Kauno apygardos teismo nutartis

2024-12-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-325-876/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-12
Bylos Nr.
AN2-325-876/2024
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00079-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Pažeidėjas
V. K.
Advokatai
Deimintas Radzevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-325-876/2024
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00079-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTIS2024 m. gruodžio 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Judita Sungailaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. spalio 8 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. skundas – panaikintas Institucijos 2024 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 267 straipsnio 4 dalį, ir byla grąžinta Institucijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2024 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) V. K. nubaustas pagal ANK 267 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2024 m. gegužės 18 d. 20.10 val., (duomenys neskelbtini) (koord. (duomenys neskelbtini)) plaukiojo savaeige plaukiojimo priemone (vandens motociklu) su vidaus degimo varikliu, turinčiu vandens srauto pompą, kai šioje vietoje tai daryti draudžiama. Savo veiksmais V. K. pažeidė Aplinkos apsaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginio reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-187 „Dėl aplinkos apsaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginio reikalavimų patvirtinimo“ (nauja redakcija 2020 m. vasario 25 d. Nr. D1-103, 2020 m. vasario 24 d., paskelbta TAR 2020 m. vasario 24 d., suvestinė redakcija nuo 2024 m. balandžio 10 d.) 8 punkto reikalavimus, už ką numatyta atsakomybė ANK 267 straipsnio 4 dalyje.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu V. K. pateikė skundą, kuris Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartimi tenkintas iš dalies. Institucijos 2024 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikintas ir byla grąžinta Institucijai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Institucija nesurinko pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog buvo padaryta veika, turinti ANK 267 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Atliekant galimai padaryto administracinio nusižengimo tyrimą, nebuvo nustatyta, koks yra V. K. naudotos savaeigės plaukiojimo priemonės (vandens motociklo), kuriuo galimai buvo padarytas pažeidimas, techninės charakteristikos. Taip pat nustatyta, jog nors Institucijos pateiktoje administracinio nusižengimo byloje kaip liudytojas nurodytas T. Z., tačiau prie bylos medžiagos jo apklausos nepridėtas.

Šalies argumentai

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui Institucija prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2024 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: 2(duomenys neskelbtini)).

3.1. Skunde aukštesnės instancijos teismui nurodoma, kad Institucijoje nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei nusižengimo nagrinėjimo metu ginčo dėl V. K. vandens motociklo, kaip vandens transporto priemonės, turinčios vandens srauto pompą, nekilo. Vandens motociklas - tai vidaus degimo variklį ir vandens turbiną, dar kitaip vandens srauto pompą, turinti transporto priemonė. Tai, kad vandens motociklas turi vandens srauto pompą, nurodė tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo - V. K., tiek, vizualiai apžiūrėjus, tai nustatė administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas - T. Z.. Todėl Institucijos vertinimu, papildomai nustatinėti vandens motociklo charakteristikas ir jį aprašyti būtinybės nekilo. Ar vandens motociklo variklis 50 AG, ar 150 AG reikšmės veikos kvalifikacijai neturi. Pažymėtina, kad ir teisminio nagrinėjimo metu, šio ginčo neiškilo.

3.2. Institucija nurodo, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ginčas kilo dėl aplinkos apsaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginio reikalavimų 3.3 punkto - taikymo kaip išimties. Ginčo, kad vandens motociklu, pritaikius 3.3 punkte numatytą išimtį, galima plaukioti eksploatuojamuose vandens keliuose nėra. Tačiau, ar leista vandens motociklu plaukioti neeksploatuojamuose vandens keliuose, teismas iš vis nepasisakė. Institucijos manymu teisės aktai to neleidžia.

3.3. Skunde Institucija taip pat nurodo, kad, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas bei skundus dėl ne teismo tvarka priimtų institucijų nutarimų, turi pareigą ne tik patikrinti institucijos nustatytą administracinio nusižengimo faktą, bet ir aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Esant poreikiui, teismas gali išreikalauti papildomus įrodymus ar įpareigoti instituciją ar asmenį juos pateikti. Sprendimą grąžinti bylą institucijai apylinkės teismas gali priimti tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas pats ištaisyti negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-9/2013, Nr. 2AT-10-942/2023). Taigi, vieninteliu ir išimtiniu tokio apylinkės teismo sprendimo pagrindu galėtų būti tai, kad pirmosios instancijos teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės, tačiau, akivaizdu, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Institucijos įsitikinimu, pareikalavus teismui, net ir per trumpiausią laiką, savininkui nebūtų jokių kliūčių pateikti asmeninio vandens motociklo techninį dokumentą ar duomenis apie jo technines charakteristikas, juolab, kad ši vandens transporto priemonė registruota.

3.4. Institucija skunde aukštesnės instancijos teismui teigia, kad T. Z. yra Institucijos pareigūnas tyręs nusižengimą ir V. K. surašęs administracinio nusižengimo protokolą. Bylos nagrinėjimo Institucijos (duomenys neskelbtini) metu, įspėjus pareigūną dėl melagingų parodymų davimo ir jam pasirašius pasižadėjimą, T. Z. buvo apklaustas liudytoju. Skunde pažymima, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procesinėje stadijoje, jokie atskiri procesiniai dokumentai, kaip liudytojo apklausų protokolai, nesurašomi, o nagrinėjimo metu proceso dalyvių duoti parodymai įrašomi administracinio nusižengimo nutarime. Pareigūno paaiškinimai nutarime ir buvo užfiksuoti.

3.5. Skunde nurodoma, kad Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai, kurių pagrindu teismas panaikino Institucijos nutarimą ir pripažino, jog būtina administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai, nelaikytini tokiais, kurie galėtų trukdyti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėti iš esmės. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti „pasyvus“, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Departamento vertinimu, nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismas turėjo teisę ir galimybę byloje būti aktyvus ir imtis iniciatyvos esamiems nedideliems neaiškumams pašalinti bei, išnagrinėjus bylą, administracinio nusižengimo byloje priimti galutinį procesinį sprendimą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į Institucijos skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. prašė skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime teigiama, jog, administracinio nusižengimo byloje nenustatyta V. K. naudotos savaeigės plaukiojimo priemonės (vandens motociklo), kuriuo galimai padarytas pažeidimas, techninės charakteristikos, neaprašyta naudota plaukiojimo priemonė, todėl Institucija, kas teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, neturėjo galimybės spręsti buvo ar nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 267 straipsnio 4 dalyje. Atsiliepime V. K. taip pat akcentuoja, kad ne teismas privalo būti aktyvus renkant įrodymus, būtinus asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, ar asmuo, kuris įtariamas padaręs administracinį nusižengimą, privalo įrodinėti savo nekaltumą, o Institucija, kuri surašo administracinio nusižengimo protokolą ir nagrinėja administracinio nusižengimo bylą, privalo pagrįsti savo išvadas byloje surinktais duomenimis, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.

6. Iš Institucijos skundo apygardos teismui matyti, jog Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai atlikti papildomą administracinio nusižengimo bylos aplinkybių tyrimą. Taigi, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K. kaltės klausimas dėl administracinio nusižengimo įvykdymo nėra sprendžiamas, apygardos teismas tik patikrina, ar Alytaus apylinkės teismas turėjo realų pagrindą grąžinti bylą Institucijai.

7. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs pateiktus apeliacinius skundus, atsiliepimus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, grąžino nepagrįstai. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šiame punkte aiškiai įtvirtinta, jog toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Taigi vienintelis ir išimtinis pagrindas grąžinti bylą institucijai yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės. Vertinamu atveju, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, apylinkės teismui buvo pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. bei Institucijos atstovė Milda Vilkonienė, gauti papildomi V. K. atstovo advokato Deiminto Radzevičiaus pateikti dokumentai, ištirta rašytinė bylos medžiaga. Apylinkės teismas atlikęs šiuos veiksmus ir ištyręs administracinio nusižengimo bylos duomenis, nurodė Institucijos atlikto tyrimo trūkumus ir byla grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apygardos teismas vis dėl to nenustatė didelės apimties trūkumų, kurie suteiktų pagrindą grąžinti bylą Institucijai, todėl mano, kad nutartyje nurodytus trūkumus galėjo pašalinti pats apylinkės teismas, kadangi teismas taip pat turi galimybę būti aktyvus ir pats imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams ar trūkumams pašalinti.

9. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismo sprendimas grąžinti bylą Institucijai didžiąja dalimi yra siejamas su Institucijos nepakankamai motyvuotu įrodymų vertinimu, teigiama, kad Institucija administracinio nusižengimo bylos tyrimą ir nagrinėjimą atliko nevisapusiškai. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę visapusiškai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal pateiktą skundą ir priimti sprendimą dėl Institucijos nutarimo pagrįstumo. O esant poreikiui kreiptis į Instituciją, kad pateiktų papildomus dokumentus ar duomenis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes.

10. Aukštesnio teismo vertinimu, bylos grąžinimas Institucijai ir jos pareigūnų įgaliojimas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą nagrinėjamu atveju neatitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų, o taip pat prieštarauja proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principams. Esant nurodytoms aplinkybėms, bylos grąžinimas Institucijai šiuo atveju negali būti siejamas su būtinybe atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, ką padaryti teisme būtų sunku.

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principus, darytina išvada, kad Alytaus apylinkės teismas nepagrįstai bylą grąžino Institucijai papildomam tyrimui atlikti. Apygardos teismo nuomone, administracinio nusižengimo sudėties buvimui ar ne nustatyti nereikia atlikti didelės apimties papildomo tyrimo. Dėl to skundžiama apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Judita Sungailaitė