmens duomenis. Jie telefoną užstatė už 170 Lt. Jai padavė telefoną, o ji padavė pinigus. Ji telefoną apžiūrėjo ir pasidėjo ant prekystalio. Jaunuoliams išėjus, ji pasigedo šio telefono. 2012-08-29 atėjo Ž. P. ir atidavė pinigus už mobilaus ryšio telefoną. Jai turtinė žala nepadaryta (12, 16-17 b. l.).
Liudytojas R. D. paaiškino, kad 2012 m., tiksliai laiko nebeprisimena, tai buvo rugpjūčio mėn. pradžioje, vakare, gal kokią 18 val., jam paskambino pažįstamas Ž. P. ir paklausė ar jis namuose turi savo pasą, jam tai patvirtinus Ž. P. pasakė, kad yra prie Lyros prekybos centro ir nori užstatyti savo telefoną, bet neturi su savimi asmens dokumento, todėl jo paprašė ar jis gali ateiti ir savo vardu užstatyti lombarde jo telefoną. Jis sutiko. Atėjo į Ž. P. nurodytą lombardą, esantį Lyros gatvėje, tame pačiame prekybos centro paviljone. Lombarde jau buvo Ž. P.. Jis padavė savo pasą lombardo darbuotojai, ji jam labai greitai padavė sutartį, į kurią matė kaip įrašė jo vardą ir pavardę, jis pasirašė tą sutartį ir lombardo darbuotoja atidavė jam pasą. Jis suprato, kad ta sutartis kuria buvo užstatytas Ž. P. telefonas, kurią jis pasirašė, jau buvo užpildyta, nes jam pasirašius tą sutartį Ž. P. lombardo darbuotoja sumokėjo pinigus ir iš karto kartu su Ž. P. išėjo iš lombardo. Jis asmeniškai tikrai nepastebėjo ir nematė kaip Ž. P. tą užstatytąjį telefoną pasiėmė. Apie jokią vagystę, ar sukčiavimą kaip iš lombardo gauti pinigų jis su Ž. P. nesitarė (19-20 b. l.).
Iš 2012-08-02 protokolo-pareiškimo matyti, kad G. S. pareiškė, kad 2012-08-02 apie 18.10 val. į lombardą, Lyros g. 13, du jaunuoliai atnešė užstatyti mobilų telefoną „Nokia 610“. Telefoną užstatė už 170 Lt. Ji jaunuoliams padavė 170 Lt ir jie iš lombardo išėjo. Kai jaunuoliai išėjo ji anty prekystalio neberado mobilaus telefono, kurį jaunuoliai užstatė. Telefoną galėjo pasiimti tik tie jaunuoliai, nes daugiau žmonių lombarde nebuvo (3 b. l.).
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. Navickio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal pateiktą lombardo sutarties kopiją nustatyta, kad telefoną užstatyti pateikęs asmens tapatybės kortelę buvo R. D., nustatyti antrojo jaunuolio asmenybę nepavyko (8 b. l.).
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo S. Vaitkaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliktų operatyvinių paieškos priemonių pagalba nustatyta, kad antras asmuo kartu buvęs su R. D. buvo Ž. P., gim. 1982-10-29. Pabendravus su Ž. P. jis paaiškino, kad toks įvykis buvo, tačiau tai buvo nesusipratimas ir su lombardu atsiskaitė. Paskambinus G. S. pastaroji paaiškino, kad jai jokia žala nepadaryta, kadangi su ja atsiskaitė ir jokių pretenzijų niekam neturi ir jokio tyrimo nebepageidauja (10 b. l.)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (5-7 b. l.).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. S. pateikė sutartį su Ž. P. (14-15 b. l.).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Ž. P. pateikė mobilaus ryšio telefono dokumentus (36-39 b. 1.),
Iš apžiūros protokolas matyti, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 610“ (42-43 b. 1.).
Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, darytina išvada, kad Ž. P. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra, 2012 m. rugpjūčio 2 d., apie 18.10 val., atnešdamas į IĮ G. S. lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 610“, jį užstatydamas R. D. vardu, gaudamas už jį 170 litų, nuo prekystalio pasiimdamas užstatytąjį telefoną „Nokia 610“, apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – IĮ G. S. lombardo pinigus – 170 Lt. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis darytina išvada, kad Ž. P. kaltė, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, yra pilnai įrodyta.
Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, Ž. P. už baudžiamojo nusižengimo padarymą siūlo skirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.
Kaltinamasis Ž. P. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo teismo skirti jam 5 MGL dydžio baudą, nes vienas išlaiko mažametį sūnų, kuriam 1,5 metų, moka už buto nuomą ir patarnavimus, jo draugė niekur nedirba, gauna tik motinystės išmoką, be to, prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 7 mėnesių laikotarpiui (63 b. l.).
Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo Ž. P. atsakomybę lengvinanti ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę Ž. P. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, į kaltininko asmenybę – teistas, baudžiamąjį nusižengimą padarė neišnykus teistumui, patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą (LITEKO), teismas nustatė, kad Ž. P. atžvilgiu Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, dirbantis UAB „V.“. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Ž. P. prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį už baudžiamajame įstatyme numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, paskirtos baudos mokėjimą išdėstant 7 mėnesių laikotarpiui.
Ž. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47straipsniu
nusprendžia:
Ž. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 20 MGL (2 600 litų) dydžio baudą, paskirtos baudos mokėjimą išdėstant 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Kaltinamasis Ž. P., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.