- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-29
- Bylos Nr.
- AN2-384-594/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Pažeidėjas
- V. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. B. (toliau – V. B.) atstovės advokatės A. B. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. birželio 18 d. nutarties, kuria V. B. atstovės advokatės A. B. R. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2019 m. kovo 12 d. nutarimo, buvo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. kovo 12 d. nutarimu V. B. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, nubaustas 375 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių, už tai, kad jis 2019 m. vasario 24 d. 09.38 val., (duomenys neskelbtini) 21 kilometre, vairavo automobilį Volvo XC 90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,72 promilės girtumas ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, V. B. kreipėsi su skundu į Marijampolės apylinkės teismą prašydamas panaikinti 2019 m. kovo 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės advokatės A. B. R. skundo ir Institucijos 2019 m. kovo 12 d. nutarimą paliko nepakeistą.
3. Apeliaciniu skundu V. B. atstovė advokatė A. B. R. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną V. B. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Apelianto atstovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad V. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismo padarytos išvados yra pagrįstos prielaidomis, o kilusios abejonės turėjo būti aiškinamos pažeidėjo naudai. Įvertinus tai, kad ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcija numato griežtą atsakomybę, teismas vertindamas visus įrodymus bei tikrindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versijos patikimumą turėjo imtis visų įmanomų priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, prieštaravimų tarp liudytojo Š. M. ir apelianto V. B. parodymų pašalinimui. Juolab, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju teismo nutartis priimta pažeidžiant minėtą principą bei įrodymų vertinimo taisykles.
3.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Institucijos 2019 m. kovo 12 d. nutarimas, kuriuo V. B. pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Nutarime nėra nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nustatytų aplinkybių išdėstymo ir motyvuoto jų vertinimo. Pažymima, kad prieš šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą Institucijai buvo pateiktas išsamus pažeidėjo V. B. paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo aplinkybių, taip pat jo charakteristika iš darbovietės, buvo prašoma pateikti į bylą alkotesterio naudojimo instrukciją bei apklausti liudytojas S. K. ir R. Ž., tačiau Institucija nurodytų aplinkybių netyrė, dėl jų nepasisakė 2019 m. kovo 12 d. nutarime, neapklausė prašomų liudytojų ir tokiu būdu buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai, sutrukdę visapusiškai ir objektyviai ištirti bylą bei priimti motyvuotą nutarimą.
3.3. V. B. atstovė apeliaciniame skunde teigia, kad norint pripažinti asmenį kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, būtina nustatyti, kad asmuo vairavo neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju V. B. nustatytas 0,72 promilių neblaivumas kelia pagrįstų abejonių, kadangi policijos pareigūnas Š. M., tikrindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. B. neblaivumą pažeidė neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir metodikas bei alkotesterio naudojimo instrukciją.
3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (Žin., 2006, Nr. 56-2000; TAR, 2016-05-25, Nr. 2016-13952) patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 6 punktą, siekdami nustatyti ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus, policijos pareigūnai pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę ir tik atlikę tokį vertinimą bei pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, žodžiu paaiškina asmeniui atsisakymo tikrintis blaivumą teisinius padarinius ir tik tuomet tikrina transporto priemonės vairuotojo neblaivumą metrologiškai patikrintomis specialiosiomis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 71-2641; TAR, 2017-11-22, Nr. 2017-18422) ar asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs, vertinama pagal šiuos požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Tačiau tokie požymiai tikrinant V. B. neblaivumą nebuvo nustatyti, jo bendra būklė, prieš duodant pūsti į alkotesterį, policijos pareigūnų nebuvo vertinama. Pareigūno Š. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota tik tai, kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, kas būtent ir įpareigojo policijos pareigūnus vertinti bendrą asmens būklę, tačiau tai padaryta nebuvo. Šias aplinkybes patvirtina ir pareigūno T. R. tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodo, kad matė, kaip jo kolega sustabdė V. B. vairuojamą automobilį ir po kelių minučių nuėjo į tarnybinį automobilį, jam pasiteiravus kas nutiko, Š. M. patvirtino, kad transporto priemonės vairuotojui alkotesterio pagalba buvo nustatytas 0,72 promilių girtumas. Apklausiamas teismo posėdyje Š. M. nurodė, kad neblaivumą tikrino iš karto, kai tik gavo patvirtinimą iš vairuotojo, kad jis iš vakaro vartojo alkoholį. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, šių argumentų teismas nevertino, taip pat neatsižvelgė ir į V. B. paaiškinimus, jog jis vartojo naminę girą, kas galimai turėjo įtakos alkotesterio parodymams.
3.5. Skunde taip pat teigiama, kad tikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo V. B. neblaivumą buvo pažeista alkotesterio „Alkotest 6810“ naudojimo instrukcija, numatanti, kad prieš alkotesterio naudojimą reikia palaukti 15 minučių jei asmuo prieš patikrinimą gėrė ar valgė, išgėrus alkoholio taip pat reikia palaukti 15 min, be to, alkotesterio parodymams įtakos gali turėti ir asmens vartoti aromatiniai gėrimai, vaistai, purškalai į burną, kurių sudėtyje yra alkoholio. Byloje esantis pareigūno Š. M. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad prieš nustatant alkotesteriu V. B. neblaivumą, nebuvo įsitikinta ar jis nieko nevalgė ir negėrė bent 15 minučių iki patikrinimo. Įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo protokolas dažnai yra vienintelis procesinis dokumentas, kuriame fiksuojami visi tyrimo rezultatai, aplinkybės ar buvo įsitikinta, jog asmuo negėrė ir nevalgė 15 minučių iki patikrinimo turi būti užfiksuotos. Juolab, kad alkotesterio naudojimo instrukcija imperatyviai numato tokią procedūrą, siekiant patikimų alkotesterio parodymų. Visa tai leidžia teigti, kad minėtos aplinkybės nebuvo užfiksuotos administracinio nusižengimo protokole ir tarnybiniame pranešime todėl, kad nebuvo laikomasi alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimų. Faktinės aplinkybės, kad policijos pareigūnas Š. M. būtų įsitikinęs, jog tikrinimas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15 min iki patikrinimo, nei raštu nei žodžiu nepatvirtino ir jo kolega T. R., taip pat ir Institucija teigdama savo atsiliepimą. Atkreipiamas dėmesys, kad ir pareigūno Š. M. parodymai dėl šių aplinkybių kelia rimtų abejonių. Apklausiamas teisme jis nurodė, kad patikrinimą pradėjo iš karto kai asmuo nurodė, jog vartojo alkoholinius gėrimus iš vakaro, tačiau vėliau V. B. atstovei pasiteiravus ar jis įsitikino, kad asmuo 15 minučių iki patikrinimo nebuvo vartojęs priemonių, galinčių turėti įtakos alkotesterio parodymams, prisiminė pasiteiravęs ir apie tai. Šias abejones sustiprina ir Institucijos selektyviai atrinktas vaizdo įrašas, kuriame rodomas ne paties automobilio sustabdymo ir patikrinimo alkotesteriu momentas, o vėlesni įvykiai. Priešingą teisei pareigūnų elgesį patvirtina ir tai, kad pareigūnai V. B., nesutinkančiam su alkotesterio parodymais privalėjo išaiškinti apie galimybę per vieną valandą kreiptis į artimiausią medicinos įstaigą dėl kraujo ištyrimo, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad V. B. pasiteiravus per kiek laiko jis turi nuvykti į medicinos įstaigą kraujo tyrimui, jam tebuvo kelis kartus pakartota, kad nuvykti reikia. Tai kelia pagrįstų abejonių visų pareigūno Š. M. duotų parodymų patikimumu, todėl teismas tokiais parodymais negalėjo remtis. Policijos pareigūno Š. M. galimą suinteresuotumą bylą patvirtina ir tai, kad Š. M. ir T. R. siekė užfiksuoti kuo daugiau neblaivių asmenų, ką patvirtina vaizdo įraše užfiksuotas jų pokalbis, todėl kyla pagrįstas manymas, kad pareigūnas Š. M. sąmoningai nuslėpė nuo V. B. aplinkybę, kad nesutikdamas su alkotesterio parodymais jis turi per valandą nuvykti į gydymo įstaigą kraujo paėmimui. Gretinant Š. M. parodymus duotus teisme ir vaizdo įraše užfiksuotus duomenis akivaizdu, kad pareigūnas siekia pateisinti save ir apkaltinti apeliantą ir neblaivumo nustatymo aplinkybes aiškina pareigūnui palankesne linkme.
3.6. Atstovės apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pareigūnų Š. M. ir T. R. elgesys, kai bendraudami tarpusavyje jie apkalba apeliantą ir jo seserį, vartoja necenzūrinius žodžius, ką patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, akivaizdžiai pažeidžia Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 6.1 punkto nuostatas.
3.7. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo V. B. parodymai dėl naminės giros vartojimo prieš neblaivumo patikrinimą nėra paneigti neginčytinais ir objektyviais bylos duomenimis. Pažymima, kad paties apelianto pasigaminta naminė gira nebuvo perrūgusi, todėl jis nesuvokė ir nenumanė, kad jos vartojimas gali turėti įtakos jo blaivumui. Jei policijos pareigūnas, tikrinęs V. B. blaivumą būtų nepažeidęs alkotesterio naudojimo instrukcijos ir būtų palaukęs 15 minučių, alkotesterio parodymai būtų buvę kitokie. Giros vartojimas prieš patikrinimą galėjo turėti momentinės įtakos alkotesterio parodymams.
3.8. V. B. atstovės teigimu, teismas selektyviai vertino įrodymus, nesirėmė jų visuma ir padarė nepagrįstas išvadas, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savanoriškai atsisakė neblaivumo patikrinimo iš kraujo procedūros. Priešingai, V. B. siekė paneigti alkotesteriu nustatytą neblaivumą pasinaudodamas teise vykti į gydymo įstaigą ir atlikti kraujo tyrimą, tačiau pagrindinė priežastis, kodėl apeliantas taip ir neatliko šios procedūros, buvo ta, kad medicinos darbuotoja R. Ž. suklaidino apeliantą ir kartu su juo atvykusią liudytoją S. K., nurodydama, jog kraujo tyrimas bus niekinis, nes jį reikėjo atlikti per 1 valandą po alkotesterio tyrimo. Įvertinęs tai, kad atvykus į medicinos įstaigą po patikrinimo alkotesteriu buvo praėję apie dvi valandos, o eilė priimamajame buvo ilga, apeliantas išvyko namo, taip ir nepridavęs kraujo tyrimui.
Atsiliepimas
4. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė, laikinai einanti viršininko pareigas K. S., nesutikdama su V. B. atstovės apeliacinio skundo motyvais, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. V. B. atstovės advokatės A. B. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucija V. B. pagrįstai pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl jam administracinė nuobauda paskirta pagrįstai.
8. Kai matyti iš bylos duomenų, apylinkės teismas išvadą dėl V. B. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė remdamasis byloje esančių įrodymų visetu: administracinio nusižengimo protokolu, administracinio nusižengimo nutarimu, liudytojų policijos pareigūnų Š. M. ir T. R. tarnybiniais pranešimais bei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, liudytojų R. Ž. ir S. K. parodymais, alkoholio matuoklio užfiksuotais duomenimis, ir kita byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi byloje esantys įrodymai apylinkės teismo yra kruopščiai išanalizuoti ir motyvuotai aptarti, todėl pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisinio pagrindo nėra. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti proceso pažeidimai ir skundžiama nutartis yra neteisėta.
9. V. B. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymo, iš esmės yra ginčijama nurodant, kad buvo pažeista alkotesterio naudojimo tvarka bei Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, tačiau skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
10. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės reglamentuoja, jog siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus, policijos pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę, įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, žodžiu paaiškina jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius bei patikrina alkotesteriu transporto priemonės vairuotoją (6.2 punktas, 6.3. punktas). Minėtų nuostatų pažeidimas yra akcentuojamas apeliaciniame skunde, nurodant, kad V. B. sustabdęs pareigūnas Š. M. iš karto tikrino alkotesteriu jo neblaivumą, nors iš pradžių privalėjo įvertinti bendrą asmens būklę pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto atstovės skundo teiginiais. Kaip matyti iš byloje esančio policijos pareigūno Š. M. tarnybinio pranešimo, jam sustabdžius V. B. ir su juo bendraujant, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl buvo pasiteirauta ar asmuo nėra vartojęs alkoholio. V. B. nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro. Minėtos aplinkybės policijos pareigūnui pagrįstai leido įtarti, kad asmuo galimai yra neblaivus, todėl jis, nepažeisdamas aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimų, patikrino asmens blaivumą alkotesteriu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, jog buvo nustatyta, kad vairuotojas elgtųsi neadekvačiai ar kalbėtų nerišliai, ar jo judesiai būtų nekoordinuoti, nesudaro pagrindo teigti, kad prieš atliekant patikrinimą alkotesteriu nebuvo įvertinta bendra vairuotojo būklė. Juolab, kad pagal patvirtintą Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką nėra nurodytas minimalus privalomų nustatyti požymių, leidžiančių įtarti, kad asmuo yra neblaivus, skaičius, šių požymių sąrašas, nurodytas metodikoje taip pat nėra baigtinis. Taigi, pagrindo pritarti apeliacinio skundo teiginiui dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių pažeidimo nėra, kas neleidžia abejoti ir alkotesteriu V. B. nustatytu 0,72 promilės girtumo laipsniu.
11. Nors V. B. ir jo atstovė kaltę ginčija, ir tuo aspektu, kad policijos pareigūnai, tikrindami vairuotojo neblaivumą, pažeidė alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukciją ir prieš panaudodamas šią techninę priemonę neįsitikino ar asmuo prieš 15 minučių iki patikrinimo negėrė jokių gėrimų ar nevalgė jokio maisto, kurių sudėtyje būtų alkoholio ir tai turėtų įtakos alkotesterio parodymams, tačiau apylinkės teismas išsamiai ir motyvuotai paneigė šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovės versiją. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2019 m. vasario 24 d. 09.38 val. policijos pareigūnams sustabdžius V. B. vairuojamą automobilį, kilus įtarimui, kad jis galimai yra neblaivus, alkotesteriu „Alcotest 6810“ buvo nustatytas 0,72 promilių neblaivumas. Nors V. B. teigia, kad šiuo prietaisu nustatyti duomenys gali būti netikslūs, kadangi policijos pareigūnas prieš atlikdamas patikrinimo procedūrą alkotesteriu, jo nepaklausė, ar jis iki tikrinimo buvo vartojęs skysčių, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio ir iš karto po sustabdymo liepė jam pūsti į alkotesterį, tačiau tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Š. M. patvirtino, kad prieš V. B. neblaivumo patikrą paklausė ar jis nebuvo vartojęs alkoholio ar kitų gėrimų, galinčių turėti įtakos alkotesterio parodymams, tačiau gavęs neigiamą atsakymą atliko patikrą. Tarnybiniame pranešime pareigūnas Š. M. taip pat nurodė, kad sustabdžius V. B. ir kilus įtarimui, kad jis gali būti neblaivus, prieš atliekant patikrą alkotesteriu buvo pasiteirauta ar vairuotojas vartojo alkoholį. V. B. nurodė, kad alkoholio buvo vartojęs iš vakaro (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 5, garso įrašas). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrįsto pagrindo netikėti liudytojo Š. M. parodymais duotais teisme, kadangi iš esmės jo nurodomos aplinkybės sutapo su duomenimis, nurodytais jo tarnybiniame pranešime apie tai, kad prieš atliekant V. B. neblaivumo patikrą jo buvo pasiteirauta apie gėrimų vartojimą, galinčių turėti įtakos alkotesterio parodymų patikimumui. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnas be tarnybinės pareigos išsiaiškinti pažeidimą būtų turėjęs kokį kitą suinteresuotumą, ar pagrindą V. B. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, todėl netikėti liudytojo Š. M., įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymais, teisinio pagrindo nėra. Vien pareigūnų suinteresuotumas išaiškinti teisės pažeidimus, nesudaro pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu, kadangi teisės pažeidimų išaiškinimas yra jų pareiga. Minėto liudytojo parodymai kartu su byloje fiksuotais kitais duomenimis laikytini patikimais. Prieš neblaivumo patikrinimą alkotesteriu V. B. nurodžius, kad alkoholį jis vartojo iš vakaro, pačiam sutikus pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu ir neprašius palaukti 15 minučių, policijos pareigūnas, būdamas pagrįstai įsitikinęs, kad V. B. alkoholį ar kitus skysčius vartojo daugiau nei prieš 15 minučių, visiškai teisėtai ir pagrįstai patikrino V. B. neblaivumą. Taigi, priešingai nei teigia apelianto atstovė skunde, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių alkotesterio naudojimo instrukcijos pažeidimų ar kitų veiksnių, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirminiai alkotesterio rodmenys klaidingi. Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad jis buvo tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2019 m. liepos 23 d., taigi policijos pareigūnas naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, jokių kitų duomenų, leidžiančių netikėti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu, nėra. Visų minėtų duomenų kontekste darytina išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. B. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis negu 0,4 promilių neblaivumas, todėl jis visiškai pagrįstai bei teisingai pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
12. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad alkotesterio parodymams galėjo turėti įtakos iki patikros alkotesteriu vartota jo paties pasigaminta gira. Pažymėtina, kad versija dėl naminės giros vartojimo iki policijos pareigūnams sustabdant V. B., buvo nurodyta ne iš karto po policijos pareigūnų sustabdymo ar ruošiantis atlikti patikrą alkotesteriu, bet tik 2019 m. kovo 8 d. pateikiant raštišką paaiškinimą. Duomenų apie naminės giros vartojimą prieš alkotesterio patikrą V. B. nenurodė nei patikrą atlikusiam pareigūnui, nei jau po patikros pasirašant administracinio nusižengimo protokole. Be to, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, V. B. ilgą laiką bendraudamas su pareigūnais nenurodė, kad prieš jį tikrinant būtų vartojęs girą ar kokius nors kitokius skysčius, galėjusius įtakoti alkotesterio parodymus. Dėl šių aplinkybių, aukštesnysis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, apelianto paaiškinimus, kad prieš neblaivumo patikrinimą alkoholio matuokliu jis vartojo naminę girą, kuri galėjo turėti įtakos alkotesterio rezultatams, vertina kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti jam gresiančios atsakomybės, ir ją atmeta.
13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad policijos pareigūnai V. B., nesutinkančiam su alkotesterio parodymais, tinkamai neišaiškino apie galimybę per vieną valandą kreiptis į artimiausią medicinos įstaigą dėl kraujo ištyrimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog Taisyklių 29 punktas numato, kad jei asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos <...> rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Bylos duomenys patvirtina, kad pats V. B. apklausiamas teisme nurodė, jog policijos pareigūnai jam nurodė, kad į gydymo įstaigą kraujo tyrimui atlikti jis turi nuvykti kuo greičiau, galimai minėjo, jog per valandą (2019 m. balandžio 25 d. posėdžio garso įrašas). Tai patvirtino ir liudytojas Š. M. apklausos teisme metu nurodęs, kad V. B. buvo informuotas, kad jis per valandą laiko turi nuvykti priduoti kraują į gydymo įstaigą (2019 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio garso įrašas). Byloje esančiame vaizdo ir garso įraše taip pat užfiksuota, kaip V. B. pasirašant administracinio nusižengimo protokolą ir pasiteiravus pareigūnų per kiek laiko reikia nuvykti į gydymo įstaigą, policijos pareigūnai nurodo, kad vairuotojas turi vykti iš karto ir nurodo artimiausios gydymo įstaigos adresą (nors apie vienos valandos terminą ir nėra kalbama). Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad apeliantas į ligoninę vis tik buvo nuvykęs, tačiau tyrimo neatliko, kas leidžia teigti, jog šia teise pasinaudoti jis atsisakė savanoriškai. Be to, pažymėtina, kad minėta aplinkybė dėl apeliantui netinkamai išaiškintų teisių niekaip negali nei patvirtinti, nei paneigti alkoholio matuokliu V. B. nustatyto neblaivumo.
14. Akcentuotina ir tai, kad analizuojamu atveju taip pat nenustatyta ir pažeidimų susijusių su 2019 m. kovo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surašymu. Minėtas nutarimas, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, surašytas laikantis ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų. Nutarime išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos įvykio aplinkybės, atliktas teisinis jų įvertinimas bei išnagrinėjus bylą priimtas sprendimas.
15. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su policijos pareigūnų netinkamu elgesiu, pasireiškusiu privataus jų pokalbio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo sesers apkalbėjimu, necenzūrinių žodžių vartojimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie skundo argumentai neturi įtakos vertinant V. B. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes ir priimtos teismo nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų nepasiako, kadangi tai nėra nagrinėjamos bylos dalyku. Remiantis Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 9 punkto nuostatomis, šio kodekso nuostatų laikymąsi pagal kompetenciją prižiūri ir jų pažeidimus nagrinėja Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos policijos darbuotojų etikos komisija ir policijos įstaigų vadovų įsakymais sudarytos policijos įstaigų etikos komisijos.
16. Įvertinus visumą aukščiau aptartų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių nusižengimų bylose, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, tinkamai įvertino duomenų, pagrindžiančių apelianto kaltę patikimumą ir pakankamumą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. B. atstovės advokatės A. B. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.