- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-07
- Bylos Nr.
- 2S-28-343/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01881-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Virbicko atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Virbicko prašymą dėl teisės normos išaiškinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis Saulius Virbickas (toliau – ir pareiškėjas, antstolis) prašė teismo išaiškinti, kuri valstybės įgaliota institucija atstovauja išieškotoją – valstybę vykdymo procese, išieškant iš skolininko kriminalinę baudą.
2. Nurodė, kad, vykdant vykdomąją bylą Nr. 0127/03/04373, iškilo būtinybė siųsti korespondenciją išieškotojui. Vykdomajame dokumente nurodyta, kad išieškotoja yra valstybė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 638 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI), išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Teismas civilinėje byloje Nr. 2S-882/601/2023 išaiškino, kad vykdomosiose bylose, kuriose yra vykdomas baudžiamąja tvarka paskirtų baudų išieškojimas, VMI neatstovauja išieškotojos – valstybės, tačiau teismas neišaiškino, kuri institucija šiuo atveju privalo atstovauti išieškotoją – valstybę. Jokie norminiai aktai nenumato kitų institucijų, apart VMI, kurios vykdymo proceso atstovautų išieškotoją – valstybę dėl piniginių lėšų išieškojimo valstybės naudai. Antstolis savo vedamoje vykdomojoje byloje negali būti išieškotojas, kadangi tai įsakmiai draudžia CPK 636 straipsnis, todėl teismo 2023 m. liepos 11 d. priimtos nutarties (civilinė byla 2S-882-601/2023) 15 punkte nurodytas argumentas, kad antstolis atstovauja išieškotoją, vertintinas kritiškai. Kadangi teismas civilinėje byloje Nr. 2S- 882- 601/2023 paneigė CPK 638 straipsnio 2 dalyje nustatytą VMI kaip valstybės įgalioto asmens statusą, tačiau savo priimtame sprendime nenurodė jokios kitos valstybės įgaliotos institucijos, kuri vykdymo eigoje atstovautų išieškotoją – valstybę, o jokie norminiai aktai nenumato kitų institucijų, apart VMI, kurios vykdymo proceso atstovautų išieškotoją – valstybę dėl piniginių lėšų išieškojimo valstybės naudai, todėl būtina gauti teismo išaiškinimą, kuriame būtų nurodyta, kuri institucija atstovauja išieškotoją – valstybę vykdymo procese išieškant iš skolininko kriminalinę baudą ir kuriai būtų galima kaip išieškotojos įgaliotam asmeniui siųsti išieškotojai skirtą korespondenciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi antstolio Sauliaus Virbicko prašymo netenkino.
4. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – panaikino antstolio Sauliaus Virbicko 2023 m. vasario 7 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-2023-2311 dalį, kuria buvo nuspręsta vykdomąjį dokumentą Nr. 1-256/1998 grąžinti VMI su išieškojimo negalimumo aktu.
5. Teismas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi, padarė išvadą, kad priimta nutartis dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo yra aiški, rezoliucinė jos dalis yra suformuluota aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai. Nutarties 15- 16 punktuose aiškiai ir išsamiai nurodyti motyvai, kas išduoda vykdomuosius raštus, kas juos vykdo ir kas juos kontroliuoja, taip pat išaiškinta, kad antstolis yra bausmę vykdančios institucijos atstovas, kuriam yra pavesta kontroliuoti nuosprendžio vykdymą. Antstolis prašyme taip pat nenurodė, kad nutartis būtų neaiški ar nesuprantama jos rezoliucinė dalis. Pareiškėjas nenurodė, kurią teisės normą prašo išaiškinti ir nesusiejo konkrečios teisės normos su bylos kontekstu, dėl to teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti apie poreikį šiuo atveju aiškinti kurią nors konkrečią teisės normą, o teisės aiškinimas apskritai, naudojantis šiuo institutu, nėra galimas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5d. nutartį ir išaiškinti teisės normą, nurodant, kuri institucija yra įgaliota atstovauti išieškotoją -valstybę vykdymo procese išieškant kriminalines baudas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Antstolis prašė išaiškinti ne teismo 2023 m. liepos 11 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-882-601/2023, o teisės normą, todėl nesuprantama, kodėl teismas revizavo nurodytą teismo nutartį ir akcentavo, kad šis procesinis sprendimas yra aiškus ir suprantamas, tačiau nenagrinėjo antstolio prašymo dėl teisės normos išaiškinimo ir neišaiškino, kuri institucija yra įgaliota atstovauti išieškotoją - valstybę vykdymo procese išieškant kriminalines baudas.
1.2. Kritiškai vertintinas teismo argumentas, kad antstolis yra išieškotojos - valstybės atstovas. Antstolio nusišalinimo pagrindai yra tokie patys kaip teisėjo nusišalinimo pagrindai. Antstolio pareigą nusišalinti reglamentuoja CPK 636 ir 65 straipsniai. Dėl to antstolis negali būti išieškotojo atstovas.
1.3. Teismo išaiškinimai, kas vykdymo procese išduoda vykdomąjį raštą, kas juos vykdo ir kas juos kontroliuoja neišaiškina teisės normos, kuri institucija yra įgaliota atstovauti išieškotoją - valstybę vykdymo procese išieškant kriminalines baudas.
1.4. Antstoliui nėra suteikta teisė aiškinti teismo sprendimų ar teisės normų, kadangi netinkamas teismo sprendimo ar teisės normų aiškinimas, kuris nesutaps su tikrąja teismo sprendimo valia ar teisės norma, iškraipys teismo sprendimą ar teisės normą, dėl to antstolis vykdys ne teismo sprendimą ar teisės normą, o savo asmeninę nuomonę. Teisė aiškinti teisės normas yra išimtinė teismo teisė. Kadangi teismas civilinėje byloje 2S-882-601/2023 paneigė CPK 638 straipsnio 2 dalyje nustatytą VMI kaip išieškotojos - valstybės įgalioto asmens statusą, o norminiai aktai nenumato kitų institucijų, kurios vykdymo procese atstovautų išieškotoją - valstybę dėl piniginių lėšų išieškojimo valstybės naudai, todėl būtina panaikinti šią teisės reglamentavime atsiradusią spragą ir gauti teismo išaiškinimą, kuriame būtų nurodyta, kuri institucija atstovauja išieškotoją - valstybę vykdymo procese išieškant iš skolininko kriminalinę baudą ir kuriai būtų galima kaip išieškotojos įgaliotam asmeniui siųsti išieškotojui skirtą korespondenciją. Negavus šio teismo išaiškinimo lieka nežinoma, kuriai institucijai, vykdant kriminalinių baudų išieškojimą, antstolis privalo siųsti vykdymo procese išieškotojui privalomą siųsti korespondenciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolio prašymas išaiškinti, kuri valstybės įgaliota institucija atstovauja išieškotoją – valstybę vykdymo procese, išieškant iš skolininko kriminalinę baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad:
4.1. Antstolis Saulius Virbickas vykdė vykdomąją bylą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo (nuo 2018 m. sausio 1 d. – Alytaus apylinkės teismo) išduotą 1998 m. birželio 11 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-256/1998 dėl 12 000 Lt (3 475,44 Eur) baudos išieškojimo iš nuteistojo A. G..
4.2. Vykdomojoje byloje nustatęs, kad išieškojimui tinkamo skolininko turto ir pajamų nerasta, antstolis 2023 m. vasario 7 d. surašė Išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-2023-140 ir priėmė Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S- 2023-2311, nurodydamas, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdomoji byla Nr. 0127/03/04373 ir vykdomasis dokumentas Nr. 1-256/1998 grąžinamas VMI su Išieškojimo negalimumo aktu.
4.3. Pareiškėja VMI pateikė skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2023 m. vasario 7 d. patvarkymą Nr. S-2023-2311 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ ir grąžinti vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai.
4.4. Antstolis Saulius Virbickas 2023 m. vasario 24 d. patvarkymu Nr. S-2023-211 atsisakė tenkinti VMI skundą ir perdavė jį kartu su vykdomąja byla nagrinėti Alytaus apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjos VMI skundas nepagrįstas, kadangi, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Kituose įstatymuose nėra pasisakyta, kam valstybė suteikia išieškotojo teises ir pareigas išieškojimuose dėl baudžiamąja tvarka paskirtų baudų išieškojimo. Vykdomąjį dokumentą priėmusi institucija – Alytaus apylinkės teismas – neturi išieškotojo statuso, todėl, vadovaujantis CPK 638 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja VMI šioje situacijoje laikytina išieškotoja ir jai pagrįstai grąžintas vykdomasis raštas.
4.5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2609-558/2023 atmetė pareiškėjos VMI skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0127/03/04373.
4.6. Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-882-601/2023 panaikino Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – panaikino antstolio Sauliaus Virbicko 2023 m. vasario 7 d. patvarkymo „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ Nr. S-2023-2311 dalį, kuria nuspręsta vykdomąjį dokumentą Nr. 1-256/1998 grąžinti VMI su Išieškojimo negalimumo aktu. Kauno apygardos teismas nurodytos nutarties 15-16 punktuose nurodė, kad pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 398 straipsnio 6 dalį, pareiga perduoti įsiteisėjusį nuosprendį vykdymui buvo numatyta jį priėmusiam pirmosios instancijos teismui. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus šio Kodekso 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai ir nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui. BPK 342 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad baudos priverstinį išieškojimą vykdo antstoliai. Nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuoja prokuroras (BPK 346 straipsnio 3 dalis). Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 352 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 8 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta, kad, jeigu nuteistasis nesumokėjo baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (1, 2 dalys). Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei BPK, nei BVK nėra numatytos jokios funkcijos VMI baudų, paskirtų baudžiamojoje byloje, išieškojimo procese, t. y. bausmės vykdymo procese. Vien tai, kad baudžiamojoje byloje paskirta bauda išieškoma į valstybės biudžetą, nedaro prielaidos, kad VMI yra atsakinga už nuosprendžio vykdymo kontrolę, tame tarpe ir neatliktų bausmių pakeitimo inicijavimą, nesumokėtų baudų apskaitą ar pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad dėl baudos išieškojimo antstolis laikytinas bausmę vykdančios institucijos atstovu, kuriam yra pavesta kontroliuoti nuosprendžio vykdymą (BPK 342 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 362 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėjo, kad priverstinio baudos išieškojimo tvarkos nustatymas pagal CPK normas, nereiškia, jog VMI perkeliamos bausmės vykdymo kontrolės (administravimo) funkcijos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, nepagrįstai neįvertino ginčo specifikos, t. y. kad ginčas kilęs dėl bausmės (baudos), paskirtos nuosprendžiu, vykdymo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad antstolis nepagrįstai priėmė patvarkymą vykdomąjį dokumentą grąžinti VMI.
11. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).
12. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Tokį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 straipsnio 2 dalis).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek CPK 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-421/2016 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nors CPK 589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta antstolio teisė prašyti išaiškinti ne tik teismo sprendimą, bet ir įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti vykdymo procese, teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai, todėl teismas turėtų atmesti antstolio prašymą išaiškinti teisės normą, jeigu jame nenurodyta, kuo prašoma išaiškinti teisės norma ir jos išaiškinimas yra aktualūs konkrečioje vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013).
14. Minėta, Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S- 882-601/2023 panaikino Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės, t. y., panaikino antstolio Sauliaus Virbicko 2023 m. vasario 7 d. patvarkymo „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ Nr. S- 2023-2311 dalį, kuria nuspręsta vykdomąjį dokumentą Nr. 1-256/1998 grąžinti VMI su Išieškojimo negalimumo aktu. Taigi, šis teismas jau sprendė, kad antstolis nepagrįstai priėmė patvarkymą vykdomąjį dokumentą grąžinti VMI, kadangi nei BPK, nei BVK nenumatytos jokios funkcijos VMI baudų, paskirtų baudžiamojoje byloje, išieškojimo procese, t. y., bausmės vykdymo procese. Įvertinęs šios nutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-882-601/2023 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo yra aiški, rezoliucinė jos dalis yra suformuluota aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai. Nutarties 15-16 punktuose aiškiai ir išsamiai nurodyti motyvai, kas išduoda vykdomuosius raštus, kas juos vykdo ir kas juos kontroliuoja, taip pat išaiškinta, kad antstolis yra bausmę vykdančios institucijos atstovas, kuriam yra pavesta kontroliuoti nuosprendžio vykdymą. Pareiškėjas nenurodė, kurią teisės normą prašo išaiškinti, ir nesusiejo konkrečios teisės normos su bylos kontekstu, todėl nėra pagrindo spręsti apie poreikį šiuo atveju aiškinti kurią nors konkrečią teisės normą, o teisės aiškinimas apskritai, naudojantis šiuo institutu, minėta, nėra galimas.
15. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jeigu antstolis nustato, kad asmuo negali įvykdyti jam paskirtos bausmės - baudos, jis nuteistojo sutikimu, gali kreiptis į teismą ir prašyti teismo pakeisti paskirtą baudą viešaisiais darbais. Tačiau, jeigu bus nustatyta, kad nuteistasis vengia sumokėti baudą ir nebus galimybių jos išieškoti, antstolis gali kreiptis į teismą prašydamas šią baudą pakeisti areštu. Antstolio teikimą teismas nagrinėja vadovaudamasis BK 47 straipsniu.
16. Papildomai pažymėtina, kad įstatyme numatyta antstolio procesinė teisė kreiptis į teismą dėl įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymo. Nagrinėjamu atveju antstolio keliami klausimai nėra susiję su prašomo išaiškinti teismo procesinio sprendimo trūkumais.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
17. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.