Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B. (V. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), susituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad 2024 m. spalio 18 d. apie 13.04 val. būdamas namuose jis kažką tvarkė ar remontavo ir gėrė degtinę. Jis išgėrė pusę 0,5 l talpos degtinės butelio, šios dienos išvakarėse jis taip pat vartojo alkoholį. Namuose tuo metu buvo jo žmona ir dukra. Išėjęs į lauką ir pamatęs stovintį užvestą žmonos automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti alaus. Įsėdęs į minėtą automobilį jis išvažiavo. Nuvažiavęs apie 200 metrų kelio vingyje jis nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į kaimynų tvorą. Kaimynai iškvietė policijos pareigūnus. Praėjus kelioms dienoms po šio įvykio jis atlygino kaimynams padarytą žalą, atsiprašė. Dėl savo veiksmų jis gailisi. Šiuo metu jis nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, jo finansinė padėtis nėra gera, jo žmona yra (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos lapai 91-94).

3. Ikiteisminio tyrimo metu L. A. parodė, kad 2024 m. spalio 18 d. apie 13.04 val. būdama namuose ji pro langą pamatė, kad jos kaimynas V. B. įsėdo į namo kieme stovintį automobilį „Toyota“ (valstybinio numerio skaičiai (duomenys neskelbtini)). V. B. atrodė akivaizdžiai neblaivus, vos pastovėjo ant kojų, svirduliavo. Automobilyje V. B. buvo vienas. V. B. vairuodamas automobilį atsitrenkė į šiukšlių konteinerį, tačiau pastarojo neapgadino. Ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu, kadangi bijojo, jog V. B. vairuodamas automobilį neblaivus gali sužaloti vaikus. Po penkiolikos minučių ji pastebėjo, kad V. B. pėsčias grįžta į namus, nešdamas pilną maišą (kas buvo maišo viduje, ji nematė). V. B. dažnai vartoja alkoholį, blaivų jį ji mato retai (elektroninės bylos lapai 9-11).

4. Ikiteisminio tyrimo metu L. B. parodė, kad ji gyvena kartu su savo vyru V. B.. Jos vyras pastoviai vartoja alkoholį, yra nuo pastarojo priklausomas, išgėręs būna agresyvus, teisės vairuoti neturi. 2024 m. spalio 18 d. apie 13.00 val. jai paskambino sūnėnas A. B., kuris pasakė, kad pas kaimynus dirbęs elektrikas prašė patraukti jos automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ji negali vaikščioti, ji paprašė savo dukros E. F., kad ši patrauktų automobilį. Dukra nuėjo į kiemą, užvedė automobilį, o šalia buvęs elektrikas (pastarojo vardo ir pavardės ji nežino) patarė leisti automobiliui ilgiau prasidirbti, nes automobilis blogai užsiveda. Dukra paliko kieme užvestą automobilį ir grįžo į namus. Namuose pabuvusi apie dešimt minučių dukra nuėjo užgesinti automobilį, tačiau pastarojo nerado. Po kurio laiko į namus atėjo V. B., kuris pasakė, kad reikia nueiti persivaryti automobilį, nes jis sukėlė eismo įvykį. Sutuoktinis buvo neblaivus, alkoholį vartojo dvi savaites (elektroninės bylos lapai 16-19).

5. 2024 m. spalio 18 d. 15.17 val. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARTB 0147, V. B. iškvepiamame ore nustatyta 3,78 promilių alkoholio, o 2024 m. spalio 18 d. 15.39 val. – 3,36 promilių alkoholio (elektroninės bylos lapas 134).

6. Alkoholio kiekio matuoklis „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARTB 0147, patikrintas 2024 m. gegužės 10 d., patikra galioja iki 2024 m. lapkričio 9 d. (elektroninės bylos lapas 136).

7. Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta prie nuvirtusios žalsvos spalvos tvoros dalies, prie kurios guli nuverstas atliekų rūšiavimo konteineris. Už tvoros stovi sidabrinės spalvos automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio abi priekinės pagalvės yra suveikusios, priekinis keleivio pusės stiklas dužęs, matomos šukės, automobilio priekinė dalis yra apgadinta, matomi sulenkimai, apibraižymai. Priešais automobilį yra žalsvos spalvos namas, kurio sienos dalis (automobilio aukštyje) yra apgadinta – nusitrynę dažai ir lentos. Ant automobilio matomi šakų gabaliukai, medžio lapai. Policijos pareigūnas nufotografuoja automobilį, po ko užeina į namo vidų, kuriame jį pasitinka moteris, prisistatanti automobilio savininke, kuri aiškina, kad automobilį vairavo jos vyras. Policijos pareigūnui vyras aiškina, kad ne jis vairavo automobilį. Moteris patikslina, kad vyras grįžęs į namus jai prisipažino vairavęs automobilį; vyras tikrai buvo neblaivus, nes kelias dienas iš eilės vartoja alkoholį. Vėliau policijos pareigūnai tarnybiniame automobilyje patikrina minėto vyro neblaivumą, vyras prisipažįsta vairavęs automobilį neblaivus, nes norėjęs nuvažiuoti į parduotuvę (elektroninės bylos lapai 61-64).

8. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2024 m. spalio 18 d. apie 13.04 val. šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), V. B. vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,36 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

9. V. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,36 promilių neblaivumas, taigi V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

10. Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą V. B. skirti 78 MGL, t. y. 3 900 eurų dydžio baudą; taip pat skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir šešis mėnesius bei konfiskuoti automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą.

11. V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Šia nusikalstama veika žala nepadaryta, V. B. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (elektroninės bylos lapai 125-131). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

12. Spręsdamas dėl V. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. B. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. B. neteistas (elektroninės bylos lapai 76-78), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės V. B. neskirtinos. V. B. baustas administracine nuobauda – bauda, kurią yra sumokėjęs (elektroninės bylos lapai 83-84), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. B. skiriant švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant šiek tiek didesnį už minimalų – 78 MGL, t. y. 3 900 eurų.

13. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, V. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. B. skirtinos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 26 MGL, t. y. 1 300 eurų, ir V. B. skirtina galutinė 52 MGL, t. y. 2 600 eurų dydžio bauda, įpareigojant V. B. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant nemažiau kaip po 260 eurų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

14. V. B. vairuodamas transporto priemonę neblaivus sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

15. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

16. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad, nors V. B. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. B. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

17. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas pažymi, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių, tuo tarpu V. B. alkoholio koncentracija iškvepiamame ore (3,36 promilių) daugiau nei aštuonis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), bei daugiau nei du kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, teisinę atsakomybę. Minėtina, kad V. B. iškvepiamame ore nustatytas didelis alkoholio kiekis – 3,36 promilių, be to V. B. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, taigi V. B. uždraustina vairuoti kelių transporto priemones trejus metus.

18. Teismas taip pat pažymi, kad V. B. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio V. B. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamo įvykio metu automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė L. B. (elektroninės bylos lapas 50), taigi minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Baudžiamojo proceso metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 890 eurų (elektroninės bylos lapas 51), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš V. B. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 890 eurų.

VI. Procesinės prievartos priemonės

19. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (elektroninės bylos lapai 121-128), kuri paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 55, 64¹, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti V. B. (V. B.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 78 MGL, t. y. 3 900 eurų dydžio baudą.

Bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu – 26 MGL, t. y. 1 300 eurų, ir V. B. (V. B.) skirti galutinę 52 MGL, t. y. 2 600 eurų dydžio baudą, įpareigojant V. B. (V. B.) šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 260 eurų.

Skirti V. B. (V. B.) baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus ir išieškoti (konfiskuoti) iš V. B. (V. B.) 1 890 eurų.

V. B. (V. B.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, Jūs turite teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1- 3986-990/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

7. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

8. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

9. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

10. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-3986-990/2024“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

11. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

12. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.