Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-03-17 · Administracinė byla Nr. I-7729-580/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-17
Bylos Nr.
I-7729-580/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė susipažinusi su P. K. B. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas P. K. B. 2015-03-10 pateikė skundą teismui, kuriame prašo: 1) panaikinti Generalinės prokuratūros 2015-02-09 sprendimą Nr. 17.2.-1684 ir iš atsakovo priteisti 1 208,64 Eur neišmokėtą pensijos dalį. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti atmestinas. Skundą atsisakytina priimti.

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 1 208,64 Eur neišmokėtą pensijos dalį.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Nuo 2013-01-01 trejų metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiško skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintą 3 metų terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėta, kad asmuo į teismą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos turi kreiptis per 3 metus. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų terminą. Darytina išvada, kad 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismą pripažintas tinkamu ir iš esmės pakankamu, kad pareiškėjas galėtų pareikšti reikalavimą dėl valstybinės pensijos nepriemokos. Nuo 2013-01-01 galiojančios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies redakciją 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių, o tai rodo įstatymų leidėjo poziciją, kad netgi 6 mėnesių terminas laikytinas pakankamu pažeistoms teisėms apginti.

Žemesnės instancijos teismas

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo P. K. B. nebuvo siųstas, todėl apie pensijos sumažinimą jis galėjo sužinoti tik iš atsakovo veiksmų, o būtent – išmokėtos pensijos dydžio. Į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjas kreipėsi tik su 2015-03-05 skundu, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises. P. K. B. žinojo, kada jam turi būti mokama pensija, o iš žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo būti girdėjęs, kad buvo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo, tai reiškia, jog jis turėjo suprasti ir tikėtis, kad pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytą terminą kreiptis į teismą. Pareiškėjas akivaizdžiai praleido terminą, per kurį apdairus ir rūpestingas asmuo turi pasirūpinti savo teisių apsauga.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

P. K. B. nurodė, kad anksčiau kreiptis į Generalinę prokuratūrą nenorėjo, kadangi Vyriausybė nuo 2013 m. tvirtino, jog pareigūnų pensijos bus pradėtos mokėti nuo 2015 m. 2014 m. spalio mėnesį Premjerui viešai pareiškus, kad pareigūnų sumažintos pensijos bus pradėtos kompensuoti 2016 m. ir jeigu tai leis šalies ekonominė padėtis, nutarė nebelaukti nerealių pažadų ir kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad vyraujantis teisinės situacijos neaiškumas sudarė objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui, kadangi nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnis galimai bus pripažintas antikonstituciniu. P. K. B. tikėjo, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo 2012-09-01 institucijos pradės grąžinti neišmokėtas pensijų dalis. Tvirtina, kad tik 2014-10-15 sužinojo apie negrąžinamą neišmokėtos pensijos dalį, o apie galimą teisių pažeidimą sužinojo Konstituciniam Teismui 2012-02-06 priėmus nutarimą, taigi dar nepraėjo trys metai nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie neteisėtai neišmokėtą pensijos dalį.

Teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Kalbant apie procesinių terminų skaičiavimo pradžią, pirmiausia reikia pažymėti, kad pareiškėjai negali laukti neribotą laiką iki kreipimosi į teismą. Jie privalo įrodyti tam tikrą apdairumą ir nedelsdami pateikti skundą. Iš tiesų viena veiksmingiausių asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisinės gynybos priemonių yra operatyvus teisminio proceso dėl pažeistų teisių atkūrimo inicijavimas. Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje paskelbtas 2012-02-06, o leidinyje „Valstybės žinios“ – 2012-09-21. Taigi, nuo oficialaus pranešimo apie teisės pažeidimą iki pareiškėjo kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei 3 metai. Daugiau nei du metai yra praėję ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutarties Nr. A552-519/2013 paskelbimo, kurioje nuspręsta reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintą 3 metų terminą. Toks termino praleidimas negali būti pateisinamas, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013-01-01 galiojančios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijos 37 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog dėl neteisėto pensijos sumažinimo reikalinga sužinoti ir kreiptis į teismą per 6 mėnesius.

Byloje nenustatyta jokių ypatingų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos termino praleidimo priežasčių pateisinimui. Nesidomėjimas savo teisine padėtimi bei tikėjimasis, kad pensija bus kompensuota ir be kreipimosi į teismą, nėra priežastys, kurios gali būti pripažįstamos svarbiomis. Nesikreipdamas į teismą per aptartą terminą, P. K. B. pats pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, todėl ir praleido terminą skundui paduoti. Toks nepateisinamas pareiškėjo delsimas nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. P. K. B. turėjo pakankamai ilgą laiką reikalavimui dėl valstybinės pensijos nepriemokos pareikšti, tačiau per nurodytą terminą to nepadarė. Prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjas nenurodo jokių išskirtinių priežasčių, kurias būtų galima svarstyti, aiškinantis, ar jos gali būti laikomos svarbiomis. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad P. K. B. nurodytos priežastys nėra svarbios ir negalima daryti išvados, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą skundą atsisakoma priimti, jei jis paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba teismas atmeta tokį prašymą. Kadangi teismas atmetė P. K. B. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, jo aptartą skundo dalį atsisakoma priimti.

Pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Generalinės prokuratūros 2015-02-09 sprendimą Nr. 17.2.-1684.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiškimo valstybinę pensiją mokančiai institucijai procedūra, kuri negali būti sulyginama su numatytąja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje šio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Remdamasis šiomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Šiuo išaiškinimu teismas remiasi vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi.

Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad P. K. B. Generalinės prokuratūros 2015-02-09 sprendimo nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Todėl reikalavimą panaikinti Generalinės prokuratūros 2015-02-09 sprendimą Nr. 17.2.-1684 atsisakytina priimti, kaip nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių ir dėl to nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, 37 straipsnio 4 dalimi, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 3 dalimi,

nutarė:

Atmesti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Atsisakyti priimti P. K. B. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė