Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. versliškai ir stambiu mastu neteisėtai vykdė ūkinę – komercinę veiklą, o būtent: ji, laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gegužės 22 d., veikdama Vilniaus mieste, vykdė individualią veiklą, vadovaujantis 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 35 straipsnio 2 dalimi privalėdama informuoti mokesčių administratorių – Vilniaus apskrities mokesčių inspekciją (toliau – VMI) apie pradėtą vykdyti individualią veiklą – ne maisto prekių (drabužių) pardavimą, bei suvokdama, kad jos veikla turi būti įregistruota, o gautos pajamos – deklaruojamos, tyčia, siekdama per nurodytą tęstinį laikotarpį gauti iš savo individualios veiklos pajamų ir jų nedeklaruoti, pažeisdama GPMĮ 27 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, nepranešdama mokesčių administratoriui – VMI bei neįformindama jokių prekių įsigijimo ir pardavimo bei pinigų gavimo faktą patvirtinančių dokumentų „Gariūnų“ turgavietėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), per keliasdešimt kartų parduodama įvairias ne maisto prekes (drabužius) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir gaudama ne mažiau kaip 310 000 Lt (kas atitinka 89 782,21 Eur) pajamų, versliškai ir stambiu mastu vykdė drabužių prekybą bei šių prekybos metu gautų pajamų nustatyta tvarka nedeklaravo, nuo šių pajamų neapskaičiavo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo 43 901,75 Lt (kas atitinka 12 714,82 Eur) įvairių mokesčių, iš jų 9 069 Lt (kas atitinka 2 626,56 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 26 468,58 Lt (kas atitinka 7 665,83 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 8 364,17 Lt (kas atitinka 2 422,43 Eur) privalomojo draudimo įmokų.

Šiais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, D. Š. aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gegužės 22 d., o būtent: ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovės) direktore, realiai valdydama Bendrovę ir vadovaudama jos veiklai bei pagal užimamas pareigas turėdama teisę atstovauti Bendrovei ir priimti sprendimus Bendrovės vardu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, būdama atsakinga už Bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gegužės 22 d. veikdama Vilniaus mieste, aplaidžiai vykdydama savo kaip Bendrovės vadovės pareigas, pažeisdama BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 16 straipsnio 1, 2 dalių, 19 straipsnio 1, 2 dalių, 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 7 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 1 dalies, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtintų „Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 ir 10.19 punktų, bei 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ 7 punkto nuostatas, neorganizavo ir neįformino bei į Bendrovės apskaitą neįtraukė jokių pirminių apskaitos dokumentų dėl dalies 2012 m. gegužės mėnesį Bendrovėje parduotų prekių įsigijimo, neorganizavo ir nesurašė Bendrovės 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. turimų prekių likučių inventorizacijos aktų, pildant didžiąją knygą neorganizavo ir tinkamai nepaskaitė didžiosios knygos sąskaitų duomenų už 2012, 2013 ir 2014 metus bei iki 2014 m. gegužės 22 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neišsaugojo Bendrovės pardavimų, patirtų sąnaudų, prekių užpajamavimo ir nurašymo buhalterinės apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gegužės 22 d., dėl ko už šį laikotarpį negalima iš dalies nustatyti Bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji D. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų visiškai pripažino ir parodė, kad ji anksčiau dirbo su patentais. Kai valdžia priėmė įstatymą, jog reikia dirbti su įmone, taip jau gavosi, nebuvo buhalterės, o ji turėjo kažkaip toliau dirbti. Pažeisti įstatymų nenorėjo ir dėl to labai gailisi. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 9-20, 40-41, 56-59). Iki tol ji dirbo su patentu, „Gariūnuose“, dirba apie 20 metų. Kai uždirbdavo, pinigus investuodavo. Ji nėra Bendrovės akcininkė, tik direktorė. Iki 2012 m. turėjo verslo liudijimą, paskui pagal įstatymus nebuvo galima dirbti su patentu, o ji visą gyvenimą dirbo su patentu, yra prekybininkė, baigė prekybos technikumą, kaip sugebėjo, taip dirbo. Prekiaujant be patento mokesčius reikia mokėti iš karto. Po patento, iš pradžių buvo daug prekių likę, persirašė iš savęs, kai negalėjo dirbti su patentu. Privalėjo įsikurti įmonę, taip jai patarė finansinė kompanija. Galėjo daryti individualią veiklą, bet jai patarė kurti įmonę, tačiau finansiniuose dalykuose ji nelabai išmano. Prekiavo moteriškais drabužiais, prekes vežėsi iš Turkijos, Lenkijos, darė pavedimus, turėjo žmogų, kuris pinigus perduodavo. Prekės iš Turkijos nebuvo apskaitytos. Pati apskaitos nelabai žino, todėl samdė kompaniją, kuri iš jos dokumentų nereikalavo. Ji dirbo taip, kaip suprato. Dabar iš savo klaidų pasimokė, pilnai atsiskaitė su VMI ir „Sodra“, sumokėjo delspinigius. Mokesčiai yra labai dideli, daug jų sumokėjo. Kuo žmogus sąžiningiau dirba, tuo daugiau mokesčių turi mokėti. Prašo pagal galimybę kiek galima sumažinti prokuroro prašomą įmoką į nukentėjusių asmenų fondą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus įgaliota atstovė S. S. teisme patvirtino rašte (6 t., b. l. 136-143) nurodytas aplinkybes, kad D. Š. atsiskaitė su socialinio draudimo fondu, nėra skolinga. Institucija neprieštarauja susitaikymui šioje byloje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliota atstovė R. B. teisme paaiškino, kad turimais duomenimis D. Š. yra atsiskaičiusi pagal pateiktas deklaracijas su valstybės biudžetu ir patvirtino VMI rašte nurodytas aplinkybes (6 t., b. l. 124). Institucija neprieštarauja susitaikymui šioje byloje

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas įtariamuoju J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 - 2014 metais užsiėmė finansinių paslaugų teikimu už atlygį, nors neturėjo tam atitinkamo leidimo. Tos finansinės paslaugos pasireiškė tuo, kad jis pervesdavo pinigines lėšas iš jo valdomų lengvatinio apmokestinimo zonos kompanijų į kitų asmenų jam nurodytas įvairių užsienio kompanijų bankines sąskaitas. Tarp tokių asmenų buvo jam pažįstama D. Š.. Skirtingai nuo kitų asmenų, D. Š. už jo suteiktas finansines paslaugas jokių pinigų nemokėjo, jai padėjo iš draugiškumo. Su D. Š. dėl finansinių paslaugų jam teko bendrauti 2012, 2013 ir 2014 metais. Tam, kad galėtų laisvai pradėti vykdyti finansines paslaugas, jis iš pradžių įnešdavo į savo valdomų lengvatinio apmokestinimo zonos kompanijų banko sąskaitas nuosavas visiškai legaliai ir teisėtai uždirbtas pinigines lėšas (maždaug apie 100 000 JAV dolerių). Tokius legalius pinigus jis turėjo, nes nuolat dirbo ir turėjo pastovias darbo pajamas, turėjo indėlius, be to, daugiau nei prieš 10 metų maždaug už 500 000 JAV dolerių buvo pardavęs bendrovės akcijas. Turėdamas savo valdomų lengvatinio apmokestinimo zonos kompanijų banko sąskaitose laisvas pinigų sumas, laisvai galėjo jomis disponuoti. Toliau praktiškai vienu metu suderinus su skirtingais asmenimis jis atlikdavo ir pinigines operacijas - mokėjimo pavedimus per savo valdomų lengvatinio apmokestinimo zonos kompanijų banko sąskaitas, ir pinigines operacijas grynais pinigais per save asmeniškai. Pradedant nuo 2012 m. pradžios su prašymu atlikti pinigų pervedimus per banko sąskaitas į Turkiją, į tam tikros jam nežinomos įmonės, kurios pavadinimo nepamena, banko sąskaitą, į jį pradėjo kreiptis D. Š., pateikdama jam atitinkamas grynųjų pinigų sumas įvairia valiuta, kurias reikėjo pervesti. Tokie jos prašymai vyko iki pat 2014 m., kuomet jis buvo sulaikytas, ir buvo nuolatiniai, maždaug nuo 1 iki 3 kartų per mėnesį. Kodėl D. Š. nenorėjo pervesti pinigus oficialiai per bankus ar kitas kredito įstaigas, jam nežinoma, šito neaiškino. Kokia yra D. Š. jam perduodamų pinigų kilmė, pastaroji neaiškino, todėl jam apie tai nieko nežinoma. Jeigu tie pinigai ir buvo kaip nors susiję su kokia nors nusikalstama veika, jam apie tai nieko nebuvo žinoma. Iš D. Š. bendrai tik žinojo, kad tie pinigai yra mokami už kažkokias prekes. Toliau pastaroji jam periodiškai, maždaug nuo 1 iki 3 kartų per mėnesį, perduodavo įvairias pinigų sumas grynais, įvairia valiuta. Būdavo mėnesių, kai pastaroji į jį nesikreipdavo. Jokie mokėjimus patvirtinantys dokumentai dėl tų pinigų įforminami nebuvo. Per vieną kartą D. Š. jam perduodamų pinigų sumos svyruodavo nuo 10 000 iki 40 000 litų. Kiek iš viso per 2012 - 2014 metus pastaroji buvo perdavusi jam grynųjų pinigų, t. y. kokią bendrą sumą, jis pasakyti negali, nes jis niekada neskaičiavo, jokios apskaitos nevedė ir nieko neužsirašinėjo. Minėtas pinigų sumas pastaroji perduodavo jam savo (D. Š.) gyvenamojoje vietoje Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Šių gautų grynųjų pinigų jis niekur nepervesdavo, o palikdavo sau, nes žinojo, kad jų reikės kitiems asmenims. D. Š. atnešus jam grynuosius pinigus įvairia valiuta ir paprašius ekvivalentinę sumą doleriais pervesti į jos nurodytos jam nežinomos Turkijos įmonės banko sąskaitą, jis iš savo valdomų lengvatinio apmokestinimo zonos kompanijų banko sąskaitų pervesdavo reikiamas sumas į jo lengvatinio apmokestinimo zonos kompanijų sąskaitas, kur būdavo įplaukų iš kitų lengvatinio apmokestinimo zonos įmonių, kurių valdytojams būdavo priešingas - grynųjų pinigų - poreikis. Būdavo, kad asmenys, kurių jis nenori įvardinti, kreipdavosi į jį su prašymu padėti jiems rasti grynųjų pinigų, pažadėdami analogiškas pinigų sumas pervesti jam į jo valdomų lengvatinio apmokestinimo zonos kompanijų banko sąskaitas. Kadangi tuo metu jis jau turėjo tam tikras grynųjų pinigų sumas, gavęs iš D. Š., pagal jo ir tų pažįstamų žodinius susitarimus, pradėjo perdavinėti jiems iš D. Š. gaunamus grynuosius pinigus, o jo pažįstami, atitinkamai maždaug tuo pačiu metu iš kažkokių tai jam nežinomų lengvatinio apmokestinimo zonos kompanijų, kurių pavadinimų šiai dienai neprisimena, banko sąskaitų į jo valdomų lengvatinio apmokestinimo zonos kompanijų banko sąskaitas pervesdavo ekvivalentines analogiškas pinigų sumas (1 t., b. l. 118-125).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu J. V. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 126-134).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos 2018 m. sausio 30 d. specialisto išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. (21.73-32) 363-2 patvirtina, kad tyrimui atlikti Bendrovė pateikė dokumentus: kasos knygą, kasos operacijų žurnalus su suminėmis fiskalinėmis ataskaitomis, išrašytos sąskaitos faktūros ir PVM sąskaitos faktūros, avanso apskaitos, gaunamos PVM sąskaitos faktūros, atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB Swedbankas, išrašai, išrašytų ir gaunamų sąskaitų faktūrų, PVM sąskaitų faktūrų registrai, didžioji knyga už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. Tyrimo metu nustatyta, kad pagal gaunamose ir išrašomose sąskaitose faktūrose nurodytas išrašymo datas už 2012 m. gegužės mėn. nustatyta, kad Bendrovė pardavė prekes anksčiau negu įsigijo. Bendrovė prekiavo prekėmis, kurioms nebuvo įforminti pirkimo dokumentai. Tyrimo metu pagal Bendrovės pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (sąskaitas faktūras, PVM sąskaitas faktūras, kasos knygas, kasos operacijų žurnalus) nustatyti ar visos ūkinės operacijos teisingai ir laiku buvo apskaitytos didžiosios knygos buhalterinės apskaitos sąskaitose nebuvo galimybės nustatyti, kadangi Bendrovė tyrimui nepateikė parduotų prekių buhalterinės apskaitos registrų bei parduotų prekių savikainos ir patirtų kitų sąnaudų buhalterinės apskaitos registrų. BAĮ nuostatas: 4 straipsnio, kuriame nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimą dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio, kuriame nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Patikrinimui nepateikus visų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti ar įmonė apskaitą tvarkė laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų; 16 straipsnio, kuriame nurodyta, kad: 1) ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 2) apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius, 3) apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, 4) apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius. Bendrovė pažeidė PMĮ nuostatas: 7 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, išskyrus atvejus, kai pagal šio skyriaus nuostatas pajamos gali būti pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą, ir šio straipsnio nuostatas; 57 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad mokesčių mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti. Bendrovė prekiavo prekėmis, kurioms nebuvo įforminti pirkimo dokumentai, t. y. iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, todėl negalima iš dalies nustatyti Bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki 2014 m. gegužės 22 d. Tyrimui atlikti nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki 2014 m. gegužės 22 d., todėl nėra galimybės nustatyti ar visos ūkinės operacijos buvo laiku ir teisingai apskaitytos didžiosios knygos už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. buhalterinės apskaitos sąskaitose bei metinėse pelno mokesčio deklaracijose nebuvo galimybės nustatyti deklaruotus už 2012 m. prieš apmokestinimą pelną, 2013 m. nuostolį. Atlikus dokumentų tyrimą pateikiama išvada, kadangi 2012 m. balandžio 26 d. – 2014 m. gegužės 22 d. laikotarpiu Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant BAĮ 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio, PMĮ 7 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1, 4, 9, 12 dalių nuostatas, todėl negalima iš dalies nustatyti už tiriamąjį laikotarpį Bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros (1 t., b. l. 102-105).

2017 m. balandžio 25 d. D. Š. pateikė VMĮ 2012, 2013, 2014 metų metines pajamų deklaracijas, kuriose deklaravo iš neoficialios prekybinės veiklos gautas papildomas pajamas, nuo šių pajamų apskaičiuotas valstybei mokėtinas 9 069 Lt (2 626,56 Eur) dydžio gyventojų pajamų mokestis (2 t., b. l. 21-39).

Kratų metu (2014 m. gegužės 22 d.), 2017 m. birželio 28 d. bei 2017 m. lapkričio 6 d. raštais, pateiktais advokato padėjėjo K. P., buvo paimti tyrimui reikšmingi UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai (t. 1, b. l. 58-64, 80-81, 84, 86).

Juridinio asmens duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė nuo 2012 m. balandžio 30 d. yra D. Š. (1 t., b. l. 87-88).

Byloje pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštai patvirtina, kad D. Š. už laikotarpį nuo 2012 – 2014 m. sumokėjo su delspinigiais visus papildomai priskaičiuotus mokesčius: gyventojų pajamų, valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo. Valstybės biudžetui ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui yra neskolinga, todėl Institucijos neprieštarauja susitaikyti šioje baudžiamojoje byloje (6 t., b. l. 124-125).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamosios D. Š. kaltė dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta. Jos kaltę patvirtina aukščiau nurodytų įrodymų visuma, liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, kratų metu ir savanoriškai pateikti Bendrovės dokumentai, taip pat pačios kaltinamosios prisipažinimas ir teisme duoti parodymai.

Kaltinamosios D. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nes ji neteisėtai versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine – komercine veikla. Taip pat jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kadangi aplaidžiai tvarkė bendrovės apskaitą.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybes yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji D. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas (nesunkų ir apysunkį nusikaltimus), savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pažadėjo daugiau nenusikalsti, padarytą žalą valstybės biudžetui atlygino, valstybinės institucijos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius sutinka baudžiamąją bylą baigti susitaikymu, jokių pretenzijų kaltinamajai neturi. Anksčiau D. Š. nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikiusi su nukentėjusiuoju asmeniu.

Bylos duomenimis kaltinamoji D. Š. nusikalto pirmą kartą, praeityje bausta administracine tvarka du kartus, už nešiurkščius pažeidimus, baudos sumokėtos, nuobaudos negalioja, dirba, turi šeimą ir pastovią gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ji ateityje darys naujus nusikaltimus. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamajai, kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Dėl to teismas mano, kad D. Š. galima taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir valstybės institucijų (VMI ir VSDFV) atstovams susitaikius.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmė jai neskiriama, vadovaujantis BK 71 straipsniu, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį artimesnį minimaliam – 10 MGL (500 Eur), įpareigojant sumokėti šią įmoką per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. D. Š. ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, kuri 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu pakeista į užstatą, o 2018 m. kovo 1 d. nutarimu kardomoji priemonė – užstatas, pakeista į įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 146-147, 160-161, 173-174).

Prokuroro T. Osipovič 2018 m. birželio 13 d. nutarimu D. Š. grąžintos piniginės lėšos paimtos iš D. Š. 2014 m. gegužės 25 d. kratos metu (5 t., b. l. 46).

Prokuroro T. Osipovič 2018 m. birželio 13 d. nutarimu panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į D. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą (5 t., b. l. 169-170).

Prokuroro T. Osipovič 2018 m. birželio 13 d. nutarimu panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias šios įmonės vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) (6 t., b. l. 91).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. Š., padariusią nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajai ir valstybės institucijų atstovams susitaikius ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti D. Š., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.