Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė išsprendė pareiškėjos V. G. skundą, gauto privataus kaltinimo tvarka, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. teismui pateikė skundą privataus kaltinimo tvarka, kuriame nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. apie 12.00 val., viešoje vietoje - Žaliakalnio turgavietėje, esančioje Zanavykų g. 25, Kaunas, matant pašaliniams asmenims, ji buvo užpulta: kilo konfliktas tarp jos ir R. S., kuri ją sumušė: griebė už plaukų ir pradėjo tąsyti, braižyti veidą nagais ir trankyti ranka į galvą, dėl įvykusio konflikto nukentėjusioji kreipėsi į policiją, dėl patirtų sumušimų nukentėjusioji kreipėsi į skubios medicinos pagalbą. Dėl patirtų įžeidimų ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamosios 15000 Eur neturtinės žalos ir 24,17 Eur turtinės žalos atlyginimo.

V. G. skundą atsisakytina priimti, pareiškimas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pareiškimas turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 412 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nes privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją. Privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

BPK 412 straipsnyje apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus ir tuo pačiu konkretus nusikalstamos veikos vaizdas, kuo yra kaltinamas asmuo, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Taigi, nukentėjusysis privalo skunde nurodyti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, jas patvirtinti pateiktais duomenimis, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis.

Atkreipiamas dėmesys, kad pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Tai yra įstatymu nustatyta pareiga nukentėjusiojo asmens, besikreipiančio į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ši pareiga turi būti vykdoma.

Privataus kaltintojo teismui pateiktas skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje išvardytų reikalavimų. Nors pareiškime nurodoma, kad kaltinamoji griebė nukentėjusiajai už plaukų ir pradėjo tąsyti, braižyti veidą nagais ir trankyti ranka į galvą, tačiau nėra tiksliai nurodyta į kurią tiksliai vietą buvo suduota ir kiek smūgių. Be to, pareiškime nukentėjusioji prašo patraukti R. S. baudžiamojon atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 straipsnio 1 dalį, tačiau prašomojoje dalyje jau formuluojamas prašymas nubausti kaltinamąją už įvykdytą nusikalstamą veiką, panaudojus fizinį smurtą, sveikatos sutrikdymą ir moralinio orumo pažeminimą kaip Armėnijos tautybės žmogaus, todėl lieka neaišku, koks galutinis kaltinimas yra reiškiamas ir kaip kvalifikuojama veika. Teismas pažymi, kad asmens orumo pažeidimas neįeina į BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Kadangi skunde aprašant galimai V. G. atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, konkretus ir aiškus kaltinimas nėra suformuluotas, kas iš esmės suvaržo kaltinamo asmens galimybes tinkamai gintis.

Be to, pareiškėja nurodo, kad nusikalstama veika yra padaryta viešoje vietoje matant pašaliniams asmenims, o dėl tokio pobūdžio veikų, kuriomis pažeidžiama viešoji tvarka, procesas atliekamas įprastine baudžiamojo proceso tvarka atliekant ikiteisminį tyrimą (BPK 407 str.). Nors pareiškėja nurodo, kad po konflikto į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, nukentėjusioji parašė pareiškimą dėl užpuolimo, dėl užpuolimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. M-1-01-77934-16 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK, kurį 2016-10-04 nutarimu buvo atsisakyta tęsti, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nukentėjusioji nepateikė įrodymų – pareiškimo dėl užpuolimo, nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir nutraukimo. Teismui turi būti pateikti visi įrodymai, patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes.

Pažymėtina ir tai, kad prie privataus kaltinimo skundo turi būti pridėti visi duomenys, dokumentai (originalai) ar nustatyta tvarka patvirtintos dokumentų kopijos, galinčios patvirtinti ar paneigti tam tikras aplinkybes, tačiau V. G. pateiktos dokumentų kopijos neatitinka bendrųjų oficialioms valstybinėms įstaigoms teikiamų dokumentų pateikimo tvarkos reikalavimų, kadangi jos nėra patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka, todėl laikytina, kad duomenys, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes (tinkamai patvirtintos pridedamų dokumentų kopijos), nepateikti ir skundas neatitinka BK 412 str. 2 d. reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius duomenis, todėl skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.). Ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėja gali iš naujo kreiptis į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka. Be to, nukentėjusiajai V. G. pasiūlytina pasirūpinti atstovavimu, kad privataus kaltinimo skundą ruoštų profesionalus teisininkas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad pareiškėjos V. G. pateiktas skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str., 412 str., 440 str.,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos V. G. skundą dėl privataus kaltinimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.