Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. N1-203-907/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-02-17
Bylos Nr.
N1-203-907/2012
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00866-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Kaltinamasis
D. G., D. I.
Nukentėjusysis
G. T., L. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-203-907/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00866-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; 1.1.6.3; (S) 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.6.
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 17 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei ir Erikai Andrulienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei, kaltinamiesiems D. G. ir D. I., gynėjams advokatams Algirdui Zakrasui ir Sofijai Kručienei, nukentėjusiems G. T. ir L. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., ir D. I., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2011-06-04 apie 00.10 val. ties darželio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tvora iš chuliganiškų paskatų rankos kumščiu nudaužė automobilio F. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. T., kairės pusės šoninį veidrodėlį bei nubrėžė kairės pusės priekinį sparną, padarydamas bendrą 300 litų žalą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

D. I. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-06-04 apie 00.10 val. tunelyje tarp (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų nudaužė ten stovėjusio automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio L. K., kairės pusės šoninį veidrodėlį 500 litų vertės, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis D. G. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-06-03 apie 22:00 val. jis vienas nuėjo pas draugą D. I., gyv. (duomenys neskelbtini). Pas D. buvo jo draugė I., pavardės nežino. Pas D. jis išgėrė butelį alaus, kurį buvo pats nusinešęs, tai nėra daug ir apsvaigęs nesijuto. D. su I. alaus negėrė. Po vidurnakčio jis su I. ėjo namo, juos lydėjo D. Jis eidamas kalbėjo mobiliuoju telefonu su drauge R., pavardės ir kur gyvena, nežino, bekalbėdamas telefonu su ja susipyko, nutraukęs pokalbį buvo susinervinęs. Ėjo pro daugiabutį namą, prie kurio stovėjo daug automobilių, kam jie priklausė jis nežino. Jis buvo labai susinervinęs ir norėdamas išlieti pyktį, visai negalvodamas apie pasekmes, dešinės rankos kumščiu trenkė į automobilio F. G. vairuotojo pusės šoninį veidrodėlį, jį numušė. Jis asmeniškai lauke pašalinių asmenų nematė. Ar kas nors matė, kaip jis nudaužė veidrodėlį, nežino, nes nesidairė. Automobilio savininko nepažįsta, veidrodėlį nudaužė be jokio tikslo, tiesiog išliejo pyktį, numušdamas veidrodėlį pirmo kelyje pasitaikiusio automobilio. Ar suveikė automobilio signalizacija, pasakyti negalėjo, gal ir suveikė, bet jis negirdėjo. D. su drauge išsigandę pradėjo bėgti nuo automobilio F. G.. Jis bėgo jiems iš paskos. Pastebėjo, kaip D. pašoko prie kažkokio automobilio, taip nudauždamas kito automobilio veidrodėlį, šuolį jis aiškiai matė, bet tai nebuvo šuolis ant mašinos, o greičiau šuolis- greičiau pabėgti. I. jau buvo nubėgusi į priekį, tada jis pasisuko į šoną, į kitą pusę nuo draugų ir bėgo aplink namą. Kol jis apibėgo aplink namą, iš jo buvo išėjęs vyriškis, kuris jį pasikvietė ir sulaikė. Suprato, kad D. šokdamas apgadino tą automobilį, kodėl jis taip pasielgė nežino, nes D. buvo blaivus. Jie eidami sugadinti nieko nesitarė, jis asmeniškai smūgiuodamas į veidrodėlį išliejo savo pyktį, supranta, kad padarė nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi, žada nebenusikalsti. Būdamas blaivus ko gero būtų taip nesielgęs. Jis automobilio savininko atsiprašė, padarytą žalą 300 Lt jam atlygino, nukentėjęs jam atleido. Jis susitaikė su nukentėjusiu, todėl prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamasis D. I. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad, birželio pradžioje, datos pats tiksliai nepamena, pas jį atėjo draugas D. G.. Pas jį buvo draugė vardu I. D. pas jį tą vakarą gėrė alų, jis ir I. negėrė. Po vidurnakčio jis lydėjo I. namo. Namo tuo pačiu metu išėjo ir D. Jau išeinant iš namų D. kalbėjosi su mergina telefonu. Ką jis kalbėjo, nesiklausė, ir nematė, kad draugas būtų susinervinęs. Einant pro daugiabutį namą, priešais yra vaikų darželis, aptverta tvora. Palei daugiabutį namą ir tvorą, lygiagrečiai yra automobilių stovėjimo vietos, per vidurį pravažiavimo keliukas. Jis ėjo su Ineta priekyje, kalbėjosi. D. ėjo kiek atsilikęs, kalbėdamas telefonu. Atsisukęs pamatė, kad jis yra peršokęs darželio tvorą, o automobiliai stovi prie pat tvoros. Tuomet išgirdo dužimo garsą, stiklus dūžtant, šukes krentant. Nematė, ką konkrečiai D. padarė, ką sudaužė, suprato, kad D. ranka arba koja kažką nudaužė nuo automobilio. Kokį konkrečiai apgadino automobilį, neįžiūrėjo. Tada dar kartą, jam jau pradėjus bėgti, po kelių sekundžių išgirdo antrą tokį pat dužimo garsą ir įsijungė signalizacija. Po pirmo smūgio signalizacija neveikė, tik pradėjo mirgėti posūkiai. Po pirmo dužimo garso išsigando, kad bus blogai, nes D. kažką nudaužė, sugadino. Ineta ir jis bėgo į priekį. Jokių kitų asmenų kieme nebuvo, tik D. Ar D. bėgo, nematė, nes bėgo neatsigręždamas. D. I. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau tvirtino, kad nudaužti automobilio veidrodėlį galėjo tik netyčia, prabėgdamas ir atsitiktinai jį užkliudydamas klubu ar ranka, nulaužti automobilio veidrodėlį tyčios neturėjo, galėjo paslysti ir nulaužti, nes buvo šlapia ir slidu, kadangi neseniai buvo paliję, o jis greitai bėgo, dužimo garso ir ar suveikė signalizacija minėto automobilio, negirdėjo, nes labai skubėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Nukentėjusiojo atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, ką padarė.

Nukentėjusysis G. T. parodė, kad 2011-06-04 apie 00.30 val. į jo namus atėjo kaimynas V. Z. ir pasakė, kad sulaikė vaikiną, kuris numušė jo automobilio F. G. veidrodėlį. Jo automobilis F. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo ties namu, esančiu Janonio g. 6, Šiauliuose, kuris yra greta Tilžės gatvės. Jis pats įvykio nematė, dužimo garso ar veikiančios automobilio signalizacijos negirdėjo, jam padaryta 300 litų turtinė žala. Jis jokių pretenzijų jo automobilį apgadinusiam jaunuoliui neturi, nes žala pilnai atlyginta, kaltinamasis jo atsiprašė, jis jam atleido, abu susitaikė.

Nukentėjusysis L. K. parodė, kad savo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užrakino ir paliko ties namu, esančiu Tilžės g. 173, Šiauliuose. 2011-06-04 apie 00.15 val. į langą pabeldė kaimynas V. Z., kuris pasakė, kad yra sulaikęs vaikiną, kuris apgadino jo automobilį. Išėjęs į lauką, jis pamatė jaunuolį pusilgiais plaukais ir kad yra nudaužtas jo automobilio veidrodėlis. Kas tiksliai jį nudaužė, jis nematė. Jam padaryta 500 litų turtinė žala. V. Z. pasakojo, kad buvo trys asmenys- du vaikinai ir mergina. Kadangi automobilis draustas Casko draudimu, jam žala yra atlyginta iš draudimo bendrovės ir jis neturi turtinių pretenzijų. Kaltinamasis jo atsiprašė ir jis jam atleido.

Liudytojas V. Z. parodė, kad 2011-06-04 apie 00.10 val. jis išėjo iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), name ir rūkė. Rūkė prasidaręs laiptinės langą trečiame aukšte. Langas yra vidinėje kiemo pusėje, todėl jis matė kiemo vaizdą. Pamatė tris jaunuolius, du vaikinus ir merginą. Pamatė, kaip vienas vaikinas, ilgais plaukais, tamsiai apsirengęs, eidamas Janonio gatve, kuri yra maža gatvelė priešais Tilžės gatvę ir jo namą, numušė kaimyno automobilio F. G. vairuotojo pusės veidrodėlį. Suveikė automobilio signalizacija. Negali pasakyti, ar nuo šio smūgio sudužo ir nukrito veidrodėlis, galėjo vaikinas ir dar kartą suduoti į veidrodėlį, bet jis to nematė ir negali tiksliai pasakyti. Pamatė, kad tas vaikinas pasileidžia bėgti į vieną pusę, o kitas vaikinas ir mergina leidžiasi bėgti į priešingą pusę. Tada jis greitai nusileido laiptinės laiptais į lauką ir ties Tilžės g. 173 namu sulaikė ilgais plaukais vaikiną. Jo rankų krumpliai buvo kruvini, nubrozdinta oda. Vaikinas nesipriešino sulaikomas, tačiau nieko ir nesakė, ką padarė. Antrą automobilį galėjo apgadinti antras vaikinas, nes ilgus plaukus turintis vaikinas neprabėgo pro (duomenys neskelbtini), automobilį. (duomenys neskelbtini), stovėjo kiek toliau, nei jis prabėgo, ir negalėjo jo kliudyti. Antras smūgis ir pasigirdusi signalizacija nuo pirmo smūgio, matuojant laiko tarpu, suveikė labai greitai, gal po keliolikos sekundžių, todėl ir mano, kad (duomenys neskelbtini) apgadino antras jaunuolis, tyčia ar netyčia, nematė ir nežino. Tiek nulaužiant vieno automobilio veidrodėlį, tiek kito, jis girdėjo, kaip suveikė signalizacija. Automobilio „F. G.” veikiančią signalizaciją matė, o kito automobilio veikiančią signalizaciją tik girdėjo, bet nematė, nes užstojo namas. Mano, kad (duomenys neskelbtini) automobilį apgadino kitas vaikinas, nes jam besivejant ilgus plaukus turėjusį vaikiną, kurį jis vijosi ir gerai matė, pasigirdo kito automobilio signalizacija, o vaikinas ilgais plaukais nieko nepalietęs bėgo.

Liudytoja I. R. parodė, kad birželio pradžioje, buvo pas savo draugą D. I., adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau pas jį atėjo draugas D. G.. Prieš 24.00 val. jai reikėjo eiti namo ir ją lydėjo Domantas. Buvo tamsu, Deividas irgi ėjo su jais kartu. Jie ėjo kiemais, palei daugiabučius namus. Iš pradžių ėjo visi trys kartu, po to Deividas kiek atsiliko nuo jų, nes kalbėjo telefonu. Kad nervintųsi, būtų piktas ar susierzinęs pokalbio metu, nepastebėjo. Jiems einant šaligatviu, kitoje pusėje buvo vaikų darželio teritorija aptverta tvora. Matė, kaip jis peršoko tvorą ir atsidūrė kitoje pusėje. Jis buvo maždaug 10 metrų atstumu nuo jų. Tik jam peršokus tvorą, išgirdo dužimo, šukių kritimo ant žemės garsą. Ties darželio tvora stovėjo automobilių eilė. Kieme daugiau nieko be jų nebuvo. Signalizacija nesuveikė. Tada vėl pasigirdo dužimo garsas ir įsijungė signalizacija. Suprato, kad D. kažką automobiliui padarė, t.y. ar nuspyrė ar įdaužė kažką. Ką tiksliai jis padarė, nematė, nes labai išsigando su D. nuo signalizacijos suveikimo ir pradėjo bėgti. Link kur nubėgo D., nematė, nežiūrėjo į jį. Ji bėgo kartu tik su D.. Jiems bėgant, D. nieko nekliudė ir negalėjo apgadinti jokio automobilio, dužimo ar suveikusios signalizacijos garso negirdėjo. Nors ji tiksliai negali pasakyti, nes bėgo pirma D., o jis gal truputį atsilikęs.

Liudytoja E. I. parodė kad kaltinamasis D. I. yra jos sūnus, gyvena kartu su ja, tėvu ir vyresniu broliu. D. mokosi (duomenys neskelbtini). Jų tarpusavio santykiai yra labai geri ir draugiški. Jis pakalba su ja, namuose pagrindinis pagalbininkas, tėvas yra dirbantis užsienyje. Jis labai jai padeda tiek namuose, tiek kitose situacijose. Juo pasitiki ir šis įvykis yra didelis nesusipratimas, nes sūnus mėgsta automobilius, domisi jais, todėl negalėtų automobilio apgadinti. Jis geras sūnus, jos klauso.

Iš 2011-06-04 įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 10-18) matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios ties darželio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tvora apžiūra ir įvykio vietos, esančios tunelyje tarp namų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra, padaryta įvykio vietos schema ir fotolentelės, kuriose užfiksuoti automobilio F. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai; iš įvykio vietos paimta veidrodėlio šukė, rasta prie automobilio F. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsiųsta biologiniam DNR tyrimui (b.l. 43,45).

Iš asmens blaivumo testo (b.l. 51) matyti, kad 2011-06-04 01:01 patikrinus D. G. alkoholio testui Nr. 5910, prietaiso „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18696 duomenys parodė 1,34 % promilių.

Iš 2011-12-01 liudytojo V. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 36-37) matyti, kad liudytojas V. Z. parodė aplinkybes, kokiomis buvo įvykdyti automobilių sugadinimai.

Iš 2011-12-02 įtariamojo D. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 69-74) matyti, kaip įtariamasis D. G. parodė nusikaltimo padarymo vietą, išsamiai paaiškino, kur stovėjo automobiliai ir kur link jis nubėgo, patikrinimo vietoje metu buvo fotografuota, padaryta fotolentelė.

Dėl D. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinamajam akte nurodytą dieną Šiauliuose, ties darželio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tvora iš chuliganiškų paskatų rankos kumščiu nudaužė automobilio F. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. T., kairės pusės šoninį veidrodėlį bei nubrėžė kairės pusės priekinį sparną, nukentėjusiajam G. T. padarydamas 300 litų žalą, nes mobiliuoju telefonu pakalbėjęs su drauge buvo labai susinervinęs, todėl taip išliejo savo pyktį. Automobilio savininko nepažįsta, veidrodėlį nudaužė be jokio tikslo, tiesiog išliejo pyktį, numušdamas veidrodėlį pirmo kelyje pasitaikiusio automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. G. prisipažinimo, kaltinamojo D. I., nukentėjusiojo G. T., liudytojų I. R. ir V. Z. duotų parodymų, D. G. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

- 2011-06-04 įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 10-18), kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios ties darželio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tvora apžiūra, padaryta įvykio vietos schema ir fotolentelės, kuriose užfiksuoti automobilio F. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai;

- asmens blaivumo testu (b.l. 51), iš kurio matyti, kad 2011-06-04 01:01 patikrinus D. G. alkoholio testui Nr. 5910, prietaiso „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18696 duomenys parodė 1,34 % promilių;

- 2011-12-01 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 36-37), kuriame užfiksuota, kaip liudytojas V. Z. parodė aplinkybes, kokiomis buvo įvykdyti automobilių sugadinimai;

- 2011-12-02 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 69-74), kuriame užfiksuota, kaip įtariamasis D. G. parodė nusikaltimo padarymo vietą, išsamiai paaiškino, kur stovėjo automobiliai ir kur link jis nubėgo, patikrinimo vietoje metu buvo fotografuota, padaryta fotolentelė.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. G. be jokios akivaizdžios priežasties, nes kaltinamasis ir nukentėjęs G. T. nebuvo pažįstami, aktyviais veiksmais, pasireiškusiais fiziniu poveikiu į daiktą, t.y. rankos kumščiu trenkiant į automobilio F. G. kairės pusės šoninį veidrodėlį, bei svetimo turto sugadinimu, t.y. nudaužiant automobilio F. G. kairės pusės šoninį veidrodėlį ir nubrėžiant automobilio kairės pusės priekinį sparną, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir dėl to atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus (iš chuliganiškų paskatų, išliedamas pyktį, be jokios priežasties smogė į svetimo automobilio veidrodėlį, jį nudaužė ir apgadino svetimą automobilį), kurie laikytini įžūliais. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ir darbas, padaryta turtinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-248/2008). Byloje nustatyta, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai (iš chuliganiškų paskatų ranka nudaužus automobilio veidrodėlį ir apgadinus kairės pusės priekinį sparną) sąlygojo nusikalstamo elgesio padarinius, t.y. buvo viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymo tiesioginė ir pagrindinė priežastis, nes daugiabučio namo kieme nakties metu nudaužiant automobilio veidrodėlį pažiro veidrodėlio šukės, pasigirdo dužimo garsas, suveikė automobilio signalizacija, į ką atkreipė dėmesį liudytojas V. Z., buvo sutrikdytas aplinkiniuose namuose gyvenančių asmenų poilsis. Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nusikaltimas buvo padarytas būtent viešoje vietoje - centrinėje miesto dalyje, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme nakties metu, kai žmonės po dienos darbų miega arba ilsisi, todėl ypač svarbu gerbti ir nepažeisti jų teises ir teisėtus interesus, rimtį, netrukdyti jiems ilsėtis. Subjektyvioji kaltinamojo veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus D. G. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. suvokė, jog viešoje vietoje, galbūt matant kitiems asmenims, be jokios akivaizdžios priežasties niokoja nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantį turtą, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. D. G. veika, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis D. G. prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38 str.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktas susitaikymo protokolas, kuriame pažymima, kad abi pusės pretenzijų viena kitai nereiškia, nukentėjęs G. T. atleidžia kaltinamajam ir neprieštarauja, kad D. G. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis D. G. padarė nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), prisipažino padaręs nusikaltimą, nukentėjusiojo atsiprašė, susitaikė su juo, jam atlygino žalą, nukentėjęs G. T. jam jokių pretenzijų neturi. D. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.); atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio- 2011-06-04 01:01 D. G. nustatytas 1,34 promilių girtumo laipsnis (BK 60 str. 1 d. 9 p.), ir veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad tokiam nusikalstamam poelgiui nebuvo jokių priežasčių (BK 60 str. 1 d. 3 p.). D. G. teisiamas pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą (b. l. 101), administracine tvarka baustas vieną kartą- 2011-02-03, nes perėjo gatvę neleistinoje vietoje, bauda sumokėta (b.l. 103), Centro policijos nuovados specialistų charakterizuojamas teigiamai- dėl jo asmenų skundų negauta, į policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas (b.l. 112), mokosi (duomenys neskelbtini), mokytojų charakterizuojamas teigiamai (b.l. 114), VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra įrašytas (b.l. 108), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro ir VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registre neįrašytas (b. l. 109,110). Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad D. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 str. ir D. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu. Taip pat, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, D. G. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 70 str.).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

D. G. laikinai sulaikytas pagal LR BPK 140 str. nuo 2011-06-04 00.30 val. iki 2011-06-04 11.30 val. (b.l. 52-53).

Kaltinamajam D. G. 2011-06-04 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 59-60). Paskirta kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Dėl D. I. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis D. I. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinamajam akte nurodytą dieną lydėjo draugę I. namo. Kartu su jais kiek atsilikęs ir kalbėdamas telefonu ėjo D. G., kuris staiga, be jokios priežasties trenkė į šalia esantį automobilį, pasigirdo stiklo dužimo garsas ir pradėjo veikti automobilio signalizacija, todėl jis su drauge, išsigandę, kad ir jie bus apkaltinti automobilio sugadinimu, puolė bėgti. Bebėgdamas tunelyje tarp Tilžės g. 175 ir Tilžės g. 173 namų, galėjo netyčia nudaužti automobilio (duomenys neskelbtini) veidrodėlį, nes skubėjo pabėgti iš įvykio vietos, be to, buvo neseniai paliję, kelio danga slidi, todėl galėjo suklupęs užkliudyti minėtą veidrodėlį klubu ar ranka ir tokiu būdu jį nulaužti. Savo kaltę pripažįsta, tačiau tvirtina, kad jeigu tai padarė, tai tik netyčia, to visai nenorėdamas. Iš nukentėjusiojo L. K. parodymų matyti, kad jis apie padarytą nusikaltimą nieko nežino, jo nematė, apie apgadintą savo automobilį sužinojo tik iš kaimyno V. Z.. Iš liudytojos I. R. parodymų matyti, kad ji bėgo truputį greičiau nei D. I., bėgo priekyje jo, todėl D. I. bebėgant atsitrenkus klubu ar ranka į automobilio veidrodėlį, smūgio garso galėjo ir negirdėti. Iš liudytojo V. Z. duotų parodymų matyti, kad jis kieme matė tris jaunuolius: du vaikinus ir vieną merginą. Matė, kaip jaunuolis ilgais plaukais (D. G.) nudaužė kaimyno automobilio F. G. veidrodėlį, matė, kaip visi trys puolė bėgti, jis vijosi vaikiną ilgais plaukais, kiti du jaunuoliai nubėgo į kitą pusę, nurodė, kad jo gaudomas jaunuolis neprabėgo ir negalėjo prabėgti pro automobilį (duomenys neskelbtini), nes jis stovėjo kitoje pusėje, į kurią nubėgo mergina ir kitas vaikinas. Begaudydamas nusikaltusį asmenį, girdėjo kaip kitoje pusėje kažkas dužo ir suveikė signalizacija. Jis mano, kad jo gaudomas jaunuolis ilgais plaukais kito automobilio apgadinti negalėjo, tai galėjo padaryti tik kitas jaunuolis. 2011-06-04 įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 10-18) užfiksuotos įvykio vietos, esančios tunelyje tarp namų, esančių Tilžės g. 175 ir Tilžės g. 173, Šiauliuose, apžiūra, padaryta įvykio vietos schema ir fotolentelės, kuriose užfiksuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Iš fotolentelės Nr. 3 (b.l. 15) matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi šalia gatvės bortelio, už kurio iš karto eina tvorelė, medžiai ir krūmai. Tarp automobilio ir bortelio yra labai nedidelis atstumas, o nuo automobilio į kairę pusę yra atsikišęs automobilio veidrodėlis, kuris nuo galimai staigaus bėgimo ir smūgio yra atlenktas į priešingą pusę, jo plastikinis gaubtas yra nukritęs ant žemės, o veidrodėlio stiklas sutrūkinėjęs, stiklo šukių ant žemės nesimato, todėl akivaizdu, kad stiklo šukių dužimo garso galėjo ir nebūti, o tik kliudymas bėgant klubu ar ranka, kaip sakė pats kaltinamasis, dėl ko veidrodėlis atsilenkė į priešingą pusę. Krisdamas plastikinis veidrodėlio gaubtas dužimo garso negalėjo sukelti. D. G. parodymai, kad jis matė, kaip D. I. užšoko ant automobilio (duomenys neskelbtini) veidrodėlio, neatitinka byloje esančių įrodymų, nes liudytojas V. Z. aiškiai nurodė, kad jis vijosi vaikiną ilgais plaukais (D. G.), kitas vaikinas su mergina nubėgo į kitą pusę, jis jų nematė, tik girdėjo suveikiant signalizaciją, todėl suprato, kad buvo apgadintas kitas automobilis. Jeigu liudytojas, bėgdamas iš paskos D. G. ir jį vydamasis, nematė, kas nulaužė automobilio (duomenys neskelbtini) veidrodėlį, tai to matyti negalėjo ir D. G., todėl D. G. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas apkalbėti buvusį draugą. Be to, jis nurodė, kad D. I. užšoko ant automobilio (duomenys neskelbtini) veidrodėlio ir jį nulaužė. Tačiau jo parodymai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams (b.l. 15), iš kurių matyti, kad veidrodėlis nulaužtas ne kryptimi „iš viršaus į apačią“, jeigu būtų ant jo užšokta, kaip tvirtina D. G., bet horizontalia kryptimi „iš priekio atgal“, t.y. atsuktas atgal- į priešingą pusę, kas atitinka kaltinamojo D. I. parodymus, kad jis veidrodėlį užkliudė bėgdamas klubu arba ranka. Tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad D. I. nulaužė automobilio (duomenys neskelbtini) veidrodėlį, byloje nėra. Liudytojas V. Z. nurodė, kad girdėjo, kaip kitoje pusėje suveikė automobilio signalizacija, tačiau jis to automobilio nematė, todėl nėra pagrindo manyti, kad suveikė būtent automobilio (duomenys neskelbtini) signalizacija.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. D. I., D. G. nudaužus automobilio „F. G.“ veidrodėlį, bėgo iš įvykio vietos, kad nebūtų apkaltintas nusikalstamos veikos, kurią padarė D. G., padarymu, ir netyčia nudaužė kito automobilio (duomenys neskelbtini) veidrodėlį. Minėti veiksmai negali būti vertinami kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, o tik kaip svetimo turto apgadinimas. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties padariniai- realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Ištyrus byloje esančius įrodymus ir apklausus teisiamajame posėdyje dalyvavusius asmenis, nustatyta, kad kitų asmenų, kurie patvirtintų, kad dėl D. I. atliktų veiksmų buvo sudrumsta jų ramybė ar poilsis nakties metu, nėra, asmenų, mačiusių, kaip buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), ir kad būtent to automobilio signalizacija suveikė, nėra, išskyrus patį D. G., kurio parodymai vertintini kritiškai, nes prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl dėl D. I. atliktų veiksmų neatsirado BK 284 str. 1 d. nurodyti padariniai- realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, D. I. niekas tą naktį nesivijo, jis nebuvo sulaikytas ar pristatytas į policiją. Be to, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: 1) įžūliu elgesiu- agresyviu, moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu veikimu ar neveikimu; 2) grasinimais- žmonių bauginimu žodžiu ar veiksmu; 3) patyčiomis- demonstratyviu cinišku žmonių orumo žeminimu įvairiais žodžiais ir veiksmais; 4) vandališkais veiksmais- svetimo turto daužymu, ardymu, padegimu, apipylimu dažais ar kitokiu niokojimu. Teismo nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Akivaizdu, kad D. I. veika nei vienu iš šių būdų nepasireiškė, realaus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo nebuvo, kaltinamasis net nebuvo sulaikytas. Be to, viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme D. I. tvirtino, kad veiką padarė netyčia, t.y. dėl neatsargumo- greitai bėgdamas numatė, kad gali nulaužti veidrodėlį, nes per siauras tarpas buvo tarp automobilio ir tvorelės, be to, buvo atsikišęs veidrodėlis, bet lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti, t.y. pralįsti pro tarpą ir nenulaužti, arba nenumatė, o pagal savo amžių, išsilavinimą, jau sukauptą patirtį turėjo ir privalėjo tai numatyti.

Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, daro išvadą, kad kaltinamojo D. I. padaryta veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., nes nebuvo nustatyta jai būdingų objektyvių ir subjektyvių požymių, jis tik skubėdamas pabėgti iš įvykio vietos, kad jo neapkaltintų padarius nusikaltimą, kurį padarė D. G., netyčia apgadino svetimą automobilį, todėl jo veika galėtų būti perkvalifikuota į turto sunaikinimą ar sugadinimą pagal BK 187 str. 1 d. Tačiau kaltinamojo D. I. veiksmuose nenustatyta nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., sudėties, nes ši veika gali būti padaryta tik tyčia, o kaltinamojo veiksmai atlikti ir žala atsirado dėl neatsargumo, todėl perkvalifikuoti į BK 187 str. 1 d. nėra galimybės. Taip pat nėra pagrindo kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 188 str. 1 d., kaip turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo, nes imperatyvi BK 188 str. 1 d. taikymo sąlyga yra didelės turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Vadovaujantis teismų praktika, šią veiką kvalifikuojantis požymis „didelė turtinė žala“ yra vertinamasis kriterijus ir vertinant turtinės žalos dydį, atsižvelgiama ne tik į tiesiogiai padarytos žalos dydį, bet ir į kilusius nuostolius, nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį ir kitas aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam L. K. dėl veidrodėlio sugadinimo padaryta 500 Lt turtinė žala, iš jo paaiškinimų ir iš to, kad automobilio markė yra (duomenys neskelbtini), vien automobilio veidrodėlis kainuoja 500 Lt, pats automobilis yra brangus, draustas Casko draudimu, matyti, kad jo turtinė padėtis nėra bloga, todėl jam padaryta turtinė žala nėra didelė. Įvertinus tai, kad D. I. padaryta žala neatitinka baudžiamajame įstatyme nustatyto didelės turtinės žalos kriterijaus, kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 188 str. 1 d. nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. I. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintinas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamajam D. I. 2011-06-14 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 86-87). Paskirta kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d., 5 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

D. I. išteisinti padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

D. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

D. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiam susitaikius ir baudžiamąją bylą D. G. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 70 str., D. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, atliekant juos per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Įspėti D. G., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė