Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovui T. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui S. G., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašo teismo ieškinį tenkinti.

Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą informuota tinkamai (b.l.47).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2010-08-20 atsakovui surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-10), kuriame nustatyta, kad atsakovas pradėjo ir nebaigė statyti tvoros ant betoninių pamatų apie 41 m. ilgio ir 1,6-1,8 m. aukščio, valstybinėje žemėje prie jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), t.y. jam nepriklausančiame žemės sklype, neturėdamas raštiško žemės savininko sutikimo. 2010-09-28 Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12), kuriuo reikalavo iki 2010-11-22 nugriauti valstybinėje žemėje pradėtą ir nebaigtą statyti tvorą bei sutvarkyti statybvietę, atsakovui pateikus prašymą, šis terminas buvo pratęstas iki 2011-04-01 (b.l. 13). 2011-05-02 Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius patikrino minėto įpareigojimo vykdymą ir nustatė, kad atsakovas 2010-08-20 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų padarinių nepašalino (b.l. 14).

Savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau - reglamentas) 6.2 punkte buvo numatyta, kad nesudėtingas statinys – tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pagal minėtą reglamentą, nesudėtingi statiniai buvo skirstomi į grupes. Ginčo tvora pagal minėtą teisės aktą priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams (reglamento 1 priedo 2 lentelės 12 eilutė), tačiau jai taikytini II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai (Bendros pastabos lentelėms 1 ir 2 punktai) – tokius statinius statant statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Be to, remiantis reglamento 12.4.2 ir 12.4.4 papunkčiais, statant ginčo tvorą turėjo būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus.

Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu sutiko, kad ginčo tvorą pradėjo statyti, neturėdamas žemės savininko sutikimo ir neparengęs projekto. Negalima sutikti su atsakovo pozicija, kad po savavališkos statybos akto surašymo atsakovui 2011-05-02 gavus Nacionalinės žemės tarybos prie LR žemės ūkio ministerijos 2011-05-02 raštą dėl sutikimo, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) būtų padidintas laisvoje valstybinėje žemėje (b.l. 22), ginčo tvorai nebetaikomi II grupei nustatyti reikalavimai, kadangi sutikimas prisijungti laisvą valstybinę žemę negali būti laikomas sutikimu atlikti statybos darbus. Tokią poziciją savo atsiliepime išsakė ir trečiasis asmuo, nurodydamas, kad atsakovui nedavė sutikimo statyti valstybinėje žemėje (b.l. 28). Įvertinus aukščiau paminėtas teisės normų nuostatas, byloje esančius įrodymus, teismas laiko nustatyta byloje aplinkybę, kad atsakovas savavališkai, neturėdamas supaprastinto nesudėtingo statinio projekto savavališkai pastatė tvorą valstybinėje žemėje, neturėdamas raštiško žemės savininko sutikimo, todėl taikytinos nuostatos, nustatytos minėto reglamento II grupės nesudėtingiems statiniams.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. nesudėtingo statinio statybai turi būti išduotas supaprastintas statybos projektas, to paties įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. nustato, kad statinio projektui reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, o įstatymo 23 str. 28 d. statinio statybą (rekonstrukciją) be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžia. Atsakovas, vykdydamas tvoros valstybinėje žemėje prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) neturėjo nei supaprastinto statybos projekto, patvirtinto rašytiniu valstybės tarnautojo pritarimu, nei žemės savininko sutikimo vykdyti statybos darbus, todėl atsakovo vykdyti statybos darbai pripažinti savavališkais.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Ieškovas 2010-09-28 priimdamas reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l. 12), vadovavosi tuo metu galiojusiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-10-01). Pažymėtina, kad nuo 2006 m. spalio 31 d. įsialiojusioje Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijoje buvo įtvirtintas vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – nugriovimas, ir nenumatyta galimybė tokią statybą įteisinti.

Iškėlus bylą teisme galiojo Lietuvos Respublikos 2010-07-02 įstatymas Nr. XI-992 dėl Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu, kuriuo buvo pakeistos savavališko statybos padarinių šalinimo nuostatos ir išplėstas galimų taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonių ratas. Minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų, išskyrus nuostatas, išdėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas yra specialusis, reglamentuojantis naujų statinių statybas, statinių projektavimo, pripažinimo tinkamais naudoti ir kt., statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 str.), todėl bendroji taisyklė, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja (Civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalis), nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina.

Civilinio kodekso 4.103 str. 3 dalyje nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Teismo teises, sprendžiant neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimą, nustato Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis, kurios 1 punkte nustatyta, jog teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tvora yra nesudėtingas statinys, į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovo patvirtinimą, kad atsakovui šiuo metu nėra kliūčių įteisinti tvoros statybą, į Statybos įstatymo 28 straipsnio, numatančio savavališkos statybos padarinių šalinimą, 7 dalies 1 punkte nustatytą teismo teisę įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, atsakovui nustatytinas 9 mėnesių terminas kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančias institucijas dėl tvoros įteisinimo. Atsakovui per nustatytą terminą tvoros neįteisinus, įpareigoti atsakovą per trisdešimt dienų nuo minėto termino pabaigos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę (Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 3 p., 9 d.). Tuo atveju, jei atsakovas nenugriautų tvoros, tvoros nugriovimo veiksmus leistina atlikti ieškovui, išieškant iš atsakovo šių darbų atlikimo išlaidas (CPK 273 str. 1,2 dalys).

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 100,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str., 82 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatyta tvarka per 9 (devynis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis parengti projektinę dokumentaciją, kreiptis į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo ir tokį dokumentą gauti, o per nustatytą terminą šių reikalavimų neįvykdžius, per trisdešimt dienų nuo šio termino pabaigos įpareigoti atsakovą S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, esančią valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovui S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą tvoros nenugriovus, pripažinti teisę nugriauti tvorą ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, į.k. 288600210, išieškant iš atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) šių darbų atlikimo išlaidas.

Priteisti iš atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Lt (vienas šimtas Lt 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.