Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2011-05-03 · Civilinė byla Nr. 2-125-126/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-03
Bylos Nr.
2-125-126/2011
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-02113-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Malvyra Bučienė
Atsakovas
I. L.
Išvadą teikia
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr.2-125-126\2011Teisminio proceso Nr.2-37-3-02113-2010-5Procesinio sprendimo kategorija (S)
77.4.2; 77.4.3; 78.2.1; 116.4(N)ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011m. gegužės 3d.Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Snieguolei Jurskytei – Ignatavičienei, bendraieškovui T. B., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, ieškinį, bendraieškovas T. B., atsakovė I. L., institucija, teikianti išvadą byloje - Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras ieškinyje nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009m. birželio 18d. sprendimu nepilnametės K. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove I. L., iš T. B. priteistas išlaikymas - kas mėnesį mokėti po 200 Lt periodinėmis išmokomis bei nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka. Tačiau K. B. su motina gyveno trumpą laiko tarpą. 2009m. birželio 22d. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „Ą.", rugpjūčio mėnesį atostogavo, o rugsėjo 1-ąją nebeatvyko. 2009m. vasarą K. B. grįžo gyventi pas tėvą T. B. ir toliau lankė (duomenys neskelbtini) vaikų darželį „Ą.". K. rūpinasi tėvas T. B. Jis mergaitę į darželį atveda tvarkingą, švariai aprengtą, laiku paima iš darželio, sumoka mokesčius, domisi dukters pasiekimais ir gebėjimais. K. B. nuo 2010m. rugsėjo 1d. lanko priešmokyklinio ugdymo grupę. Motina dukros nelanko, neprisideda prie dukters auklėjimo, ugdymo, jos išlaikymo. Vaikas nori gyventi su tėvu T. B. Prašo nustatyti K. B., a.k(duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu T. B., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). K. B. faktinę globą ir jos turto tvarkymą uzufrukto teise iki jos pilnametystės pavesti tėvui T. B.

Priteisti iš I. L., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai K. B., a.k(duomenys neskelbtini) mokant periodinėmis išmokomis po 200Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti atsakovės I. L., a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra K. B. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką:

K. B. lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigą, - 10 kalendorinių dienų kiekvieną mėnesį savo nuožiūra, įskaitant šventes, numatytas LR Darbo kodekso 162 straipsnyje, prieš dvi dienas tai suderinusi žodžiu su T. B.;

K. B. pradėjus lankyti mokyklą, du savaitgalius kiekvieną mėnesį savo nuožiūra, prieš dvi dienas tai žodžiu suderinus su T. B.;

Motyvuojamoji dalis

Kas antras, LR Darbo kodekso 162 straipsnyje numatytas šventes, praleisti su dukra, tai suderinusi žodžiu prieš septynias dienas su T. B., atsižvelgiant į tai, kad jei vienais metais nurodytas šventes dukra praleido su motina, tai kitais metais tas pačias šventes su dukra turi teisę praleisti tėvas;

K. B. lankant mokyklą, ne mažiau kaip pusę jos rudens, žiemos, pavasario ir vasaros moksleivių atostogų, prieš septynias dienas apie tai žodžiu suderinusi su T. B.;

I. L. dukrą iš T. B. paima ir grąžina asmeniškai šioje numatytoje tvarkoje nustatytais atvejais ne vėliau kaip iki 19 val., išskyrus atvejus, kai abu tėvai iš anksto dėl to susitaria kitaip.

Prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Bendraieškovas T. B. palaiko prokuroro pateiktą ieškinį ir teismo posėdyje nurodė, kad dukra su motina faktiškai gyveno tik apie pusantro mėnesio. Visą laiką dukra gyvena su tėvu. Atsakovė šiuo metu gyvena Panevėžyje, nuolat keičia gyvenamąją vietą, dukra nesirūpina, materialiai jos neišlaiko.

Atsakovė I. L. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl sunkios materialinės padėties, neturėjimo pastovios gyvenamosios vietos, ji negali auginti dukters. Sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, neprieštarauja reikalavimams dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ieškinys tenkintinas.

Teismas spręsdamas reikalavimą nustatyti nepilnametės K. B. gyvenamąją vietą su tėvu T. B., visų pirma vadovavosi vaiko interesais, kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė dukra visą laiką gyvena su tėvu, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą (b.l.23), pačios nepilnametės teismo posėdyje išsakytą nuomonę, K. B. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu T. B., jam pavedant nepilnametės faktinę globą ir jos turto tvarkymą uzufrukto teisėmis iki dukros pilnametystės (LR CK 3.169, 3.190str.).

LR CK 3.192 straipsnis numato, jog abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvams tenkanti didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, būtinu pripažintas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą.

Ieškovas prašo priteisti K. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200Lt kas mėnesį. Atsakovė sutinka mokėti dukrai prašomą išlaikymą. Prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovės galimybes, todėl priteistina iš atsakovės periodinėmis išmokomis po 200 litų kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos, t.y. nuo 2010m. gruodžio 27d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.194 str., 3.196str.1d. 1p., 3.208 str.). Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai (LR CPK 282str.2d.1p.).

Teismas pažymi, jog ateityje pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ar padidinimo (CK 3.201str.).

Priteisto K. B. išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki jos pilnametystės pavestinas tėvui T. B. (LR CK 3.190str.).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir LR CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal LR CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (LR CK 3.156 str.). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 str. 1–3d.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (LR CK 3.170 str. 4 d.).

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsakovę charakterizuojančią medžiagą ir jos gyvenimo sąlygas, nustatytina ieškinyje nurodyta motinos bendravimo su vaiku tvarka.

Pagal LR CPK 93str. 1d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Iš ieškovės priteistina valstybei bylinėjimosi išlaidos: 207Lt žyminio mokesčio ir 16,30Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 223,30Lt (LR CPK 80str. 1d. 1p., 85str. 1d. 3p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 269 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį tenkinti.

Nustatyti K. B., a.k(duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu T. B., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). K. B. faktinę globą ir jos turto tvarkymą uzufrukto teise iki jos pilnametystės pavesti tėvui T. B.

Priteisti iš I. L., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai K. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim. 2004m. kovo 6d., mokant periodinėmis išmokomis po 200Lt kas mėnesį nuo 2010m. gruodžio 27d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti I. L. bendravimo su dukra K. B. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką:

K. B. lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigą, - 10 kalendorinių dienų kiekvieną mėnesį savo nuožiūra, įskaitant šventes, numatytas LR Darbo kodekso 162 straipsnyje, prieš dvi dienas tai suderinusi žodžiu su T. B.;

K. B. pradėjus lankyti mokyklą, du savaitgalius kiekvieną mėnesį savo nuožiūra, prieš dvi dienas tai žodžiu suderinus su T. B.;

Kas antras, LR Darbo kodekso 162 straipsnyje numatytas šventes, praleisti su dukra, tai suderinusi žodžiu prieš septynias dienas su T. B., atsižvelgiant į tai, kad jei vienais metais nurodytas šventes praleido dukra su motina, tai kitais metais tas pačias šventes su dukra turi teisę praleisti tėvas;

K. B. lankant mokyklą, ne mažiau kaip pusę jos rudens, žiemos, pavasario ir vasaros moksleivių atostogų, prieš septynias dienas apie tai žodžiu suderinusi su T. B.;

I. L. dukrą iš T. B. paima ir grąžina asmeniškai šioje numatytoje tvarkoje nustatytais atvejais ne vėliau kaip iki 19 val., išskyrus atvejus, kai abu tėvai iš anksto dėl to susitaria kitaip.

Priteisti iš I. L. 223,30Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja /parašas/ Malvyra Bučienė