- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- ATP-384-581/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00123-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Pažeidėjas
- M. P.
- Kategorijos
- 2.36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje M. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 5 dalį 579 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams; pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį - 579 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams su pažeidimo padarymo įrankių, priemonių konfiskavimu, be transporto priemonės konfiskavimo. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, M. P. paskirta galutinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams, pažeidimo padarymo įrankių –graižtvinio šautuvo SAKO M 85; 3006 Springfield Nr. (duomenys neskelbtini), su spyna, dėtuve; optinio taikiklio ,,Meopta“ Meostar Rlr Nr. (duomenys neskelbtini); naktinio matymo priedėlio su pašvietėju ir adapteriu; 1 (vieno) šovinio 3006 Springfield (GECO); ginklo diržo, ginklo dėklo, buožės prailgintojo – amortizatoriaus, naktinio matymo žiūronų, konfiskavimu.
M. P. nubaustas už tai, kad 2016 m. kovo 16 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete (vietos geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini)) buvo (medžiojo) su į dėklą neįdėtu medžiokliniu šautuvu SAKO M85; 3006 Springfield Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėtas optinis taikiklis ,,Meopta“ Meostar Rlr. Nr. (duomenys neskelbtini). M. P. medžiojo, turėdamas (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo vadovo J. P. jam 2016-03-12 išduotą medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nebuvo įrašo apie 2016-03-16 vykdytą M. P. medžioklę minėtame medžioklės plotų vienete. Šios neteisėtos medžioklės metu taip pat naudojo naktinio matymo žiūroną su pašvietėju ir draudžiamą turėti bei naudoti medžioklės plotuose naktinio matymo priedėlį su pašvietėju ir adapteriu, skirtu pritvirtinti prie aukščiau minėto šautuvo optinio taikiklio okuliaro ir šautuvo buožės prailgintoją – amortizatorių. Tokiais veiksmais M. P. pažeidė medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 16.2., 21, 23, 58.2.1, 58.5, 58.5.9, 74 ir 74.1 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
M. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose ATPK 85 straipsnio 5 ir 7 dalyse numatytų pažeidimų, ir priimti naują nutarimą byloje, pripažįstant jo veiką kaip pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 1 dalyje arba 196 straipsnio 3 dalyje.
Nurodo, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei teismo nutartyje nėra nurodytos teisės aktų redakcijos, todėl jam nesuprantama, kokios redakcijos taisyklės taikomos. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. D1-638 reikalavimų, nes nėra aiškiai nurodyta, ką jis konkrečiai pažeidė, nesupranta, kuo yra kaltinamas.
Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į, jo nuomone, padarytus esminius procesinius ir kitus pažeidimus surašant protokolą ir nutarimą. Cituoja teisės aktus reglamentuojančius valstybinės gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo ir vykdymo tvarką bei ATPK ir BPK nuostatas, susijusias su techninių priemonių panaudojimų atliekant procesinius veiksmus. Teigia, kad jam nebuvo žinoma apie techninių priemonių panaudojimą, filmuota medžiaga pateikta iškarpomis, kurios, jo nuomone, naudingos tik pareigūnams, o medžiaga, kuri patvirtintų jo parodymus prie protokolo nepridėta. Apelianto nuomone, ši medžiaga paneigtų pačių pareigūnų parodymus apie jo sulaikymą ir jo atvykimą.
Pabrėžia, kad naudotos techninės priemonės nėra sertifikuotos ir patikrintos. Koordinatėms nustatyti naudotas telefonas su neaiškiomis, nelicencijuotomis programomis. Pabrėžia, kad tokiu atveju iš neteisės teisė atsirasti negali, todėl tokie įrodymai, kurie jo nuomone, rinkti neteisėtomis priemonėmis negali būti laikomi patikimais. Protokole liudytojais įrašyti pareigūnai S. L. ir E. V., tačiau prie protokolo jų apklausos nepridėtos, taip pat nėra surašyti tarnybiniai pranešimai, kaip reikalauja minėtas ministro įsakymas. Mano, kad byloje turėtų būti pateikta visa dokumentacija, patvirtinanti, kad pareigūnų reidas buvo teisėtas siekiant įsitikinti, jog pareigūnai aptariamus veiksmus atliko darbo metu.
Pažeidimo forminimo laikas nuo 19 val. 33 min. iki 23 val. 28 min., M. P. vertinimu suponuoja išvadą, kad pareigūnai jam darė psichologinį spaudimą 4 val., neįforminant šių veiksmų kaip sulaikymo, taip pažeisdami jo konstitucines teises į laisvę. Teigia, kad buvo pažeista ir asmens kratos atlikimo procedūra.
Teismas savo nutartyje pripažino, kad vaizdo medžiaga sumontuota iš trijų atskirų kamerų filmuotų vaizdų, kas aiškiai kelia abejones ir pagrindžia jo išsakytus teiginius, jog pareigūnai elgėsi šališkai ir pateikė teismui įrodymus, kurie jiems naudingi, nuslėpė įrodymus naudingus jam (apeliantui).
Sutinka, jog 2016-03-16 buvo miške (duomenys neskelbtini) medžioklės plote su šautuvu, kuris buvo transporto priemonėje neįdėtas į dėklą, ir tai formaliai galima pripažinti pažeidimu, numatytu ATPK 85 straipsnio 5 dalyje. Tačiau tvirtina, kad teismas jį nubaudė remdamasis prielaidomis, jog tokie jo veiksmai ir aplinkybė, kad L. Ž. medžiojo, rodo, kad jis (apeliantas) pats turėjo tokių ketinimų. Pabrėžia, kad ATPK nenumato rengimosi ar pasikėsinimo stadijos.
Aplinkybė, kad automobilis patikrinimo metu stovėjo viduryje kelio su įjungtais žibintais, patvirtina, kad jis iš automobilio išlipęs nebuvo. Teigia, kad RAAD inspektoriai kerštauja jam dėl parodymų duotų teisme. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jis suprato savo kaip pažeidėjo teises ir pareigas, todėl galėjo jomis vadovautis. Pabrėžia, kad jis nėra teisininkas ir jam neišaiškinus teisių jomis nepasinaudojo.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, jis ginklą greičiausiai buvo neįdėjęs į dėklą, išvažiuodamas iš namų. Jo vertinimu automobilio salonas yra įstatyme numatytas kitas tinkamas daiktas (kaip ir dėtuvė) ginklui įdėti, kuris įtvirtintas „Ginklų ir šaudmenų nešiojimo ir transportavimo sąlygose“ nustatytose Lietuvos Respublikos ginklų įstatymo 33 straipsnyje. Ginklas nebuvo užtaisytas, todėl pagal teisinį reglamentavimą jam taikyti Taisyklių normų negalima. Tvirtina, kad jo veiksmai galėjo būti pripažinti kaip pažeidimas pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį. Nesutinka, kad buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu ginklu gali būti traktuojamas kaip medžiojimas pagal Medžioklės įstatymo normas.
Apeliantas teigia, jog jo automobilyje buvo naktinio matymo priedėlis su pašvietėju, tačiau medžioklė nevyko, priedėlis nebuvo uždėtas ant šautuvo. Priedėlis yra skirtas stebėti gamtą, jos reiškinius. Apelianto nuomone, vadinti medžiokle su naktinio matymo priedėliu galima tik tada, kai šis priedėlis yra naudojamas kartu su šautuvo optika ir pritvirtintas prie šautuvo. Jis neneigia pas jį rastų daiktų turėjimo, bet neigia jų naudojimą.
Apeliantas pabrėžia, kad teismas išplėtė kaltinimą naudodamas teiginį „neteisėta medžioklė“. Tvirtina, kad šiuo atveju jo veiksmai gali būti vertinami kaip ATPK 85 straipsnio 1 dalies arba ATPK 199¹ straipsnio pažeidimas, jei būtų galima teigti, kad jo turėtas priedėlis priskiriamas prie „A“ kategorijos ginklų priedėlių. Tokią išvadą galėjo pateikti tik ekspertas, o ne gamtosaugos specialistas neturintis tam specialių žinių. Pareigūnai savo parodymuose nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad iš jo konfiskuoti daiktai buvo naudojami kaip priemonės medžioklei. Teismo sprendimas konfiskuojant daiktus ir pripažįstant juos pažeidimo įrankiais ir priemonėmis apelianto nuomone yra nemotyvuotas ir prieštaringas.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – RAAD) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą ir M. P. apeliacinio skundo netenkinti. Prie atsiliepimo pateikė RAAD pareigūnų darbo laiko apskaitos suvestinę. Nurodo, kad jokių procesinių pažeidimų fiksuojant įvykį nebuvo padaryta. Pabrėžia, kad skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, buvo vykdoma savanoriška M. P. asmens ir daiktų apžiūra, o ne krata. Pateikta teismui vaizdo medžiaga ne sumontuota. Medžiaga filmuota trimis skirtingomis kameromis, todėl vaizdo įrašai yra atskiri. Teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. P. medžiojo neįsirašęs į medžioklės lapą bei medžioklėje naudojo naktinio matymo priedėlį, todėl jo veika atitinka ATPK 85 straipsnio 5 ir 7 dalis.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis teigiant, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, vadovavosi įrodymais, kurie gauti pažeidžiant procesines teisės normas, daromas išvadas grindė neobjektyviais ir abejones keliančiais duomenimis ar prielaidomis.
Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiti proceso dalyviai, įskaitant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ar suinteresuotus asmenis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrinta bylos medžiaga, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 85 straipsnio 5 ir 7 dalyse buvo įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 t., b.l. 4-6), Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu (b.l. 15), fotonuotraukomis darytomis įvykio vietoje (b.l. 14-15), M. P. pateikto neužpildyto medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b.l.8), M. P. pirminiu paaiškinimu (b.l. 5), Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovo A. V. (b.l. 38-39, 40), šios institucijos inspektorių S. L. (b.l. 39-41), E. V. parodymais (b.l. 41), CD laikmenoje užfiksuotomis nuotraukomis ir vaizdo – garso įrašais bei kita rašytine bylos medžiaga.
Byloje neabejotinai nustatyta, beje, šią aplinkybę pripažįsta ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kad jis medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plote buvo su ginklu neįdėtu į dėklą, patikrinimo metu pateikė neužpildytą medžioklės lapą ir turėjo naktinio matymo priedėlį su pašvietėju ir adapteriu, skirtu pritvirtinti prie aukščiau minėto šautuvo optinio taikiklio okuliaro ir šautuvo buožės prailgintoją – amortizatorių.
Pirminiame paaiškinime M. P. nurodė, kad į medžioklės plotus atvyko su L. Ž., kurį paliko prie bokštelio, o pats atvažiavo link šeryklos. Nors ir norėjo užpildyti medžioklės lapą, bet neturėjo rašiklio. Paėmęs ginklą ir kuprinę, nuėjo pažiūrėti link šėryklos, bet pamatęs atvažiuojantį automobilį atbėgo prie savo automobilio ir šautuvą numetė ant galinės jo sėdynės. Kad medžiojo neužpildęs medžioklės lapo, prisipažino ir gailėjosi, o naktinio matymo priedėlį atsivežė išbandyti, bet juo nesinaudojo (b.l.5). Teisminio nagrinėjimo metu (b.l. 29-30) M. P. savo parodymus pakeitė. Dalinį kaltės prisipažinimą iš esmės grindė tuo, kad savo veiksmų – buvimo medžioklės plotuose su ginklu išimtu iš dėklo nevertina kaip medžioklės, dėl ko ir neužpildė medžioklės lapo, nes nebuvo įsitikinęs, ar bus verta medžioti, kartu teigdamas, kad naktinio matymo priedėlį turėjo, bet juo nesinaudojo.
Taisyklių 63 punkto redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu vienareikšmiškai nurodė, kad ne medžioklės metu medžioklinis ginklas turi būti įdėtas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimti, mušamasis mechanizmas nuleistas ir, jeigu yra techninių galimybių, šautuvas turi būti išnarstytas. Iš paties M. P. pozicijos suprantama, kad iš esmės jis šio reikalavimo nesilaikė ne tik medžioklės plote, bet ir vykdamas į medžiojimo vietą. Jis aiškino, kad ginklas ne dėkle jau buvo išvykstant iš gyvenamosios vietos (b. l. 29). Apelianto interpretacijos dėl automobilio salono, kaip tinkamos vietos ginklui saugoti, šiuo atveju prieštarauja aptartiems reikalavimams, taikomiems medžioklės procesui, todėl aukštesnysis teismas jas atmeta kaip nepagrįstas ir neturinčias reikšmės, sprendžiant asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį klausimą.
Nors pirminiame paaiškinime M. P. patvirtino RAAD inspektorių nurodomas jo pažeidimo fiksavimo aplinkybes, t. y. kad jis buvo pastebėtas su ginklu išeinantis iš miško link savo automobilio ir iki atvažiuojant pareigūnams įlipo į savo automobilio saloną, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jau aiškino, kad pareigūnų atvykimo metu buvo savo automobilyje, neneigdamas, kad ginklas tuo metu nebuvo įdėtas į dėklą.
Situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Kiekvienu atveju sprendžiant asmens parodymų patikimumo klausimą vertinamas duotų parodymų nuoseklumas, nurodytų faktinių aplinkybių statiškumas.
Šalies argumentai
M. P. tvirtina, kad pirminiame paaiškinime nurodytos įvykio aplinkybės neatitinka tikrovės, nes jame užfiksuota pareigūnų diktuota informacija. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai tokius apelianto argumentus vertinti kaip pasirinktą gynybos būdą. Pirmiausia, paaiškinimas rašytas M. P. ranka ir jo paties pasirašytas. Apie medžiojimą su kitu medžiotoju, naudotus įrankius, vykimo maršrutą buvo žinoma tik M. P., todėl jo pirminio paaiškinimo turinį vertinti, kaip padiktuotą ar pildytą esant kitų asmenų įtakoje, šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Apylinkės teismas pagrįstai daromų išvadų negrindė kartu su M. P. į medžioklės plotus atvykusio L. Ž. parodymais, nes jis nurodė dar kitas ginklo gabenimo aplinkybes, paneigdamas ir paties M. P. aiškinimus, kad jis su ginklu neįdėtu į dėklą važiavo nuo namų. L. Ž. tvirtino, kad M. P. ginklas buvo dėkle, tik nepilnai užsegtame, nors pripažino, kad jie abu vyko į medžioklę ir išsiskirstė iki pareigūnų patikrinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pažeidimą fiksavę ir įvykio vietoje buvę bei su pažeidėju bendravę A. V., S. L. ir E. V. teismo posėdžio metu davė analogiškus parodymus, nuosekliai patvirtindami, kad reido metu pirmiausia buvo pastebėtas stovintis M. P. automobilis, o netrukus ir iš miško sparčiu žingsniu ateinantis su ginklu pats pažeidėjas, kuris be ginklo su savimi turėjo ir kuprinę. Pareigūnų privažiavimo metu M. P. spėjo ant automobilio galinės sėdynės pasidėti turėtus daiktus ir įsėsti į automobilį. Pareigūnai nuosekliai atskleidė pažeidimo fiksavimo eigą ir patvirtino, kad M. P. automobilyje ant galinės sėdynės gulėjo šautuvas išimtas iš dėklo, buožės prailgintojas, kuris buvo uždėtas ant ginklo, skirtas tam, kad apsaugotų medžiotoją šūvio metu nuo akies sužeidimų, kurį jis bandė paslėpti, o kuprinėje - naktinio matymo priedėlis. M. P. administracinio teisės pažeidimo forminimo metu atvirai ir be jokių konfliktų bendravo su jais, pateikė neužpildytą medžioklės lapą, pats rašė paaiškinimą.
Nors apeliantas tvirtina, kad pareigūnai nėra objektyvūs, tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Byloje jokių duomenų apie tai, jog pareigūnai asmeniškai pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki, ar dėl kitų priežasčių siekia apeliantą melagingai apkalbėti, nėra. Vaizdo įrašai patvirtina, kad su M. P. buvo bendrauta dalykiškai ir pagarbiai, jis pats su RAAD inspektoriais bendravo geranoriškai ir aktyviai, todėl šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo teiginius apie psichologinį spaudimą. M. P. deklaratyviai tvirtina, kad tai pareigūnų kerštas už teisme duodamus parodymus. Pažeidimą pareigūnai formino iki parodymų teikimo teisme, todėl tokie argumentai prieštarauja logikai ir nėra pagrindas atmesti ir nesivadovauti RAAD inspektorių parodymais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas M. P. argumentus dėl pareigūnų profesionalumo stokos, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, naudotų techninių priemonių netinkamo panaudojimo vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pasirinkta gynybine pozicija, nes teismui šių duomenų patikimumas abejonių nekelia. Pažeidimo forminimo trukmė nėra reglamentuota, todėl įvertinus aptariamos situacijos specifiškumą, tai, kad buvo fiksuojamas ne vieno asmens padarytas pažeidimas, apeliacinio skundo argumentai dėl pernelyg ilgos pažeidimo formino trukmės, pažeidėjo laisvės apribojimo atmetami kaip nepagrįsti. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame asmeniui formuluojamas kaltinimas, nėra nurodytos teisės aktų, kurių pažeidimų kaltinamas apeliantas redakcijos, nepagrindžia apelianto teiginių dėl neaiškaus kaltinimo. Duomenų, kad būtų pažeista ATPK 8 straipsnyje įtvirtina bendro pobūdžio norma, nėra nustatyta.
Skirtingai nei nurodoma skunde RAAD pareigūnų teismui pateikta CD laikmena su garso ir vaizdo įrašais bei fotonuotraukomis yra tik vienas iš įrodomąją vertę turinčių duomenų, kurie vertinami visos byloje surinktos medžiagos kontekste, nesuteikiant prioriteto nei apeliantą kaltinantiems, nei teisinantiems duomenims. Laikyti, kad šie įrašai yra sumontuoti ar suklastoti teismas neturi objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad šiuo atveju, sprendžiamas asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas, o ne RAAD inspektorių tarnybinės veiklos vertinimas, todėl argumentai susiję su šios institucijos veiklos teisiniu reglamentavimu, pareigūnų atliekamomis funkcijomis tiek kiek tai nėra tiesiogiai susiję su pažeidimo fiksavimu, nepatenka į ATPK reguliavimo sritį ir nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl skundą nagrinėjantis teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.
Aplinkybė, kurią iš dalies patvirtino ir pats pažeidėjas, t. y. kad jis medžioklės plote buvo su ginklu neįdėtu į dėklą, kurio dėtuvėje buvo šovinys bei RAAD pareigūnų A. V., S. L. ir E. V. nurodoma įvykio eiga, nepaisant to, kad M. P. buvo sulaikytas automobilyje (kur be kita ko, ginklo esančio ne dėtuvėje laikymas yra draudžiamas Taisyklių normomis) patvirtina išvadą, kad M. P. medžiojo. Savo veiksmų vertinimas kitaip, tvirtinant, kad medžioklės plote ginklas buvo išimtas iš dėklo tik automobilyje, kas neturėtų būti traktuotina kaip medžioklė, šiuo atveju, asmens kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 5 dalyje, byloje surinktų duomenų visumos kontekste nepaneigia. Asmeniui, įgijusiam teisę medžioti, Taisyklėse įtvirtintų normų nežinojimas ar subjektyvus jų interpretavimas, nėra pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
Medžiojimo procese keliami detalūs ir griežti reikalavimai laikytis atitinkamos ir formaliosios procedūros, t. y. užpildyti privalomą dokumentaciją ir tik tada atlikti konkrečius veiksmus, susijusius su medžioklės procesu. Taisyklių 2.4 punktas medžioklės lapą įvardija kaip dokumentą, kurio medžioklės plotų naudotojas (šiuo atveju medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini“) leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu<...>. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, šios aplinkybės neneigia ir pats M. P. bei patvirtina rašytinis įrodymas – medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, RAAD inspektorių patikrinimo metu M. P. jiems pateikė šį dokumentą, išduotą medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vardu, kuriame nebuvo jokios atžymos apie aptariamą dieną vykdomą medžioklę.
Medžioklės lapas galiojo nuo 2016 m. kovo 12 iki 2016 m. balandžio 15 d. Taisyklių 20 punkte nurodyta, kad medžioklės lapas negalioja, jeigu jame nėra bent vieno iš Taisyklių 19.1.-19.4. punktuose nurodytų duomenų, t. y. pirmoje medžioklės lapo pusėje nėra įrašyti medžiotojo, kuriam leidžiama medžioti, arba medžioklės vadovo, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę, vardas, pavardė; nėra nurodytas pavadinimas medžioklės plotų vieneto, kuriame leidžiama medžioti; nėra nurodytas medžioklės lapo galiojimo laikas; nėra nurodytas vardas, pavardė, pareigos, medžioklės lape nurodytoje vietoje nėra pasirašyta bei medžioklės lapas nėra pažymėtas medžioklės plotų naudotojo antspaudu (jei medžioklės plotų naudotojas yra juridinis asmuo). Iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. išduotas medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo, jo pirmoji dalis buvo užpildyta tinkamai, t. y. jame buvo nurodyti visi Medžioklės taisyklių reikalaujami rekvizitai. Todėl iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame formuluojamas kaltinimas pažeidėjui ir skundžiamo nutarimo šalintina nuoroda į tai, kad M. P. pažeidė Taisyklių 16.2 punktą. Tačiau toks blanketinės normos iš kaltinimo pašalinimas nepaneigia aplinkybės, kad medžioklės lapas buvo neužpildytas kaip to reikalauja Taisyklių 21, 23 ir 58.2.1 punktų nuostatos, kurios detaliai atskleistos ir įvertintos apylinkės teismo nutarime, todėl M. P. veika pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį kvalifikuota pagrįstai.
Nors M. P. neigia savo kaltę dėl ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo, t. y. kad jis medžioklės metu naudojo draudžiamą įrankį – naktinio matymo priedėlį su pašvietėju ir adapteriu, skirtu tvirtinti prie šautuvo optinio taikiklio okuliaro ir šautuvo buožės prailgintoją – amortizatorių. Taisyklių 58.5. punktas numato, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais. Taisyklių 58.5.9 punkte įtvirtinta nuostata draudžianti medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. P., teikdamas pirminį paaiškinimą įvykio vietoje, pripažino, kad turėjo draudžiamą medžioklės įrankį – naktinio matymo priedėlį, tačiau juo nesinaudojo. Dėl draudžiamų naudoti įrankių, priemonių naudojimo medžioklės metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisme duotų paaiškinimų negalima vertinti kaip nuoseklių. Nors M. P. neigė jų naudojimą, tačiau patvirtino, kad jam žinoma, kad šių įrankių – naktinio matymo priedėlio naudoti negalima, kartu pripažindamas, kad juos buvo atsivežęs į medžioklės plotus. Į A. V. teisme išsakytą svarbų argumentą (b. l. 39), kad buožės prailgintojas - kuris yra iš esmės skirtas apsaugoti medžiotoją, kuris naudojasi draudžiamu medžioklės įrankiu (naktiniu priedėliu), būtent nuo sužeidimų - šiuo atveju buvo uždėtas ant ginklo buožės, apeliantas nurodė, kad galimai jam buožė yra per trumpa ir jis gali prailgintoją užsidėti, nes yra nepatogių šautuvų, nors prieš tai šias aplinkybes M. P. kategoriškai neigė.
Aukščiau aptartų bylos duomenų visuma pripažinus M. P. medžioklės faktą, jo teisme išsakyti nelogiški pasiteisinimai, kad naktinio matymo priedėlio ir jo priedų nenaudojo, o tiesiog manė, kad juos turėti automobilyje galima, nepaneigia administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotos aplinkybės dėl draudžiamų įrankių naudojimo medžioklės metu. Be to, teismui pateiktame įraše užfiksuotas M. P. bandymas, kurį RAAD inspektoriai pastebėjo, paslėpti šautuvo buožės prailgintoją, tik dar labiau sustiprina padarytas išvadas dėl M. P. kaltės. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismo posėdžio metu RAAD pareigūnas S. L., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir nesant jokių duomenų dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi, kategoriškai patvirtino (b. l. 40), kad matė, kaip M. P. iš miško atėjo ne tik su ginklu, prie kurio buvo pritvirtintas prailgintojas, bet ir kuprine, t. y. bet kuriuo metu turėjo galimybę šiuos neleistinus įrankius tiek užsidėti, tiek nusiimti, t. y. naudotis jais. Šis liudytojas taip pat nurodė, jog M. P. neslėpė fakto, kad jis medžioja su naktinio matymo priedėliais ir medžioja ne pirmą kartą, turi praktiką yra išbandęs ir kitokių (b. l. 40). Tokias pačias aplinkybes nurodė ir kiti pareigūnai E. V., A. V..
Daroma išvada, kad byloje esančiais duomenimis visiškai įrodyta, jog M. P. pažeidė ir Taisyklių 58.5, 58.5.9 punktų reikalavimus. Toks draudimas yra įtvirtintas ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, todėl laikytina, kad nubaustojo veika, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde kvalifikuota teisingai ir jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Anykščių rajono apylinkės teismas, pripažindamas M. P. kaltu dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime aiškiai ir nuosekliai išdėstydamas, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tokiu būdu, remdamasis nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti ir vertinti kitaip aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo bei tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas tiek nuobaudą už kiekvieną pažeidimą, tiek jas subendrindamas.
Pagal administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas faktines aplinkybes M. P. padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį, jam paskirta įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda – 579 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams ir jam priklausančių pažeidimo padarymo įrankių, priemonių konfiskavimu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti M. P. apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.