Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V., 2014 m. rugsėjo 28 d., apie 10.05 val. Vilniuje, S. Nėries g. 59, vairuodamas automobilį „Skoda Yeti“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Ford Transit FT 300“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Taip G. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 132 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, G. V., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Skoda Yeti“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepalikęs tarpo iš šono, kliudęs stovintį automobilį „Ford Transit FT 300“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadinęs, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taip G. V. pažeidė KET 234 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V. apklausiamas teismo posėdžio metu kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino ir paaiškino, jog pagal navigacijos parodymus yra važiavęs tuo keliu, juo darbo metu važinėjo labai daug kartų. Tąkart gavo iškvietimą į gyvenamą namą. Grįždamas tuo keliu, jis pamatė prieš save atvažiuojantį juodos spalvos automobilį. Jis manė, kad ši mašina jį praleis, tačiau jos vairuotojas šiek tiek kliudė jo veidrodėlį, todėl jis pavažiavo atbulas tam, kad jį šiek tiek praleistų, išvengtų susidūrimo. Tada nuvažiavo į savo dislokacijos vietą už 200 m. Kai judėjo atgal, nieko nekliudė, nejautė jokio kontakto. Prasilenkiant greitis buvo minimalus - 1 km/h. Keliukas toje vietoje siauras, iš dešinės pusės būna labai daug mašinų pristatyta, stovi ir kairėje. Apibrozdinimus pastebėjo antroje dienos pusėje. Jo ekipažu važinėja ir daug kitų žmonių. Apie eismo įvykį su nurodytu automobiliu jis nieko nežino, jo automobilis draustas Kasko draudimu, todėl jei būtų eismo įvykis, kaip darbuotojas būtų apie tai pranešęs, todėl tikslo pasišalinti tikrai neturėjo. Tarnybinis automobilis filmuojamas ir iš priekio ir iš galo, tačiau įrašas saugomas tik 7 dienas.

Nukentėjusysis S. S. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog jo paties įvykio metu nebuvo, jam pranešė pašalinis, įvykį matęs asmuo. Minėtas asmuo paaiškino, jog pravažiavo toks ir toks automobilis, kabino jo mašiną ir nuvažiavo, nesustojo bei pasakė tos mašinos numerius. Jis pranešė policijai ir nuvažiavo į komisariatą. Draudimas jam atlygino 1500 litų žalą.

Liudytojas I. S. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog garaže, esančiame netoli įvykio vietos, laiko mašiną. Tąkart, apie 10 val., nusileido į garažą, pasiėmė daiktus ir išvažiavo. Važiuodamas pamatė, kad surinkta daug medinių atliekų. Jis yra garažo pirmininkas ir atsakingas už atliekų sutvarkymą, todėl apsisuko ir grįžo, apžiūrėjo atliekų krūvą neišlipdamas iš mašinos. Šalia sėdėjo sutuoktinė. Jie nusprendė, kad visa tai priklauso sutvarkyti atliekų tarnybai ir jau norėjo pradėti judėti, bet priešais pamatė atvažiuojančią „Skoda Yeti“ ir nutarė ją praleisti. „Skoda Yeti“ negalėjo laisvai pravažiuoti, nes iš jo pusės atvažiavo automobilis „Fiat“. Kis praleido „Fiatą“, o „Skoda Yeti“ sustojo prieš „Fiatą“. Jie stovėjo kurį laiko tarpą, nei vienas nenorėjo užleisti kelio, tada „Skoda Yeti“ pradėjo judėti link šalia stovėjusio balto furgono ir pamatė, kad netilps. Tuo tarpu automobilis „Fiat“ ėmė sukti į šaligatvį. Šalia balto furgono buvo būtent „Skoda Yeti“, ji pradėjo judėti į priekį ir atsirėmė į baltą furgoną, kuris visas gana stipriai sujudėjo. „Skoda Yeti“ susilietė su baltu furgonu dešiniąją savo puse. Šio automobilio vairuotojas, pamatęs, kad įsirėmė į furgoną, sustojo, nes važiuodamas į priekį būtų padaręs dar didesnę žalą, pavažiavo atgal, tada prasilenkė su „Fiat“. „Skoda Yeti“ vairuotojas matė, kad veidrodėliu gali sukliudyti „Fiatą“, todėl visą dėmesį, matyt, į tai ir sutelkė, bet kai įsirėmė į furgoną, jis pavažiavo atgal, nes pamatė, kad judėjimas į priekį nebeįmanomas. „Skoda Yeti“ buvo apsaugos tarnybos mašina. Jo paties mašinos langai buvo uždaryti, jis nieko negirdėjo, nesuveikė jokia signalizacija. Ten stovėjo kažkokia moteris, kuri tikriausiai aiškino, kad „Skoda Yeti“ vairuotojas neturėjo palikti įvykio vietos.

Iš G. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-21087625-14, matyti, jog jame užfiksuotos visos jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 2).

Policijos įvykio registro išraše užfiksuotas pranešimas, jog į Kelių policijos valdybą atvyko pilietis S. S., kuris paaiškino, jog 2014 m. rugsėjo 27 d. buvo apgadintas jo automobilis „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jį apgadino ir pasišalino automobilis „Skoda Yeti“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

2014 m. spalio 2 d. vyr. postinio A. K. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir užfiksuotosios policijos įvykio registro išraše (b. l. 6).

Papildomi duomenys apie eismo įvykį patvirtina, jog automobiliui „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta: užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b. l. 9).

Iš UAB „NT Valdos“ pranešimo matyti, jog automobiliu „Skoda Yeti“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nuomos sutartį naudojasi UAB „Euro Cash 1“ (b. l. 18).

Iš UAB „Euro Cash 1“ elektorinio laiško matyti, jog įvykio dieną automobilį „Skoda Yeti“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo įmonės darbuotojas G. V. (b. l. 23).

GPS išklotinėje užfiksuotas automobilio Skoda Yeti“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kelias susijusioje atkarpoje (b. l. 26-27).

Iš foto lentelėje esančių nuotraukų matyti abiejų automobilių apgadinimai (b. l. 28-29).

Liudytoja A. P. 2014 m. spalio 23 d. rašytiniame paaiškinime išdėstė, jog įvykio dieną, apie 9.50-10 val. ji sėdėjo mašinoje ir matė, kaip apie 10 val., prie stovinčio balto furgono lygiagrečiai sustojo dvi mašinos ir negalėjo prasilenkti. Prie pat balto furgono stovėjo šviesi mašina, matyt, tarnybinė, apsaugos mašina. Tam tikru metu furgonas pradėjo smarkiai judėti – matyt, šviesi mašina užkabino furgoną. Kokiomis konkrečiai dalimis mašinos lietėsi, ji nematė, tačiau kontaktas buvo akivaizdus. Tarnybinės mašinos vairuotojas sustojo ir pavažiavo atbulai, nes dar galėjo užkabinti iš kitos pusės važiavusią mašiną. Garso ji negirdėjo. Vairuotojas neišlipo, praleido mašiną ir išvažiavo (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad G. V. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus visiškai įrodyta.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta ir administracinė atsakomybė vairuotojui, kuris pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. V. savo kaltės, padarius pirmiau minėtus, jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, nepripažino ir apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog tuo keliu yra važiavęs labai daug kartų, keliukas yra siauras, dešinėje ir kairėje pusėje stovi automobiliai. Važiuodamas pagal iškvietimą ir grįždamas tuo keliu, pamatė prieš save atvažiuojantį juodos spalvos automobilį, kuris šiek tiek kliudė jo veidrodėlį, todėl jis pavažiavo atbulas tam, kad jį šiek tiek minėtą transporto priemonę praleistų, išvengtų susidūrimo. Kai judėjo atgal, nieko nekliudė, nejautė jokio kontakto. Apibrozdinimus pastebėjo antroje dienos pusėje. Apie eismo įvykį su nurodytu automobiliu jis nieko nežino, jo automobilis draustas Kasko draudimu, todėl jei būtų eismo įvykis, kaip darbuotojas būtų apie tai pranešęs, todėl tikslo pasišalinti tikrai neturėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. V. iš esmės laikėsi tos pačios pozicijos, kaip ir apklausiamas netrukus po įvykio (b. l. 20).

Vis tik, tokius G. V. paaiškinimus iš dalies paneigia bei jo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, pagrindžia byloje esantys bei teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Iš byloje esančio G. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 2). 2014 m. spalio 2 d. S. S. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2014 m. rugsėjo 26 d. jis pasistatė automobilį „Ford Transit“ S. Nėries g. prie 59 namo. Spalio 1 d. pastebėjo, jog automobilis apgadintas. Prie jo priėjęs žmogus pasakė, jog matė, kaip automobilis „Skoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jo transporto priemonę ir pasišalino (b. l. 10). Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina policijos pareigūno tarnybiniame pranešime bei policijos įvykio registro išraše užfiksuoti duomenys (b. l. 6, 7). Tas pačias aplinkybes nukentėjusysis S. S. nurodė ir apklausiamas teisme, kadangi pats tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, papildomai jis paaiškino, jog draudimas jo automobiliui padarytą žalą įvertino 1500 litų bei ją apmokėjo. Liudytojas I. S. teisme aiškiai ir nuosekliai parodė, jog įvykį stebėjo su žmona sėdėdamas automobilyje. Jau ketino judėti, bet priešais pamatė atvažiuojančią mašiną ir nutarė ją praleisti. Tai buvo „Skoda Yeti“. Pravažiuodama „Skoda Yeti“ negalėjo laisvai pravažiuoti, nes iš jo pusės atvažiavo „Fiat“. Tuomet jis praleido „Fiatą“, „Skoda Yeti“ sustojo prieš „Fiatą“, nei vienas nenorėjo užleisti kelio. Tada „Skoda Yeti“ pradėjo judėti link šalikelėje stovinčio balto furgono ir į jį atsirėmė. Furgonas visas gana stipriai sujudėjo. „Skoda Yeti“ susilietė su baltu furgonu dešiniąją puse. „Skoda Yeti“ vairuotojas, pamatęs, kad įsirėmė į furgoną, sustojo, pavažiavo atgal, nes pamatė, kad judėjimas į priekį yra neįmanomas, o važiuodamas į priekį būtų padaręs dar didesnę žalą, tada prasilenkė su „Fiatu“ ir nuvažiavo. Liudytojas I. S. rašytiniame paaiškinime netrukus po įvykio dėstė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. jog tąkart judėjo S. Neries gatve ir pamatė priešais atvažiuojantį automobilį „Skoda“, kurį nutarė praleisti, kadangi jo pusėje judėjimo kryptimi stovėjo automobiliai ir baltas furgonas. Kol stovėjo, iš paskos atvažiavo automobilis, lyg „Fiat“ ir pravažiavus juos, sustojo šiek tiek prie balto furgono, „Skoda“ irgi sustojo. Matė, kaip važiuojant „Skoda“ automobiliui, sujudėjo furgonas ir automobilis vos nesusidūrė veidrodėliais su minėta kita transporto priemone (b. l. 12). Taigi, sugretinus liudytojo teisme duotus parodymus su paaiškinimais duotais netrukus po įvykio, matyti, jog jie esminėse detalėse atitinka. Kartu su I. S. įvykio aplinkybes tiesiogiai stebėjusi A. P. 2014 m. spalio 23 d. rašytiniame paaiškinime išdėstė aplinkybes, patvirtinančias pirmiau minėto liudytojo parodymus. A. P. teigė, jog įvykio dieną, apie 9.50-10 val. ji sėdėjo mašinoje ir matė, kaip apie 10 val., prie stovinčio balto furgono lygiagrečiai sustojo dvi mašinos ir negalėjo prasilenkti. Prie pat balto furgono stovėjo šviesi mašina, matyt, tarnybinė, apsaugos mašina. Tam tikru metu furgonas pradėjo smarkiai judėti – matyt, šviesi mašina užkabino furgoną. Kokiomis konkrečiai dalimis mašinos lietėsi, ji nematė, tačiau kontaktas buvo akivaizdus. Tarnybinės mašinos vairuotojas sustojo ir pavažiavo atbulas, nes dar galėjo užkabinti iš kitos pusės važiavusią mašiną. Garso ji negirdėjo. Vairuotojas neišlipo, praleido mašiną ir išvažiavo (b. l. 11). Pirmiau aptartus įrodymus detalizuoja kita bylos medžiaga: papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, jog automobiliui „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta: užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b. l. 9), foto lentelė, kurioje užfiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 28-29), GPS išklotinė, iš kurios matoma automobilio „Skoda Yeti“ judėjimo kryptis susijusioje kelio atkarpoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis „Skoda Yeti“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nuomos sutartį naudojamas įmonės „Euro Cash 1“ ir įvykio metu jį vairavo šios įmonės darbuotojas G. V. (b. l. 18, 23-25).

Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, kad G. V., pirmiau nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Skoda Yeti“, pažeidė KET 9 ir 132 punktų reikalavimus, be kita ko įpareigojančius vairuotoją laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat važiuojant palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, todėl tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visumos analizė nesudaro pagrindo išvadai, jog G. V., sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino nesuvokęs, jog toks eismo įvykis apskritai buvo. Pats G. V. tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniame paaiškinime automobilių kontakto neneigė, tačiau tvirtino, jog jis įvyko prasilenkiant su kita transporto priemone, susiliečiant veidrodėliais, o ne su stovinčiu „Ford Transit FT 300“, ir jis, siekdamas išvengti susidūrimo, pavažiavo atgal, tačiau jokio kontakto nejautė. Šioje dalyje jo parodymai iš dalies atitinka liudytojo I. S. paaiškinimus, kuris teigė, jog, kiek matė, „Skoda Yeti“ vos nesusidūrė veidrodėliais su kitu įvykio vietoje buvusiu automobiliu – „Fiat“. Tai, jog įvykio vietoje be nukentėjusiojo automobilio ir G. V. vairuojamos transporto priemonės buvo dar vienas automobilis, rašytiniame paaiškinime nurodė ir liudytoja A. P.. Aplinkybę, jog G. V. įvykio vietoje atliko manevrą pavažiuodamas atbulas, patvirtina ir GPS išklotinėje matoma jo judėjimo kryptis bei pirmiau minėtų liudytojų parodymai. Vis tik, pastarieji liudytojai vienareikšmiai teigė, jog G. V. atbulas pavažiavo būtent dėl to, kad suvokė įsirėmęs į šalia stovėjusį furgoną ir į priekį judėjimas buvo neįmanomas, nes taip būtų padaryta dar didesnė žala. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais, bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymais. Juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie turėtų tikslą apkalbėti G. V.. Pažymėtina ir tai, jog liudytojai, nurodę, jog būtent automobiliui „Skoda Yeti“ važiuojant pro furgoną „Ford Transit“, pastarasis sujudėjo, be kita ko, teigė, jog kliudyta transporto priemonė sujudėjo gana stipriai. Įvertinus automobilio „Ford Transit“ dydį ir svorį, darytina išvada, jog kontaktas, kurio metu furgonas sujudėjo, turėjo būti ne toks jau ir menkas. Tai, jog automobilių susidūrimas buvo gana ženklus, matyti iš foto lentelės, kurioje užfiksuoti abiejų transporto priemonių apgadinimai. Analogišką išvadą leidžia daryti ir nukentėjusiojo teismo posėdžio metu paminėta aplinkybė, jog draudimas padarytą žalą įvertino 1500 Lt suma. Todėl konstatuotina, jog nukentėjusios transporto priemonės apgadinimai yra tokie, kad G. V., ją kliudęs, turėjo ir galėjo suvokti automobilių susidūrimą. Be to, remiantis bylos duomenimis G. V. į nukentėjusį furgoną atsirėmė vairuojamo automobilio priekine dalimi, kuri patenka į vairuotojo regėjimo lauką, ir tai, jau aptartų aplinkybių kontekste, stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad jis ne tik turėjo justi automobilių kontaktą bet ir jį matyti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog G. V. suvokė, kad pirmiau nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Skoda Yeti“ kliudė kitą transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET 234 punkto, įpareigojančio su eismo įvykiu susijusį eismo dalyvį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, pranešti apie eismo įvykį policijai, reikalavimus, ir iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pasišalino tyčia, todėl tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas G. V. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (eismo įvykio metu gana ženkliai apgadintas kitas automobilis, kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – ganau jauno amžiaus, administracine tvarka anksčiau baustas, dirba „Eurocash1“ apsaugos darbuotoju. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgus į tai, kas aptarta pirmiau, teismas daro išvadą, jog G. V. skirtinos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos - baudos, kurių dydis nustatytinas artimas minimaliam, kartu taikant papildomą ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – specialiosios teisės atėmimą, minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30², 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam vieno šimto dvidešimties litų (120 Lt) dydžio baudą.

G. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam trijų tūkstančių dviejų šimtų litų (3200 Lt) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, G. V. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir skirti jam galutinę administracinę nuobaudą – trijų tūkstančių dviejų šimtų litų (3200 Lt), t. y. devynių šimtų dvidešimt šešių eurų (926 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.