Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-566-245-2013

2013 m. spalio 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, išteisintajam A. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo

A. L. išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., neįrodžius jo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, ir baudžiamoji byla perduota prokurorei, kad ši imtųsi priemonių šį nusikaltimą padariusiam asmeniui nustatyti;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d., neįrodžius jo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, tai yra dėl to, kad jis, bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2011 m. spalio 16 d. 14.33 val. paskambinęs iš SIM kortelės, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), įdėtos į mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1661-2“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai N. B. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešė jai apie tariamai žento S. K. padarytą nusikaltimą ir tam, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareikalavo 3000 litų, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atvykus pas nukentėjusiąją N. B. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir N. B. padavus jam 1500 litų, A. L. savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą - 1500 litų ir taip padarė nukentėjusiajai N. B. 1500 litų turtinę žalą.

Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti A. L. kaltu, padarius BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti jam bausmę – 1 metus 8 mėn. laisvės atėmimo. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, išteisindamas A. L., neteisingai nežymius neatitikimus baudžiamosios bylos medžiagoje įvertino kaip reikšmingus prieštaravimus, abejones, ir dėl to nepagrįstai jį išteisino iš pareikšto kaltinimo. A. L. neprisipažinimas ir parodymai, kurie įvertinti kaip jo gynybinė pozicija, paneigiami byloje esančiais kitais įrodymais. Neteisinga yra teismo padaryta išvada, kad byloje nepakanka duomenų apie tai, kad būtent A. L. padarė jam inkriminuojamą veiką, kadangi iš liudytojo Ž. B. parodymų matyti, kad įkalinimo įstaigoje nuteistiesiems draudžiama turėti mobiliojo ryšio telefonus, kiekvienas nuteistasis turi jam priskirtą spintelę, ant kurios priklijuojama nuteistojo pavardė ir jis yra atsakingas už spintelės turinį. Teismas neįvertino to, kad Ž. B. nurodė mobiliojo ryšio telefoną radęs A. L. spintelėje, kad iš šio telefono 2011-10-15 buvo rašyti SMS pranešimai į A. L. sesers mobiliojo ryšio telefoną, kas įrodo, kad jis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ir skambino nukentėjusiajai. Tokiu būdu apylinkės teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 369 str. 3 d.), pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, nepagrįstai nereikšmingus prieštaravimus įvertino kaltinamojo naudai, neišanalizavo visų jį kaltinančių įrodymų, neįvertino įrodymų visumos ir todėl priėmė A. L. atžvilgiu neteisingą išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis padarė BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Atsikirtimu į prokurorės apeliacinį skundą A. L. prašo palikti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą. Byloje nėra nei vieno jo kaltės įrodymo, kad jis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką N. B. atžvilgiu, asmuo, padaręs šį nusikaltimą, nenustatytas, todėl tai yra prokuratūros kaltė, nepilnai surinkus apkaltinamuosius duomenis ir perdavus šią bylą teismui.

Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, išteisintasis ir jo gynėja advokatė prašė prokurorės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 punktas).

Prokurorė iš esmės nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, prašo pripažinti A. L. kaltu, padarius BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Skundas grindžiamas tuo, kad apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metus surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, išteisindamas A. L. nepadarius sukčiavimo nusikaltimo. Kolegijos nuomone, prokurorė visiškai teisi, kadangi apylinkės teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą šioje byloje ir dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal teismų praktiką taikant BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ar gauti leistinu būdu ir nuspręsti, ar tokiais įrodymais tinkamai grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, ir padarė neteisingą ir surinktų bei teisme ištirtų įrodymų visuma nepagrįstą išvadą. Tokiu būdu ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, kuo pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo teismo išvadą dėl A. L. kaltės klausimo. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, kad įrodymų visuma neleidžia teismui daryti kategoriškos išvados, kad A. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., t. y., kad jis, bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą. Tokia teismo pozicija neteisinga ir štai dėl ko.

Nors apylinkės teismas konstatavo, kad šioje byloje neginčijamai įrodyta, kad nukentėjusiajai N. B. skambinęs asmuo - abonentas yra susijęs su bokštu MAR01A, kuris yra Kauno g. 60, Marijampolė, t.y. galimai iš (duomenys neskelbtini), tačiau padarė klaidingą išvadą, kad byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog būtent A. L. skambino nukentėjusiajai N. B.. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai N. B. skambinta iš (duomenys neskelbtini), kad šią aplinkybę patvirtina telefono pokalbių išklotinės ir UAB „Bitė Lietuva“ raštas, kad mobiliojo ryšio bokštas MAR01A yra Marijampolėje, Kauno g. 60, apie 1 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas neįvertino Ž. B. parodymų, kuriuos patvirtina (duomenys neskelbtini) raštai, kad A. L. spintelėje buvo rasti trys mobiliojo ryšio telefonai, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir SIM kortelės, kad jis dėl to rašė pasiaiškinimą, kuriame apie rastus telefonus teigė nieko nežinąs. Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. B. patvirtino, kad už spintelėje esančius daiktus atsakingas nuteistasis, kad vidaus tvarkos taisyklės draudžia turėti mobiliojo ryšio telefonus įkalinimo įstaigose. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš pateiktų pokalbių išklotinių matyti, jog nukentėjusiajai N. B. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) skambinta 2011-10-16 14.33 val. iš A. L. priklausančio mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 38). Taip pat teismas nevertino to, kad iš A. L. telefono numerio (duomenys neskelbtini) (IMEI (duomenys neskelbtini)), 2011 m. spalio 15 d. buvo išsiųstos žinutės į išteisintojo sesers A. L. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 47), kas tik patvirtina, kad minėtu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi A. L.. Taip teismas vertindamas įrodymus vienus atsietai nuo kitų, padarė neteisingą išvadą.

Paminėtų virš įrodymų pagrindu apylinkės teismas neteisingai nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti A. L. parodymai, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis nepadarė, kad byloje pateikti kaltinimai A. L. padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d., grindžiami prielaidomis, kad nepaneigta, kad patalpoje, kurioje būna apie keturiasdešimt žmonių, bet kuris jų galėjo padėti telefonus į nerakinamą spintelę, ir išteisinant A. L. vadovavosi tuo, kad nukentėjusioji N. B. negalėtų atpažinti jai skambinusio vyriškio balso, o pinigus paimti pas ją buvo atėjęs berniukas.

Kolegijos manymu, apylinkės teismas neteisingai nuosprendyje įvertino įrodymų visumą ir nepagrįstai konstatavo, kad įrodymų visumos nepakanka daryti išvadą, jog A. L., bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą, ir tuo pačiu nepagrįstai išteisino A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, ištyrusi ir įvertinusi įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad A. L., bendrininkaudamas su nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2011 m. spalio 16 d. 14.33 val. paskambinęs iš SIM kortelės, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), įdėtos į mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1661-2“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai N. B. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešė jai apie tariamai žento S. K. padarytą nusikaltimą ir tam, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareikalavo 3000 litų, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atvykus pas nukentėjusiąją N. B. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), ir N. B. padavus jam 1500 litų, A. L. savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą - 1500 litų, ir taip padarė nukentėjusiajai N. B. 1500 litų turtinę žalą, tai yra tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

A. L. kaltę padarius minėtą nusikaltimą pagrindžia šie žemiau išvardinti įrodymai:

Kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad neprisimena, ką tą dieną veikė, kad iš rasto telefono skambino tik kartą, kad rasti jo spintelėje telefonai ne jo, seseriai SMS žinutę rašė iš kito nuteistojo telefono.

Nukentėjusioji N. B. parodė, kad buvo sekmadienis, apie 14 val. - 14.15 val. kažkas paskambino, paklausė, ar žentas išvažiavęs. Kai ji pasakė „taip“. Balsas telefone pasakė, kad jis padarė avariją, mergaitė - prie mirties. Sakė, kad tėvai budi prie mergaitės, todėl atsiųs broliuką ir reikės jam paduoti 2000 Lt. Sakė, kad neužimtų ragelio. Po to sakė, kad pablogėjo ir reikės 3000 Lt arba aukso. Sakė, kad žentas sumuštas. Paprašius leisti pakalbėti su žentu, paklausti jo, kur pinigai, balsas atsakė, kad ten, kur visada. Jai diktavo, ką reikia rašyti. Pinigus padavė atvykusiam gal 12 metų vaikui. Padėjo jam pinigus įdėti į vidinę kišenę. Balsas telefone liepė neužimti stacionaraus telefono, neminėjo žento vardo, darbovietės. Padavė 1500 Lt, nors prašė 3000 Lt.

Liudytojas Ž. B. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Vykdant planinę kratą, A. L. priklausančioje nerakinamoje spintelėje buvo rasti keturi mobilūs telefonai. Jis nesiaiškino, kieno tie telefonai. A. L. rašė pasiaiškinimą, nes nuteistasis atsakingas už jo spintelėje esančius daiktus. Šiuo atveju spintelė priklausė A. L.. Toje patalpoje miegojo apie 40 žmonių. Neprisimena atvejo, kad dėl rastų telefonų nuteistieji būtų prisipažinę. Telefonai draudžiami įkalinimo įstaigose. Skambinama artimiesiems taksofonu. Į įkalinimo įstaigą patenka ir telefonai, ir narkotikai.

Liudytoja A. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji naudojasi mobiliojo ryšio telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), be jos žinios niekas daugiau šiuo numeriu nesinaudoja. Kam priklauso mobilaus ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), ji nežino. Taip pat paaiškino, kad jos brolis A. L., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), tačiau jo lankyti ji nevažiuoja, jam neskambina, nežinojo mobilaus ryšio telefono numerio (t. 1, b. l. 24).

Nukentėjusiosios N. B. 2011-10-16 pareiškime užfiksuota, kad ji pranešė apie galimai jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 5).

Iš OVV pateiktos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2011-10-16 14.33 val. į nukentėjusiosios telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambino asmuo iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ryšio trukmė 2038 s (t. 1, b. l. 38).

Iš OVV pateiktos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) IMEI kontrolės matyti, kad šis numeris nuo 2011-10-14 iki 2011-10-16 naudotas mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau telefonuose, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41).

Iš OVV pateiktos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2011-10-16 14.33, prisijungiant prie mobiliojo ryšio bokšto MAR01A, naudojant MRT, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skambinta į nukentėjusiosios N. B. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įdėta SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-10-15 buvo rašyti SMS pranešimai į A. L. mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45-57).

(duomenys neskelbtini) raštuose užfiksuota, kad nuteistojo A. L. spintelėje rasti mobiliojo ryšio telefonai, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelės (t. 1, b. l. 64, 73).

Iš 2011-12-16 rašto iš UAB „Bitė Lietuva“ matyti, kad mobiliojo ryšio bokštas MAR01A yra adresu Kauno g. 60, Marijampolė, (t. 1, b. l. 62).

Kolegija, vertindama aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad išteisintasis A. L. kaltinime nurodytu laiku skambino iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai N. B. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir reikalavo 3000 Lt jos žento tariamai eismo įvykio metu sužalotos mergaitės tėvams. Nukentėjusiosios N. B. parodymai nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, pagrindo jais netikėti nėra. Tuo tarpu apylinkės teismas netinkamai vertino kaltinamojo parodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nustatyti A. L. kaltei nepakanka, kadangi negalima tiksliai nustatyti, ar nukentėjusiajai skambino būtent jis. Tokia teismo pozicija neteisinga ir štai dėl ko. Atmetama kaltinamojo versija, kad ne jis skambino nukentėjusiajai, kadangi iš pateiktų telefono numerių išklotinių (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad į nukentėjusiosios telefono numerį (duomenys neskelbtini) skambinta 2011-10-16 14.33 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), o šis numeris buvo naudotas 2011-10-14 iki 2011-10-16 mobiliojo ryšio telefone, kuris buvo rastas A. L. spintelėje, vėliau naudotas ir kituose pas jį rastuose telefonuose, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš šio numerio rašyto SMS žinutės A. L., ir skambinta iš (duomenys neskelbtini), kurie yra apie vieno km atstumu nuo mobiliojo ryšio bokšto MAR01A. Nors skambinusio asmens balso nukentėjusioji teigė negalėsianti atpažinti, tačiau ta aplinkybė, kad nukentėjusioji N. B. perdavė 1500 Lt asmeniui, kurį telefonu jai nurodė A. L., patvirtina, kad ji buvo apgauta būtent jo. A. L. veika kvalifikuota kaip sukčiavimas pagal BK 182 str. 1 d. pagrįstai.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas - tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Visi šie požymiai A. L. veikoje nustatyti, kad būtent jis suklaidino N. B. apie tariamai jos žento eismo įvykio metu sužalotą mergaitę, kurios tėvams reikia perduoti 3000 Lt. Tai jis padarė tyčia, sąmoningai, jo nurodytos aplinkybės neatitiko tikrovės (ikiteisminio tyrimo metu apklausoje ji parodė, kad žentas jokio eismo įvykio nesukėlė, t. 1, b. l. 15). Nustatyta faktinė aplinkybė, kad N. B. perdavė A. L. nurodytam asmeniui 1500 Lt, reiškia, kad nusikalstama veika – sukčiavimas baigta. Kolegijai abejonių dėl jo įvykdyto sukčiavimo N. B. atžvilgiu neliko.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtino, jog A. L. padarė BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Taigi, apylinkės teismas, išteisindamas A. L. dėl jam pareikšto kaltinimo, neteisingai nuosprendyje aptarė ir įvertino įrodymų visumą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, tuo pačiu nepagrįstai jį išteisino dėl sukčiavimo nusikaltimo, apgaulės būdu įgijus svetimą turtą – N. B. pinigus sumoje 1500 Lt, įvykdymo.

Kaltinamojo A. L. parodymai, kad jis šio nusikaltimo nepadarė, paneigti anksčiau aptartais įrodymais, tai yra, kad nusikaltimo padarymo priemonė - SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), įdėta į mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1661-2“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), o šis numeris buvo naudotas 2011-10-14 iki 2011-10-16 mobiliojo ryšio telefone, buvo rasta kaltinamojo A. L. spintelėje, vėliau naudotas ir kituose pas jį rastuose telefonuose, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš šio numerio rašyto SMS žinutės A. L., ir fiksuoto skambučio iš (duomenys neskelbtini). Šie įrodymai patvirtina, kad minėtos nusikaltimo padarymo priemonės buvo kaltinamojo A. L. žinioje ir jomis pastarasis naudojosi. Kaltinamasis A. L. neparodė, kad šiomis priemonėmis naudojosi kitas asmuo ir tokių duomenų byloje nėra. Todėl kaltinamojo A. L. parodymai, kad jis šio nusikaltimo padaryme nedalyvavo, vertinami siekimu suklaidinti teismą ir išvengti atsakomybės, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. L., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.

Skiriant bausmę A. L., atsižvelgiama į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas, kurį jis iš asmeninių paskatų padarė būdamas teistas ir atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nusikaltimas paplitęs ir turi visuomeninę reikšmę.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: A. L. administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 135), psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas (t. 1, b. l. 138), anksčiau teistas 8 kartus, nusikalto teistumui neišnykus, taigi, jis yra recidyvistas. Sutinkamai su BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad A. L. atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių nenustatyta, A. L. skiriama bausmė, kurios dydis nustatomas didesnis už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį LR BK 61 str. 1-3 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nuosprendį, kuriuo A. L. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, A. L. prie Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013-10-17.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 1 d., 2 d., 3 d., SIM kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1661-2“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.