Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei,

dalyvaujant: pareiškėjos J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovui, advokato padėjėjui Nerijui Žvingilai,

nedalyvaujant pareiškėjai J. G. ir suinteresuotiems asmenims: E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: E. V. ir S. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismo 1999-01-22 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos mama M. J. buvo įvaikinta P. ir V. D., kurie buvo biologiniai E. D. tėvai.

Pareiškėjos mama M. 1938-04-17 buvo ištekėjusi už S. V., o 1947 m. – už J. M.. Su J. M. ji 1968-02-03 išsituokė.

Pareiškėjos mama M. M. mirė 2001-12-19, o E. J. – 2004-06-20. Pareiškėja iki pat palikėjos mirties ir jos sutuoktinio B. T. mirties faktiškai gyveno su jais kartu (duomenys neskelbtini), juos prižiūrėjo, jais rūpinos, o mirus, juos palaidojo. Nurodytame bute liko gyventi ir po E. J. mirties, naudojosi visais tetai E. J. priklausančiais daiktais, todėl nors nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Suinteresuoti asmenys į posėdį neatvyko.

Iš suinteresuoto asmens S. A. buvo gautas atsiliepimas į pareiškimą (b.l. 41). Jame suinteresuotas asmuo nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Taip pat paaiškino, kad jis yra M. M. sesers sūnus. Žino, kad teta E. J. savo vaikų neturėjo. Ja ir sutuoktiniu B. T. rūpinosi pareiškėja. Teta jai padovanojo butą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja šiame bute apsigyveno ir prižiūrėjo tetą bei jos sutuoktinį. Po jų mirties pareiškėja naudojosi visais palikėjams priklausiusiais daiktais. Tetos mirties dieną jos vardu jokio nekilnojamojo ar kito registruotino turto nebuvo. Tik vėliau buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės sklypus Kauno mieste.

Analogiškus paaiškinimus nurodė ir suinteresuotas asmuo E. V. (b.l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Palikėja E. J. yra pareiškėjos teta iš mamos pusės. Jos mama M. M. ir palikėja E. J. yra seserys. Šias aplinkybes įrodo jų gimimo, santuokos liudijimai bei Kauno miesto apylinkės teismo 1999-01-22 sprendimas, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog P. ir V. D. (E. J. biologiniai tėvai) buvo faktiškai įsivaikinę pareiškėjos motiną M. J. (b.l. 15-31).

Palikėja E. J. gyveno (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), šiuo adresu esančias gyvenamąsias patalpas palikėjos sutuoktinis B. T. padovanojo pareiškėjai (b.l. 32), tačiau tiek B. T., tiek E. J. iki mirties gyveno šiame bute kartu su pareiškėja. B. T. mirė 1995-03-07, o E. J. – 2004-06-20 (b.l. 30, 31).

Po palikėjos mirties jos vardu 2013-06-04 buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-12).

Po E. J. mirties pas notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b.l. 13)

CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus dėl palikimo priėmimo. E. J. mirties dieną jokio nekilnojamojo turto ar kilnojamojo registruotino turto jos vardu nebuvo, todėl pareiškėja nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo. Nekilnojamasis turtas palikėjos vardu buvo įregistruotas po jos mirties 2013-06-04, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės sklypus (kartu su kitais bendraturčiais). Pareiškėja neturi kito būdo priimti tetos palikimą savo vardu kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 445 straipsnis), todėl jos kreipimasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas. Šis jos kreipimasis taip pat yra ir pagrįstas bei įrodytas (CPK 178 straipsnis). Pareiškėja yra palikėjos E. J. giminaitė – dukterėčia (palikėja ir pareiškėjos mama yra seserys). Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 573 straipsnio 1 dalies 4 punktą (1964 m. red.) pareiškėja buvo ketvirtos eilės įpėdinė. Kaip matyti iš suinteresuotų asmenų atsiliepimų, aukštesnės eilės įstatyminių įpėdinių paveldėjimo atsiradimo metu nebuvo, dėl palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė. Pareiškėjai E. J. sutuoktinis B. T. 1993 metais yra padovanojęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja su palikėja gyveno iki pat jos mirties 2004-06-20 ir šiame bute gyvena iki šio momento. Likusi gyventi po E. J. mirties, pareiškėja naudojosi visais E. J. priklausiusiais buities, namų apyvokos bei asmeniniais daiktais, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą po jos mirties.

Tiek iki 2001 metų galiojusio CK 587 straipsnio 1 dalis tiek dabartinio CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad palikimui įgyti, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu [...]. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėja visus šiuos veiksmus atliko – naudojasi kaip savais visais tetai E. J. priklausiusiais daiktais, todėl laikytina, kad ji po tetos mirties faktiškai priėmė ir valdo jos palikimą.

Iš pareiškėjos nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tetos E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2004 m. birželio 20 d. faktiškai priėmė ir valdo palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.