Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vakas“ pareiškimą dėl skolininkės N. Ž. turto, esančio bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – N. Ž., M. Ž., antstolis Rimantas Vižainiškis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininkės N. Ž. dalį bendrame turte ir nurodė, kad antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo 2016-06-06 Lietuvos arbitražo teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. SP-9/2016 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės N. Ž. (buvusi Z.) išieškotojo UAB „Vakas“ naudai. Nurodo, kad vykdymo metu buvo nustatyta, jog skolininkė 2012-11-14 yra sudariusi santuoką su M. Ž., kuris gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš UAB „Darolta“. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad ½ dalis skolininkės sutuoktinio M. Ž. gaunamų pajamų priklauso skolininkei N. Ž. asmeninės nuosavybės teise.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo Lietuvos arbitražo teismo 2016-06-06 vykdomąjį dokumentą Nr. SP-9/2016 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės N. Ž. išieškotojo UAB „Vakas“ naudai. Skolininkė geranoriškai skolos pagal minėtą vykdomąjį dokumentą nesumokėjo, todėl antstolis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Antstolis nustatė, kad skolininkė yra sudariusi santuoką su M. Ž., kuris gauna pajamas iš darbinės veiklos, todėl 2017-01-25 areštavo skolininkės sutuoktinio M. Ž. darbo užmokestį gaunamą iš UAB „Darolta“ (e. b. l. 4-5) ir 2017-01-25 Patvarkymu areštuoti skolininko sutuoktinio darbo užmokestį ir siūlyti išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį (e. b. l. 4-5) pasiūlė išieškotojui UAB „Vakas“ kreiptis į teismą dėl skolininkės N. Ž. turto dalies iš sutuoktinio M. Ž. gaunamų darbinės veiklos pajamų nustatymo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, M. Ž. dirba UAB „Darolta“. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkės N. Ž. sutuoktinio M. Ž. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkei N. Ž. (e. b. l. 1-2).

Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 str. 1 d. numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Pagal CK 3.87 str. sutuoktinių įgytas turtas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, prapažįstamos pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta priešingai. Šioje byloje nei skolininkas, nei jo sutuoktinė nepaneigė prezumpcijos.

Bendras sutuoktinių turtas – M. Ž. gaunamos pajamos iš darbinės veiklos UAB „Darolta“ - nėra padalintas, todėl, vadovaujantis CPK 667 str., yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrame turte – darbo užmokestyje, kuris M. Ž. mokamas UAB „Darolta“, tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančios turto dalies. Nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys M. Ž. ir N. Ž. būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kurios teismui leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 667 str. bei CK 3.112 str. yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrame turte. Dėl to teismas tenkina pareiškėjo prašymą ir nustato, kad skolininkei N. Ž. ir M. Ž. priklauso po ½ dalį darbo užmokesčio, gaunamo iš M. Ž. darbinės veiklos UAB „Darolta“ (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-292 str., 667 str., teismas

nutaria:

patenkinti pareiškėjo (išieškotojo) pareiškimą.

Nustatyti, kad skolininkei N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis pajamų, gaunamų iš M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) darbinės veiklos UAB „Darolta“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.