Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-26 · Byla Nr. N-444-302-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-26
Bylos Nr.
N-444-302-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-302/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 26 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. gruodžio 8 d. surašė A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. gruodžio 8 d., 17 val. 50 min., Asanavičiūtės g., Vilniuje, vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo bei neturėjo su savimi ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. V. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 16, 202 punktų reikalavimus, atsakomybė už šiuos pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – ir Institucija) 2008 m. gruodžio 10 d. nutarimu A. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 150 Lt bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, padarymą skirta 30 Lt bauda; nuobaudas subendrinus A. V. skirta galutinė administracinė nuobauda – 150 Lt bauda.

II.

A. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad jis jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Pažymėjo, kad įvykio dieną jis automobilį vairavo prisisegęs saugos diržą. Pažymėjo, kad jis per metus nėra nė karto pažeidęs KET reikalavimų, t. y. nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 6 d. nutartimi A. V. skundą atmetė, Institucijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad A. V. neginčijo jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, t. y. kad neturėjo su savimi ir nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, ginčas kilo dėl A. V. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje. Teismas nusprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad A. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje. A. V. nurodytas aplinkybes, kad jis jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, transporto priemonę vairavo prisisegęs saugos diržą, teismas vertino kritiškai, laikė jas A. V. pasirinkta teisinės gynybos priemone, kad jis išvengtų administracinės atsakomybės.

Teismas nusprendė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, taip pat, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti tik taikant A. V. atžvilgiu ATPK 134 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą.

III.

A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartį.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad byla buvo nagrinėjama neatsižvelgiant į abipusius parodymus, nebuvo atlikta išsami techninė įvykio analizė ir ekspertizė, buvo atsižvelgta tik į pareigūnų parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartyje atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, A. V. neginčijo jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Todėl liudytojų parodymai yra leistina įrodinėjimo priemonė sprendžiant dėl nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog A. V. padarytą pažeidimą įrodo rašytinė bylos medžiaga bei liudytojų T. T. ir L. S. parodymai teismo posėdžio metu. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, sutampa su L. S. tarnybiniame pranešime pateiktais paaiškinimais, liudytojai detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais bei vertino juos kritiškai, kadangi jie prieštarauja minėtų liudytojų parodymams, kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. V. 2008 m. gruodžio 8 d., 17 val. 50 min., Asanavičiūtės g., Vilniuje, vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo bei neturėjo su savimi ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, šiais veiksmais padarė jam inkriminuotus ATPK 134 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, pagrindo rinkti papildomus įrodymus ar skirti ekspertizę teisėjų kolegija nenustatė.

Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį ir ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, paskirta laikantis ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, ATPK 30² straipsnyje numatytų baudų skyrimo taisyklių, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas turėtų būti panaikinti ar pakeisti, teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRomanas KlišauskasVaida Urmonaitė – MaculevičienėVirgilijus Valančius