Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-12 · Administracinė byla Nr. I-336-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-12
Bylos Nr.
I-336-815/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės
Pareiškėjas
O. L.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-336-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03909-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vyriausiajai specialistei Gedai Girdvainytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. L. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas O. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti 26 190, 30 Lt darbo užmokesčio nepriemoką dėl nepagrįstai sumažinto pareiginės algos koeficiento ir priedo už kvalifikacinę klasę laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 1–4).

Paaiškino, kad jis nuo (duomenys neskelbtini)ėjo įvairias „A“ lygio karjeros valstybės tarnautojo pareigas Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatų pakeitimus, kuriais sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Lietuvos Respublikos Seimui 2009 m. liepos 17 d. pakartotinai priėmus VTĮ pakeitimus nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas 2013 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinio Teismo) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjui nepagrįstai nuo (duomenys neskelbtini) buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis – (duomenys neskelbtini) Lt.

2. Pateiktame atsiliepime Tarnyba nurodė nesutinkanti su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti. Tarnyba pažymėjo, kad ji pareiginę algą valstybės tarnautojams nustato, apskaičiuoja ir išmoka griežtai laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad Tarnyba galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui sumažintą darbo užmokesčio dalį tik Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymą, reglamentuojantį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mąstą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita). Taip pat atkreipė dėmesį, jog skaičiuojant, tvirtinant ir skiriant Tarnybai asignavimus darbo užmokesčiui 2013 metams, nebuvo suplanuotos lėšos kompensacijoms dėl darbo užmokesčio sumažinimo, atsižvelgiant į tai, Tarnyba neturi finansinių galimybių tenkinti pareiškėjo prašymo. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neteisingai nurodė neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d., įskaitytinai, nes pareiginę algą skaičiavo naudodamas valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį – 490 Lt, neatsižvelgė į nedarbingumo, atostogų laikotarpius bei į Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį (b. l. 15-18).

II

Teismo posėdyje dalyvavusi trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vyriausioji specialistė Geda Girdvainytė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. L. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt (b. l. 3-4). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjas dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo O. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis