Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. R. per atstovą elektroninėmis ryšio priemonėmis 2016 m. lapkričio 16 d. išsiuntė teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus 2016 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (38-18)-VR-1.7-3444; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyrių pakartotinai įvertinti pareiškėjos pirties rekonstravimo projektą ir per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pritarti J. R. pirties pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjos skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 35 straipsnio reikalavimų, 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi J. R. nustatė terminą iki 2016 m. gruodžio 9 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti trūkstamą 1,5 Eur žyminio mokesčio sumą bei pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą ir nurodyti, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

II.

III.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atnaujinti terminą jos 2016 m. lapkričio 17 d. skundo trūkumams pašalinti, kadangi trūkumų J. R. nepašalino dėl svarbios priežasties. Pareiškėja neginčija, kad jos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo keliamų reikalavimų ir kad per Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumai nebuvo pašalinti, tačiau pažymi, kad teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties laiku negavo ir negalėjo sužinoti apie nustatytus skundo trūkumus, kadangi 2016 m. lapkričio 25 d. buvo sutrikusi Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo veikla. Nurodo, kad Nacionalinės teismų administracijos Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojams siųsti pranešimai patvirtina, kad sutrikimų metu šio portalo vartotojai negaudavo pranešimų apie įvykius bylose, teismo pranešimų apie išsiųstus dokumentus ir pan. Būtent dėl Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo veiklos sutrikimų pareiškėja praleido teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti. Kadangi byla vedama tik elektroniniu būdu ir kita forma pranešimo apie teismo priimtą nutartį J. R. negavo, ji neturėjo galimybės skundo trūkumų pašalinti per nustatytą terminą. Apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį pareiškėja sužinojo tik gavusi teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį. Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis nustato, jog kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas), J. R. su atskiruoju skundu pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka bei pridėjo trūkstamą 1,5 Eur žyminio mokesčio sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjos atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties, kuria J. R. skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 3 dalis).

Nustatyta, kad elektroninėmis ryšio priemonėmis teikdamas skundą teismui, pareiškėjos atstovas sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį, t. y. 1,5 Eur mažiau, nei nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnyje. Be to, skunde nebuvo nurodytas J. R. pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2016 m. gruodžio 9 d. skundo trūkumams pašalinti. Ši nutartis J. R. atstovui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą buvo išsiųsta 2016 m. lapkričio 24 d. Per nustatytą terminą pareiškėjai teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, 2017 m. sausio 9 d. nutartimi jos skundas pagrįstai buvo laikomas nepaduotu.

J. R. prašo atnaujinti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos nenustato procesinės galimybės apeliaciniame teisme atnaujinti terminą skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, trūkumams pašalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-1095/2014). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 64 straipsnio 1 dalimi, teismo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti gali būti teismo pratęstas. Tokiais atvejais pagrindas spręsti termino pratęsimo klausimą paprastai yra pareiškėjo prašymas, gautas iki pasibaigiant nustatytam terminui, kuriame nurodomos priežastys, trukdančios laiku įvykdyti teismo nurodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-394/2011). Pažymėtina, kad terminą trūkumams šalinti teismas pratęsti gali tik jei jis nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-486/2010). J. R. nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsniu, reglamentuojančiu skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimą.

Kaip jau minėta, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis pareiškėjos atstovui elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo išsiųsta 2016 m. lapkričio 24 d. Nors Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale teikiama informacija patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 25 d. dėl technologinių priežasčių kilo laikinų pranešimų siuntimo į elektroninį paštą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo paskyrų naudotojams, kurie yra užsisakę informavimo elektroniniu paštu paslaugas portale, sutrikimų, tačiau visus pranešimus apie įvykius bylose portalo naudotojai galėjo rasti portalo naudotojų paskyrose. Padavęs elektroninį skundą teismui, atstovas turėjo galimybę ir pareigą domėtis jo priėmimu, o apie teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį sužinojęs vėliau, tačiau dar nepasibaigus terminui joje nustatytiems skundo trūkumams pašalinti, turėjo teisę prašyti šį terminą pratęsti, tačiau jis to nepadarė.

Apibendrindama tai, ką išdėstė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, nustatydamas pareiškėjos skundo trūkumus (t. y. įpareigodamas J. R. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir nurodyti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka), sudarė jai galimybes pasinaudoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta teise per nustatyta laiką pašalinti skundo trūkumus. Tai, kad J. R. atstovas kartu su atskiruoju skundu 2017 m. sausio 17 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė įrodymus, patvirtinančius trūkstamos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą bei pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, negali būti laikoma tinkamu skundo trūkumų pašalinimu, kadangi tai turėjo būti padaryta per Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2016 m. gruodžio 9 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos J. R. atskirasis skundas atmetamas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjai pašalinus skundo trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.