- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- 1A-383-511-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00451-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- T. V.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio, Nijolės Sušinskienės, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Edgaro Baltrimavičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 259 str. 2 d ir nubaustas 12 MGL dydžio, t.y. 1560 Lt bauda.
Pagal LR BK 214 str. 1 d. ir BK 302 str. 1 d. T. V. išteisintas nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. nuteistas už tai, kad 2010 metų spalio 31 d., apie 11 val. 30 min., Panevėžio miesto centrinėje turgavietėje, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo bei teismo metu nenustatyto čigonų tautybės asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 1,542 gramų kanapių ir jų dalių, kurią nuo įgijimo momento iki 2010-11-04 13 val. 45 min. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė prie savęs, kuomet Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo sulaikytas, o narkotinė medžiaga pas jį rasta ir paimta policijos pareigūnų, tuo padarė baudžiamąjį nusižengimą.
Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, jog T. V. 2010 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje nakties metu, tiksliau nenustatytu laiku, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme radęs fizinio asmens dokumentus: L. M. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ją neturėdamas teisėto pagrindo laikė savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) daiktų dėtuvėje iki 2010 metų lapkričio 4 d., apie 13 val. 45 min. kuomet Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio apžiūros metu šį dokumentą rado ir paėmė policijos pareigūnų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas T. V. pripažino kaltu pagal BK 259 str. 2 d. dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos neteisėto įgyjimo ir laikymo neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, o pagal kaltinimą BK BK 214 str. 1 d. numatyta veika dėl neteisėto disponavimo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir pagal kaltinimą BK 302 str. 1 d. numatyta veika dėl neteisėto disponavimo kito asmens dokumentais buvo išteisintas, teismui nenustačius T. V. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-17 nuosprendį ir prašo nuosprendžio dalį dėl T. V. išteisinimo pagal LR BK 302 str. 1 d. bei pagal LR BK 214 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį - pripažinti T. V. kaltu pagal BK 302 str. 1 d. ir nubausti jį 15 MGL (1950 LT) dydžio bauda, pripažinti T. V. kaltu pagal BK 214 str. 1 d. ir nubausti jį 15 MGL (1950 LT) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 259 str. 2 d. ir T. V. skirti galutinę subendrintą bausmę — 30 MGL (3900 LT) dydžio baudą.
Šalies argumentai
Prokuroras skunde nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 302 str. 1 d. ir BK 214 str. 1 d., padarė neteisingas išvadas bei netinkamai vertino įrodymus, kurie yra pakankami pripažinti T. V. kaltu padarius nurodytas nusikalstamas veikas.
Teismas, priimdamas sprendimą išteisinti T. V. pagal BK 214 str. 1 d., nepagrįstai rėmėsi teiginiu, kad T. V. veiksmai įgyjant ir laikant svetimą mokėjimo instrumentą, nesant šio mokėjimo instrumento neteisėto įgijimo požymio, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 214 str. 1 d. neužtraukia bei nepagrįstai tai argumentavo LAT senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 55 dėl Teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga. Prokuroras nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad liudytoja L. M. pažinotų T. V., byloje surinkti duomenys rodo, kad jie nėra pažįstami, todėl L. M. nebuvo davusi ir negalėjo duoti jokio sutikimo T. V. laikyti jai priklausančias elektronines mokėjimo korteles ar atlikti su jomis kokius nors kitokius veiksmus, todėl darytina išvada, kad T. V. svetimas, L. M. vardu išduotas elektronines mokėjimo korteles, įgijo ir laikė neteisėtai ir tokie jo veiksmai atitinka BK 214 str. 1 d. dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Teismas, priimdamas sprendimą išteisinti T. V. pagal BK 214 str. 1 d. savo sprendimą motyvavo tuo, kad nebuvo neteisėto įgijimo, tačiau nepasisakė dėl neteisėto svetimo elektroninio mokėjimo instrumento laikymo. Prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai nurodo, jog L. M. nurodžius, kad ji savo mokėjimo korteles pametė kartu su pinigine, tai patvirtina, kad T. V. neteisėtai neįgijo svetimų mokėjimo kortelių. T. V. neturėjo jokios teisės turėti ir laikyti svetimų mokėjimo kortelių, todėl tokie jo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 214 str. 1 d. Tai, kad T. V. svetimų mokėjimo kortelių nepanaudojo, jo baudžiamosios atsakomybės nepašalina.
Šalies argumentai
Prokuroras skunde nurodo, kad teismas, išteisindamas T. V. pagal BK 302 str. 1 d., nepagrįstai nurodė, kad jo veikoje nebuvo tiesioginės tyčios. Teigia, kad pats faktas, kad T. V. įgijo, laikė svetimą fizinio asmens dokumentą, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 302 str. 1 d. BK 302 str. 1 d., sudėtis yra formali, nereikalaujanti kokių nors pasekmių. T. V. savo pastangomis neradęs piniginės savininkės turėjo visas galimybes kelių valandų ar paros bėgyje pristatyti ir atiduoti rastą svetimą fizinio asmens dokumentą policijai ar kitai įgaliotai institucijai arba pranešti apie radinį minėtų įstaigų pareigūnams, bet jis to nepadarė. Byloje nėra nustatyta, ir pats T. V. nenurodė, objektyvių kliūčių dėl ko jis negalėjo pristatyti rastų svetimų asmens dokumentų policijai ar kitai įgaliotai institucijai, ar apie tai pranešti. Bet koks svetimo asmens dokumento laikymo, neturint tam teisėto pagrindo, laikotarpis yra baustinas pagal LR BK 302 str. 1 d. jeigu dokumento laikymas užtrunka ilgiau negu reikalinga laiko tą dokumentą gražinti savininkui, pristatyti dokumentą į policiją ar kitą įgaliotą instituciją atsižvelgiant į objektyvias galimybes tai atlikti konkrečioje situacijoje.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.
BK 302 str. 1d. numato atsakomybę tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.
Kaltinamasis T. V. parodė, jog 2010 m. rugpjūčio mėnesį, nakties metu, Ateities g. namo kieme rado moterišką piniginę, kurią pasiėmė, kad sugrąžintų savininkei. Piniginėje buvo moters asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, kortelės, raštelis su adresu. Šiuo adresu kelis kartus ieškojo minėtos moters, tačiau nerado. Neturėjo tikslo užvaldyti ar laikyti rastus dokumentus ir mokėjimo korteles, į policiją jų nenunešė, nes manė surasiąs minėtą moterį. Vėliau išvyko į užsienį ir piniginę pamiršo automobilyje.
Liudytojos L. M. parodymai patvirtina, jog 2010m. rugpjūčio mėn. pradžioje ji pasigedo piniginės, kurioje be kitų daiktų buvo dokumentai - jos vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė, taip pat dvi banko elektroninės mokėjimo kortelės "VISA ELEKTRON". Piniginę ji galėjusi pamesti, išlipdama iš taksi automobilio prie namų (duomenys neskelbtini). Piniginėje buvo lapelis su adresu, kur gyvena jos tėvai, tačiau piniginė su dokumentais nebuvo sugražinta.
Apžiūros protokolas patvirtina, jog piniginė su minėtais L. M. dokumentais ir mokėjimo kortelėmis 2010-11-04 13 val. 45 min. policijos darbuotojų rasta ir paimta iš T. V. automobilio daiktų dėtuvės automobilio apžiūros metu, ką patvirtino ir pats T. V..
Šių aplinkybių visuma rodo, jog T. V. 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžioje rado L. M. pamestą dokumentą - asmens tapatybės kortelę ir ją neteisėtai laikė savo žinioje iki 2010 m. lapkričio 4 d., taigi, apie tris mėnesius, kol surado policijos darbuotojai.
Nors T. V. teigė, jog negrąžino L. M. asmens tapatybės kortelės, nes L. M. nerado, tačiau tai nepateisina rastos asmens tapatybės kortelės tokio ilgo laikymo radusiojo žinioje.
Teisėjų kolegija nesutinka, jog atsakomybė už neteisėtą dokumentų laikymą, numatyta BK 302 str. 1d., atsiranda tik tuomet, kai laikomi neteisėtai įgyti dokumentai, kas sektų iš pirmosios instancijos teismo šioje dalyje išteisinamojo nuosprendžio. LR asmens tapatybės įstatymo 5 str. 12 p. nurodyta, jog asmuo, radęs kito piliečio asmens tapatybės kortelę, ją turi atiduoti policijai ar įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Taigi, ši radusiojo pareiga imperatyviai nustatyta įstatymu. Įstatyme konkrečiai nurodyta, ką radęs amens tapatybės kortelę asmuo turi daryti, todėl asmuo, šios pareigos nevykdantis, asmens tapatybės kortelę laiko neteisėtai. L. M. asmens tapatybės kortelę T. V. laikė pas save be pateisinamos priežasties kur kas ilgiau, nei reikėjo laiko pristatyti į policiją ar kitą įgaliotą instituciją. Todėl tokius T. V. veiksmus teisėjų kolegija pripažįsta neteisėtais ir uždraustais 302 str. 1d. T. V. nenurodė objektyvių kliūčių, dėl ko neradęs L. M., jis asmens tapatybės kortelės neperdavė minėtoms institucijoms. Tokių kliūčių byloje nenustatyta. Į užsienį T. V. pagal jo paties parodymus išvyko ne iš karto. Todėl teisėjų kolegija laiko, jog T. V., neteisėtai laikydamas svetimą asmens tapatybės kortelę, taip elgtis norėjo ir ši veika padaryta esant tiesioginei tyčiai.
Iš kaltinimo T. V. pagal BK 302 str. 1d. pašalintina L. M. asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo neteisėtas įgyjimas. Byloje nustatyta, jog T. V. šiuos dokumentus būtų įgijęs neteisėtai, kadangi jis juos rado, o tai neuždrausta, tačiau T. V. nevykdė įstatymu nustatytos pareigos pristatyti tapatybės kortelę į atitinkamą instituciją, todėl ją neteisėtai laikė.
Nepaneigta, jog T. V. L. M. išduotų banko mokėjimo kortelių neketino pasisavinti. Byloje nėra duomenų, kad jis jomis būtų bandęs pasinaudoti, jog grąžinti kortelių iš viso neketino, nepaneigta, kad to nepadarė savalaikiai. Skirtingai nei asmens tapatybės kortelės atveju, įstatymu imperatyviai ir aiškiai nėra nustatyta, kaip turi elgtis asmuo, radęs banko kortelę, kokia yra tokios kortelės grąžinimo tvarka. Todėl nepaneigus T. V. nurodytos aplinkybės, jog kortelę jis siekė grąžinti L. M., tačiau pastarosios nerado, o po to kortelę pamiršo automobilyje, nėra pagrindo konstatuoti buvus T. V. tyčiai šią kortelę neteisėtai laikyti, kartu ir BK 214 str. 1d. numatyto nusikaltimo, kas konstatuota skundžiamame nuosprendyje.
Skiriant T. V. bausmę pagal BK 302 str. 1d., atsižvelgiama, kad jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, įskaitoje neįrašytas, nusiskundimų jo atžvilgiu pagal gyvenamąją vietą negauta, dirba ir darbovietės charakterizuojamas teigiamai, todėl baustinas bauda.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti: nuosprendžio dalį dėl T. V. išteisinimo pagal BK 302 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį: T. V. pripažinti kaltu pagal BK 302 str. 1 d. ir nubausti jį 15 MGL (1950 LT) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 259 str. 2 d. ir T. V. skirti galutinę subendrintą bausmę — 20 MGL (2600 LT) dydžio baudą.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.