- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-11
- Bylos Nr.
- 1S-48-1076/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Justas Namavičius, Jolanta Čepukėnienė
- Kaltinamasis
- M. F.
- Advokatai
- Jovita Usonytė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Reginos Pocienės,
teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. F. (M. F.) skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. F. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 15 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. F. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 289 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, tokiomis aplinkybėmis:
1.1. jis kartu su organizuotos grupės organizatoriumi R. M. ir organizuotos grupės nariu D. S., veikdami kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojai, turėdami išankstinį susitarimą daryti nusikalstamą veiką, t. y. pasisavinant valstybės tarnautojo vardą, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, vykdydamas organizuotos grupės nario D. S. nurodymus, pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą ir būdą, pasisavinant valstybės tarnautojo vardą, sukčiavo, o būtent: R. M., veikdamas kartu su D. S., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. kovo 16 d. 9.30 val., tikslus laikas nenustatytas, iš anksto susitarė su M. F., kad pastarasis nuvyks pas E. K., adresu (duomenys neskelbtini), kuriai melagingai prisistatęs policijos pareigūnu paaiškins, jog reikia patikrinti jos turimus pinigus, bei tokiu būdu ją suklaidinęs paims pinigus ir pasišalins. Tęsiant nusikalstamą veiką, R. M., veikdamas kartu su D. S., 2021 m. kovo 16 d. apie 9.30 val., naudodamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino E. K. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei, melagingai prisistatęs darbuotoju iš elektros tinklų ESO nurodė, kad pastaroji sumokėjo už elektros paslaugas padirbtais pinigais, teigė, kad jie tikrina pinigus, išduotus nuo 2015 metų, ir įtikino E. K. į namus įsileisti tariamą policijos pareigūną, kuris nufotografuos jos namuose turimas kupiūras ir išduos jai atitinkamą pažymą. Po to, M. F., tęsdamas pradėtą nusikalstamą veiką, 2021 m. balandžio 16 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atvyko pas E. K. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kur melagingai prisistatęs policijos pareigūnu A. R. bei pamatęs ant stalo padėtus pinigus, paprašė pastarosios pateikti pensininko pažymėjimą ir asmens dokumentą. E. K. nusisukus nuo M. F., kad paimtų prašomus dokumentus, M. F. nuo stalo pagrobė 5 320 Eur ir iš buto pasišalino. Po to, M. F., vykdydamas organizuotos grupės nario D. S. nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą pasiliko sau, o likusią ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė R. S., nesuvokusiam apie daromą nusikalstamą veiką. Tokiu būdu M. F. (M. F.), veikiant organizuotoje grupėje su R. M., D. S., pasisavinant valstybės tarnautojo vardą, apgaule buvo įgyti E. K. priklausantys 5 320 eurų. Tai yra M. F. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje.
1.2. Taip pat, kad jis kartu su organizuotos grupės organizatoriumi R. M. ir organizuotos grupės nariu D. S., veikdami kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojai, turėdami išankstinį susitarimą daryti nusikalstamą veiką, t. y. pasisavinant valstybės tarnautojo vardą, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, vykdydamas organizuotos grupės nario D. S. nurodymus, pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą ir būdą, pasisavinant valstybės tarnautojo vardą, pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: R. M., veikdamas kartu su D. S., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. kovo 20 d. 9.30 val., tikslus laikas nenustatytas, iš anksto susitarė su M. F., kad pastarasis nuvyks pas D. D., adresu (duomenys neskelbtini), kuriai melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, paaiškins, jog reikia patikrinti jos turimus pinigus bei tokiu būdu ją suklaidinęs, paims pinigus ir pasišalins. Tęsiant nusikalstamą veiką, R. M., veikdamas kartu su D. S., 2021 m. kovo 20 d. apie 9.30 val., naudodamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino D. D. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai prisistatęs Lietuvos elektros tinklų vadovu nurodė, kad vykdė patikrinimą ir nustatė, jog pastaroji už elektros paslaugas yra sumokėjusi netikrais 50 eurų. Po to R. M. nurodė, kad ją dėl šio įvykio sujungs su policijoje dirbančiu pareigūnu, bei netrukus tariamai sujungęs D. D. su policijos pareigūnu, pats juo prisistatė ir nurodė, kad nuo pirmadienio jos banko sąskaita bus uždaryta, todėl jei ji norinti pasiimti iš sąskaitos pinigų, ji tai turi atlikti nedelsiant. D. D. patikėjus nurodytomis melagingomis aplinkybėmis, ji tuoj pat nuėjo iki SEB banko bankomato, esančio prie prekybos centro „R.“, adresu (duomenys neskelbtini), ir nusiėmusi iš savo sąskaitos 1 000 eurų, grįžo namo. Tęsiant nusikalstamą veiką, D. D. jau esant namuose, R. M. vėl paskambino pastarajai ir prisistatęs policijos pareigūnu pasakė, kad į jos namus bus atsiųstas kitas policijos pareigūnas, kuris patikrins, ar jos nuimti pinigai iš bankomato taip pat nėra padirbti. Tuo pačiu metu R. M. veikiant kartu su D. S. ir davus nurodymą M. F. nuvykti į D. D. gyvenamąją vietą, M. F. netrukus atvykęs pas D. D., telefone parodė netikrą policijos pareigūno pažymėjimą ir taip apgaule patekęs į D. D. butą, paprašė parodyti turimus pinigus ir pateikti pasą bei pensininko pažymėjimą. D. D. padėjus ant stalo iš viso 1 100 Eur ir savo asmens tapatybės kortelę, o M. F. nufotografavus pinigus ir pasakius, jog šie pinigai yra padirbti, D. D. įtarė apgaulę, todėl nuo stalo paėmusi pinigus išėjo į laiptinę pasikviesti kaimynų. Po ko, M. F. iš buto pasišalino ir nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Tokiu būdu M. F., veikdamas organizuotoje grupėje su R. M. ir D. S., pasisavinant valstybės tarnautojo vardą, pasikėsino apgaule įgyti D. D. priklausančius 1 100 eurų. Tai yra M. F. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.
1.3. Taip pat, kad jis kartu su organizuotos grupės organizatoriumi R. M. ir organizuotos grupės nariu D. S., veikdami kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojai, turėdami išankstinį susitarimą daryti nusikalstamą veiką, t. y. pasisavinant valstybės tarnautojo vardą, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, vykdydamas organizuotos grupės nario D. S. nurodymus, pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą ir būdą, pasisavinant valstybės tarnautojo vardą, pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: R. M., veikdamas kartu su D. S., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. kovo 25 d. 17.00 val., tikslus laikas nenustatytas, iš anksto susitarė su M. F., kad pastarasis nuvyks pas S. Š., adresu (duomenys neskelbtini), kuriai melagingai prisistatęs policijos pareigūnu paaiškins, jog reikia patikrinti jos turimus pinigus bei tokiu būdu ją suklaidinęs, paims pinigus ir pasišalins. Tęsiant nusikalstamą veiką, R. M., veikdamas kartu su D. S., 2021 m. kovo 25 d. apie 17.00 val., naudodamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino S. Š. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai prisistatęs esantis iš savivaldybės nurodė, kad yra pradėtas tyrimas ir yra suimta žmonių ir nustatyta, kad Lazdynų pašte pastaroji sumokėjo 100 eurų padirbtais pinigais, kiti jos pinigai bus užšaldyti ir jais negalės naudotis. Be to, nurodė, kad vienas iš sulaikytų yra nuėmęs nuo S. Š. sąskaitos 800 eurų ir pastaroji turi nueiti iki bankomato, kad pasitikrintų, ar visi pinigai yra sąskaitoje bei nusiimti dalį pinigų, kad galėtų jais naudotis. S. Š. patikėjus nurodytomis melagingomis aplinkybėmis, ji tuoj pat nuėjo iki AB „Swedbank“ banko bankomato, esančio prie prekybos centro „I.“, adresu (duomenys neskelbtini) ir, nusiėmusi iš savo sąskaitos 800 eurų, grįžo namo. Tęsiant nusikalstamą veiką, S. Š. jau esant namuose, R. M. vėl paskambino pastarajai ir paklausęs ar viskas gerai baigėsi, nurodė, kad nutarimą dėl įvykio įmes į jos pašto dėžutę ir tuo pokalbį pabaigė. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2021 m. kovo 26 d. apie 11.00 val., D. S. nurodymu M. F. stovint prie nukentėjusiosios namų, adresu (duomenys neskelbtini), ir stebint aplinką, R. M. vėl paskambinus S. Š., pastaroji nurodė, kad ji buvo policijoje ir pasakiusi, kad jai skambina sukčiai ir bando išvilioti pinigus, baigė pokalbį ir padėjo telefono ragelį, dėl ko nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių. Tokiu būdu M. F., veikdamas organizuotoje grupėje su R. M. ir D. S., pasikėsino apgaule įgyti S. Š. priklausančius 800 eurų. Tai yra M. F. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.
1.4. Taip pat, kad jis kartu su organizuotos grupės organizatoriumi R. M. ir organizuotos grupės nariu D. S., veikdami kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojai, turėdami išankstinį susitarimą daryti nusikalstamą veiką, t. y. pasisavinant valstybės tarnautojo vardą, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, vykdydamas organizuotos grupės nario D. S. nurodymus, pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą ir būdą, pasisavinant valstybės tarnautojo vardą, M. F. panaudojant fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: R. M., veikdamas kartu su D. S., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. balandžio 2 d. 11.30 val., tikslus laikas nenustatytas, iš anksto susitarė su M. F., kad jis nuvyks pas B. B., adresu (duomenys neskelbtini), kuriai melagingai prisistatęs elektros tinklų darbuotoju, paaiškins, jog už elektrą moka netikrais pinigais, bei tokiu būdu ją suklaidinęs, paims pinigus bei pasišalins. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. M., veikdamas kartu su D. S., 2021 m. balandžio mėn. 2 d. apie 11.30 val., naudodamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino B. B. į fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai prisistatęs elektros tinklų darbuotoju, pasakė, jog ji už elektrą moka netikrais pinigais, yra vykdomos didelės machinacijos su padirbtais pinigais ir netrukus į namus atvyks policijos darbuotojas. M. F., tęsdamas pradėtą nusikalstamą veiką, 2021 m. balandžio 2 d. apie 14.20 val. atvyko pas B. B., adresu (duomenys neskelbtini), kur melagingai prisistatęs policijos pareigūnu ir pastūmęs B. B. ant grindų, kas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, pagrobė B. B. priklausančius 440 eurų ir iš buto pabėgo. Po to M. F., vykdydamas organizuotos grupės nario D. S. nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą pasiliko sau, o likusią ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė R. S., nesuvokusiam apie daromą nusikalstamą veiką. Tokiu būdu M. F., veikiant organizuotoje grupėje su R. M., D. S., pasisavinant valstybės tarnautojo vardą, M. F. panaudojant fizinį smurtą, apgaule buvo įgyti B. B. priklausantys 440 eurų. Tai yra M. F. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje, 180 straipsnio 3 dalyje.
1.5. Taip pat, kad jis kartu su organizuotos grupės organizatoriumi R. M. ir organizuotos grupės nariu D. S., veikdami kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojai, turėdami išankstinį susitarimą daryti nusikalstamą veiką, t. y. pasisavinant valstybės tarnautojo vardą, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, vykdydamas organizuotos grupės nario D. S. nurodymus, pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą ir būdą, pasisavinant valstybės tarnautojo vardą, sukčiavo, o būtent: R. M., veikdamas kartu su D. S., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. balandžio 2 d. 15.25 val., tikslus laikas nenustatytas, iš anksto susitarė su M. F., kad pastarasis nuvyks pas G. M., adresu (duomenys neskelbtini), kuriai melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, paaiškins, jog reikia patikrinti jos turimus pinigus bei tokiu būdu ją suklaidinęs, paims pinigus ir pasišalins. Tęsiant nusikalstamą veiką, R. M., veikdamas kartu su D. S., 2021 m. balandžio 2 d. apie 15.25 val., naudodamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino G. M. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai prisistatęs policijos pareigūnu nurodė, kad jai iš pašto atnešė pinigus, kurie yra galimai padirbti ir įtikino G. M. į namus įsileisti tariamą policijos pareigūną, kuris patikrins jos namuose turimas kupiūras. M. F., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. balandžio 2 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atvyko pas G. M. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur melagingai prisistatęs policijos pareigūnu A. R. paprašė atnešti turimus pinigus. Vykdydama M. F. nurodymus, G. M. padavė pastarajam voką su pinigais – 6 200 eurų, kuris juos paėmęs pasišalino. Po to M. F., vykdydamas organizuotos grupės nario D. S. nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą pasiliko sau, o likusią ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė R. S., nesuvokusiam apie daromą nusikalstamą veiką. Tokiu būdu M. F. veikiant organizuotoje grupėje su R. M., D. S., pasisavinant valstybės tarnautojo vardą, apgaule buvo įgyti G. M. priklausantys 6 200 eurų. Tai yra M. F. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.
1.6. Taip pat, kad jis kartu su organizuotos grupės organizatoriumi R. M. ir organizuotos grupės nariu D. S., veikdami kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojai, turėdami išankstinį susitarimą daryti nusikalstamą veiką, t. y. pasisavinant valstybės tarnautojo vardą, apgaule neteisėtai įgyti svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, vykdydamas organizuotos grupės nario D. S. nurodymus, pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą ir būdą, pasisavinant valstybės tarnautojo vardą, apgaule neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent: R. M., veikdamas kartu su D. S., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. balandžio 13 d. 10.00 val., tikslus laikas nenustatytas, iš anksto susitarė su M. F., kad jis nuvyks pas A. P., adresu (duomenys neskelbtini), kuriai melagingai prisistatęs policijos pareigūnu paaiškins, jog reikia patikrinti jos turimus pinigus bei tokiu būdu ją suklaidinęs, paims banko kortelę bei pasišalins. Tęsiant nusikalstamą veiką, R. M., veikdamas kartu su D. S., 2021 m. balandžio 13 d. apie 10.00 val., naudodamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino A. P. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai prisistatęs policijos pareigūnu nurodė, kad yra sulaikytas asmuo, kuris turi jos banko kortelę ir tam, kad būtų atliktas patikrinimas, reikia jos banko kortelės bei paprašė pasakyti jos banko kortelės PIN kodą, po ko A. P. savo AB „Swedbank“ banko kortelės PIN kodą pasakė. Tęsiant pokalbį, A. P. buvo pasakyta, kad pas ją atvyks kitas policijos pareigūnas ir iš jos paims banko kortelę. Po to R. M. veikiant kartu su D. S. ir davus nurodymą M. F. nuvykti į A. P. gyvenamąją vietą, M. F., tęsdamas pradėtą nusikalstamą veiką, 2021 m. balandžio 13 d. apie 12.40 val., atvyko pas A. P. į namus, kur melagingai prisistatė policijos pareigūnu ir taip apgaule patekęs į A. P. butą iš pastarosios paėmė AB „Swedbank” banko kortelę ir iš buto pasišalino. Tokiu būdu M. F., veikdamas organizuotoje grupėje su R. M. ir D. S., pasisavinant valstybės tarnautojo vardą, apgaule neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Tai yra M. F. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. F. laikinai sulaikytas buvo 2021 m. balandžio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi M. F. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Klaipėdos apygardos teismo nutartimis.
3. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi kaltinamajam M. F. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Kaltinamasis M. F. skunde prašo jam paskirtą suėmimą pakeisti į kitas švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą.
4.1. Skunde kaltinamasis nurodo, kad nori pakeisti gyvenimo būdą, turi galimybę gauti legalų gerai apmokamą darbą bei išsinuomoti butą Klaipėdoje, kur yra nagrinėjama jo baudžiamoji byla. Dirbdamas kaltinamasis galėtų pradėti mokėti civilinius ieškinius. Pasak kaltinamojo, Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra galimybės gauti darbo bei jokio pozityvaus užimtumo. Kaltinamasis kasdien jaučia, kad degraduoja ir praranda gyvenimo prasmę.
5. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėja prašė kaltinamojo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo M. F. skundas atmetamas.
6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. F. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo M. F. parodymuose, nukentėjusiųjų E. K., D. D., S. Š., B. B., G. M. bei A. P. parodymuose, 2021 m. gegužės 19 d. asmens parodymo atpažinti protokole, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.
7. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
8. Klaipėdos apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam M. F. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.
9. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
10. Apygardos teismas, pratęsdamas M. F. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, šioje bylos proceso stadijoje akcentavo nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas M. F., sunkumą, jų skaičių bei jam galimai gresiančios bausmės griežtumą, ankstesnius teistumus ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimą, socialinius ryšius, kurie nesulaikė nuo nusikaltimų darymo. Nors M. F. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas ir sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, gyvenamosios vietos turėjimą ir kitų aplinkybių. Vien nusikaltimų, kurių padarymu asmuo kaltinamas, sunkumas savaime negali būti pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis). BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis), būtina atsižvelgti į pačiame įstatyme išvardintas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
11. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra konkrečių duomenų, kad kaltinamasis M. F. turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas galėtų slapstytis nuo teismo, taip pat nėra patikimų duomenų, kad M. F. būtų bėgęs, slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo ar kitaip vengęs bylos proceso, kaip ir apie galimus ketinimus tai daryti. Pastebėtina, kad M. F. turimais duomenimis du kartus buvo teistas užsienio valstybėse 2015 ir 2017 m., tačiau vien šių duomenų pagrįsti pakankamą bėgimo ar slėpimosi tikimybę nepakanka. Kaltinamasis M. F. yra saistomas socialiniais ryšiais su motina, senele, turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Vien gresianti griežta bausmė, ankstesni suimtojo teistumai, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas nesudaro pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad kaltinamasis M. F. neturi pakankamai tvirtų socialinių ryšių su gyvenamąja aplinka Lietuvoje bei gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, kaip buvo pažymėta ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, vertinant šio pagrindo egzistavimą, iš kaltinamojo pozicijos akivaizdu, kad jis suvokia jam gresiančią bausmę, jos griežtumą bei neišvengiamumą ir yra susitaikęs su jos atlikimu, jei teismas pripažintų jį kaltu. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo, kuris nagrinėjo M. F. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, 2021 m. rugpjūčio 8 d. ir 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimis suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvo pašalintas, kaip nepatvirtintas bylos duomenimis. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nenustatęs jokių naujų aplinkybių, nepagrįstai konstatavo, kad šioje proceso stadijoje egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija konstatuoja nesant pakankamo pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis M. F. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nagrinėjamu atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas nustatytas nepagrįstai.
12. Apygardos teismas pagrįstai nustatė kitą suėmimo pagrindą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kurio pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
13. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 3 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. M. F. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkiems (5 veikos), apysunkiams (1 veika) ir sunkiems (5 veikos) nusikaltimams, kurių dvi nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir kurios buvo padarytos kaltinamajam veikiant organizuotoje grupėje. M. F. inkriminuoti penki sunkūs nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. F. galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo ne atsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos, gerai organizuotos, vykdomos sistemingai, galimai padarytos iš savanaudiškų paskatų, turint tikslą neteisėtai pasipelnyti. Paties kaltinamojo vaidmuo galimai buvo svarbus pasiekti galimą nusikalstamą tikslą, kurio kiti asmenys, atlikdami bausmes pataisos įstaigoje, nebūtų galėję realizuoti. Kaltinamasis M. F. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, dešimt kartų teistas, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Kaltinamasis, turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus keliems mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos, vėl buvo baustas administracine tvarka ir galimai padarė šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Įvertinus kaltinamojo ankstesnius teistumus, jų pobūdį ir skaičių, šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį (galimai darė savanaudiškas nusikalstamas veikas, susijusias su turtinės naudos siekimu), jų kiekį, kad M. F. niekur nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad lėšos gautos iš nusikalstamų veikų galėjo būti vienas iš pagrindinių M. F. pragyvenimo šaltinių. Atsižvelgus į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, konstatuotina, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis M. F. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
14. Skunde nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis M. F., būdamas paleistas iš suėmimo būtų priimtas į darbą (apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas 2022 m. sausio 7 d. UAB „V.“ patvirtinimas dėl galimo kaltinamojo įdarbinimo), yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl suėmimo skyrimo (pratęsimo), tačiau įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šių duomenų nepakanka paneigti nustatytų suėmimo taikymo M. F. pagrindo bei spręsti apie švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo kaltinamajam galimybę.
15. Teismo posėdžio metu nagrinėjant skundą kaltinamasis M. F. nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje prieš jį kiti įkalinti asmenys smurtauja, kadangi jis šioje byloje duoda parodymus. Tai esą patvirtina byloje esanti medicininė pažyma. Byloje yra 2021 m. spalio 8 d, medicininė pažyma, kurioje M. F. nustatyti kūno sužalojimai (t. 50, b. l. 44). Dėl šių aplinkybių Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyrius 2021 m. spalio 19 d. nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 1 nesant pareiškimų ar skundų. Nutarime be kita ko pažymėta, kad medžiagos duomenimis 2021 m. spalio 8 d. M. F. kameroje dėl asmeninių priežasčių sukonfliktavo su kitu suimtuoju M. P. ir susimušė, pretenzijų vienas kitam neturi (t. 50, b. l. 85-86). Be to, 2022 m. sausio 11 d. kaltinamasis teikė bylą nagrinėjančiam teismui prašymą jį izoliuoti nuo kitų suimtų asmenų dėl psichologinio spaudimo; šis prašymas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. patvarkymu buvo tenkintas (t. 50, b. l. 125-126; 128-129). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad galimo smurtavimo aplinkybės buvo tiriamos, į kaltinamojo prašymus reaguojama, todėl tenkinti skundo M. F. nurodytais argumentais nemato pagrindo.
16. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati M. F. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus M. F. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo ankstesnius daugybinius teistumus, galimai šioje byloje padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų kiekį, pobūdį, sunkumą, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą M. F. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir skunde nurodomas intensyvią priežiūrą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą), nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik taikant M. F. griežčiausią kardomąją priemonę. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo M. F. (M. F.) skundą atmesti.
Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi kaltinamajam M. F. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 15 d.
Iš Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties pašalinti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.