Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo atstovės civilinės ieškovės L. J. atstovės advokatės Aušros Žukienės apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla S. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 182 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį S. A. išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundžiamu nuosprendžiu L. J. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Baudžiamoji byla S. A. pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui už tai, kad jis 2005 m. sausio 5 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime iš neveiksnaus J. B. už 10 200 litų nupirko 4,53 ha miško, žadėdamas J. B. ir jo globėjai sumokėti minėtą sumą, tačiau visiškai neatsiskaitė, sumokėjo 5230 Lt ir taip apgaule savo naudai įgijo 4970 Lt.

S. A., pakeitus kaltinimą LR BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. J. atstovės advokatės Aušros Žukienės prašymą, išteisintas pagal LR BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2004 m., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, suvokdamas, kad J. B. yra neveiksnus asmuo, turintis psichikos negalią ir turi asmeninės nuosavybės teise 4,53 ha mišką, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, turėdamas tikslą savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, užsakė pas miškotvarkos projektų inžinierių P. K. J. B. priklausančio miško miškotvarkos projektą ir 2004-12-30 jį padarius, projekto autoriui sumokėjo nenustatytą pinigų sumą, jį pasiėmė siekdamas gauti leidimus miškui kirsti.

Po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neteisėtai 2005-01-05 gavo iš (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) regiono agentūros valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriaus I. S. leidimą Nr. 072801 J. B. plynam miško kirtimui (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) girininkijoje, iškertant šį kiekį padarinės medienos: 428 ktm beržo, 54 ktm drebulės, 54 ktm eglės, iš viso iškertant 536 ktm padarinės medienos, padarant plyną kirtimą 3 ha plote, 1 c sklype, kvartale Nr. 8.

Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ patalpose 2005-01-05 surašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, kurioje nurodė, kad UAB „A.“, atstovaujama direktoriaus S. A., perka iš J. B. beržo rastų 288 ktm po 20 Lt už ktm, sumokant 5760 Lt, beržo popiermedžio 140 ktm po 20 Lt už ktm už 2800 Lt, drebulės rąstų 51,2 ktm po 25 Lt už ktm už 1280 Lt, eglės rąstų 54 ktm po 40 Lt už ktm sumokant 2160 Lt, iš viso 12000 Lt už padarinę medieną, esančią (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, 1 c sklype, 8 kvartale.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005-01-17 neteisėtai iš (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) regiono agentūros vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės R. N. gavo leidimą Nr. 072859 kirsti mišką, priklausantį J. B., esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) girininkijoje, 8 kv., sklype Nr. 1 b, iškertant pavienių medžių rūšis 0,1 ha plote: drebulės 2 ktm, beržo 3 ktm, iš viso 5 ktm padarinės medienos.

2005-01-17, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, su neveiksniu J. B. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2, kurioje nurodė, kad UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB A., atstovaujama direktoriaus S. A., perka iš neveiksnaus J. B., turimo asmeninės nuosavybės teise miško, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) girininkijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, sklype 1 b, 8 kvartale, padarinės medienos: 5 ktm beržo po 20 Lt už ktm, sumokant 100 Lt, 2 ktm drebulės po 20 Lt už ktm, sumokant 40 Lt, iš viso 7 ktm padarinės medienos už 140 Lt.

Tęsdamas savo nusikaltimą, UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), 2005-04-18 UAB „A.“ vardu pateikė neveiksniam J. B. kasos išlaidų orderį Nr. 37, kuriame nurodė, kad tariamai J. B. išmokėti 119 Lt, tačiau jų jam neišmokėjo.

2005 metais, tiksliai nenustatytu laiku, iš neveiksniam J. B. priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) girininkijoje, 3 ha plote, 1 c sklype, pilnai iškirsdamas mišką, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, padarinės medienos: 428 ktm beržo rąstų, iš kurių 359 ktm vidutinio skersmens, kurių vidutinė rinkos vertė 118 Lt už ktm, viso 42362 Lt, popiermedžių 23 ktm, kurių rinkos vertė 95 Lt už ktm, viso už 2185 Lt, malkinės medienos 46 ktm, kurios vidutinė rinkos kaina 41 Lt už ktm, už 1886 Lt, pagrobė beržo padarinės medienos už 46433 Lt, eglės padarinės medienos: 54 ktm, iš jų 46 ktm vidutinio skersmens rąstų, kurių vidutinė rinkos kaina 150 Lt už ktm, 6 ktm popiermedžių, kurių vidutinė rinkos kaina 102 Lt už ktm, iš viso už 612 Lt, 2 ktm malkinės, kurių vidutinė rinkos kaina 41 Lt už ktm, už 82 Lt, pagrobė eglės padarinės medienos už 7594 Lt, drebulės padarinės medienos 54 ktm, iš jų 8 ktm stambios medienos, kurios vidutinė rinkos kaina 118 Lt už ktm, 35 ktm vidutinės medienos, kurios vidutinė rinkos kaina 118 Lt už ktm, 2 ktm popiermedžių, kurių vidutinė rinkos kaina 54 Lt už ktm, 9 ktm malkinės medienos, kurios vidutinė rinkos kaina 41 Lt už ktm, pagrobė drebulės padarinės medienos už 5551 Lt, iš viso pagrobė padarinės medienos 536 ktm už 59578 Lt.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 m., tiksliai nenustatytu laiku, iš neveiksnaus J. B. miško, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) girininkijos 8 kvartalo, sklypo Nr. 1 b pagrobė padarinės medienos 0,1 ha plote pavienių medžių: 3 ktm beržo, iš kurių 2,5 ktm padarinės rąstų medienos, jų vidutinė rinkos kaina 118 Lt už ktm, 0,5 ktm malkų, kurių vidutinė rinkos kaina 40 Lt už ktm, iš viso už 2950 Lt, drebulės padarinės medienos 2 ktm, iš jų rastų 1,5 ktm, kurių vidutinė rinkos kaina 118 Lt už ktm, 0,5 ktm malkų, kurių vidutinė rinkos kaina 40 Lt už ktm, iš viso pagrobė už 1770 Lt.

Šiais savo veiksmais S. A. buvo kaltinamas pagrobęs J. B. priklausančios padarinės medienos už 64 298 Lt.

Be to, S. A., pakeitus kaltinimą LR BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. J. atstovės advokatės Aušros Žukienės prašymą, išteisintas pagal LR BK 300 straipsnio 2 dalį dėl to, kad, suvokdamas, kad J. B. yra neveiksnus, t. y. turi psichikos negalią, pateikė šiam asmeniui pasirašyti šiuos oficialius dokumentus, taip juos suklastojo: 2005-01-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, kurioje nurodė, kad UAB „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus S. A., perka iš J. B. jam priklausančio asmeninės nuosavybės teisėmis miško, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, siekdamas pagrobti didelės vertės svetimą turtą 1 c sklype, 8 kvartale 288 ktm beržo rąstų po 20 Lt už ktm, sumokant 5760 Lt, beržo popiermedžių po 20 Lt už ktm už 2800 Lt, 21,2 ktm drebulės rąstų po 25 Lt už ktm už 1280 Lt, 54 ktm eglės rąstų po 40 Lt už ktm, sumokant 2160 Lt, iš viso 12000 Lt už padarinę medieną; 2005-04-18 UAB „A.“ patalpose, esačiose (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtą kasos orderį, kuriame nurodė, kad J. B. sumokami 10200 Lt; 2005-01-17 UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2, kurioje nurodė, kad UAB „A.“, atstovaujama S. A., perka iš J. B. turimos asmeninės nuosavybės teise miško, esančio (duomenys neskelbtini) girininkijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, sklype 1b, 8 kvartale, padarinės medienos: 5 ktm beržo po 20 Lt už ktm, sumokant 100 Lt, 2 ktm drebulės po 20 Lt už ktm, sumokant 40 Lt, iš viso 7 ktm padarinės medienos už 140 Lt, UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė kasos išlaidų orderį Nr. 37, kuriame nurodė, kad J. B. išmokami 119 Lt.

Be to, siekdamas pagrobti didelės vertės turtą, panaudojo neveiksnaus J. B. pasirašytus oficialius, teisines pasekmes sukeliančius dokumentus, pateikdamas juos realizuojant nenustatytiems pirkėjams, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pagrobtą J. B. priklausančią padarinę medieną – 2005 m. sausio 5 d. pasirašytą leidimą kirsti mišką Nr. 072801, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, 2005 m. balandžio 18 d. kasos pajamų orderį be registracijos numerio, 2005 m. sausio 17 d. leidimą kirsti mišką Nr. 072859, 2005 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2, 2005 m. balandžio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 37, tuo padarydamas J. B. didelę 64 298 Lt turtinę žalą.

Nurodo, kad teismas pažeidė LR BPK 20 straipsnio nuostatas ir LR BPK 1 straipsnyje įtvirtintas principines nuostatas greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, ir šie pažeidimai leidžia abejoti teismo objektyvumu ir nešališkumu.

Apeliantės teigimu, teismas motyvo, kad S. A. veiksmuose yra civiliniai santykiai, o ne baudžiamąją atsakomybę sukeliantys požymiai, negrindė jokiais įrodymais, todėl ji (apeliantė) mano, kad S. A. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje sudėtis.

Teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. J. atstovė advokatė Aušra Žukienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nurodė iš esmės tapačius apeliaciniam skundui argumentus. Taip pat nurodė, jog teismas, vertindamas įrodymus, buvo šališkas, kadangi nevykdė LR BPK numatytų procedūrų (LR BPK 256 str. 3.) keičiant kaltinimą teisme. Taip buvo išreikšta išankstinė teismo nuomonė apie byloje surinktų įrodymų vertinimą, o kartu ir nuspėjamas sprendimas dėl kaltinamojo išteisinimo, nepaisant to, kad jam inkriminuojama nusikalstama veika kvalifikuojama ir pagal kitus baudžiamojo kodekso straipsnius. Mano, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes bylą nagrinėjo pasirinkęs baudžiamojo proceso įstatymų nenumatytas nukentėjusiųjų prašymų pakeisti kaltinimą priėmimo ir nagrinėjimo procedūras, taip suvaržydamas ir nukentėjusiųjų teises, numatytas BPK 44 straipsnio 10 dalyje.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą atmesti, nuosprendžio dalį, kurioje baudžiamoji byla prieš S. A. pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, palikti nepakeista, o nuosprendžio dalį, kurioje pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį S. A. išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, kadangi tuo metu galiojusi LR BPK 256 str. redakcija numatė galimybę pakeisti kaltinimą pagal LR BPK 256 str. 2 d. tik apibrėžtam proceso dalyvių ratui, tai yra nukentėjusiajam ir prokurorui. Šiuo atveju pakeitimas pateiktas nukentėjusiojo atstovo, o pačios nukentėjusiosios pozicijos nebuvo.

Išteisintasis S. A. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. J. atstovės advokatės Aušros Žukienės apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl LR BK 178 straipsnio 3 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo

Pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai išteisino S. A., nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 178 str. 3 d ir 300 str. 2 d. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį S. A. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė išteisintojo S. A., liudytojų parodymais bei kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad S. A. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 178 str. 3 d. bei 300 str. 2 d.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo prerogatyva. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai.

Apeliantė nukentėjusiosios civilinės ieškovės L. J. atstovė advokatė A. Žukienė apeliaciniu skundu prašo pripažinti S. A. padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 3 d. ir 300 str. 2 d., kadangi S. A. suvokė, jog J. B. turi psichikos trūkumų. Tačiau apeliantės skunde nurodytus teiginius, kuriais ji grindžia išteisintojo kaltę, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti duomenys prieštarauja apeliantės skundo argumentams.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. (įstatymo 2004 12 22 redakcija Nr. X-61 redakcija) baudžiamoji atsakomybė kyla už didelės vertės svetimo turto pagrobimą. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti minėtų požymių visumą. Subjektyvioji nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 3 d., pusė pasireiškia tada, kai vagystė padaroma tyčia. Tai reiškia, jog kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti. Taigi vagystės atveju ypatingai svarbus neatlygintinumo požymis, kuris gali pasireikšti arba visišku neatlyginimu nukentėjusiajam už pasisavintą turtą, simboliniu ar aiškiai neteisingu atlyginimu. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad su J. B. buvo atsiskaitoma. Tai patvirtina byloje esančios kasos išlaidų orderių kopijos (1 t., 8, 37), išteisintojo S. A., nukentėjusiosios civilinės ieškovės L. J. ir liudytojų A. P., J. S. parodymai, duoti teismo posėdžių metu. Iš sumokėtos sumos dydžio už J. B. medieną negalima teigti, jog suma yra simboliška. Taip pat negalima teigti, jog suma yra aiškiai neteisinga. Duodamas parodymus 2010-11-03 apylinkės teismo posėdyje (3 t., 98 b. l.) apie supirktos medienos kainą S. A. nurodė, jog mediena buvo prastos kokybės, todėl nusprendė iš J. B. ją nupirkti kurui (kaip matyti iš bylos duomenų – už 10200 Lt). Tai, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. J. nesutinka su parduotos medienos supirkimo kaina nereiškia, jog yra baudžiamojo nusikaltimo sudėtis, o galimai pažeistas savo teises nukentėjusioji gali ginti civilinio proceso tvarka.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ pabrėžė: kai kaltininkas veiksmais, kurie atitinka apgaulės požymius, užvaldo turtą ir įgyja teisę į turtą iš asmens, kuris dėl amžiaus, fizinių ar psichinių trūkumų, nervinio sukrėtimo, girtumo, narkotinių medžiagų poveikio ir pan. negali teisingai suprasti kaltininko veiksmų, o kaltininkas šias aplinkybes suvokia ir jomis pasinaudoja, jo veika kvalifikuojama ne kaip sukčiavimas, o kaip vagystė“ („Teismų praktika“, 1998, Nr. 10, p. 267). Apgaulė šiuo atveju apibūdintina kaip objektyvios tiesos iškreipimas, kuris suklaidina nukentėjusįjį, o kaltininkas klaidindamas nukentėjusįjį tai suvokia, t. y. veikia tyčia. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apeliantės argumentas, jog išteisintasis S. A. privalėjo suvokti apie J. B. psichikos sutrikimus, yra nepagrįstas. Tokį apeliacinio skundo argumentą paneigia byloje esantys teisėtai surinkti įrodymai – liudytojų parodymai. Pažymėtina, jog tiek S. A., tiek kiti apklausti ir su J. B. bendravę UAB „A.“ darbuotojai nuosekliai teigė, jog J. B. atrodė kaip paprastas kaimo žmogus ir jo protinės negalios jie neįžvelgė. Tokie išteisintojo ir liudytojų parodymai neprieštarauja ir kitų byloje apklaustų liudytojais asmenų parodymams. (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) rajono agentūros (toliau – ir Agentūra) darbuotojai I. S. ir R. N. teismo posėdyje nurodė, jog į Agentūrą atėjęs J. B. atsinešė visus miško kirtimo leidimo išdavimui reikalingus dokumentus (pasą, miško nuosavybės teisės dokumentus), jiems neatrodė, jog J. B. gali būti psichiškai nesveikas, priešingai, I. S. nurodė, jog į Agentūrą ateidavo ir keisčiau apsirengusių žmonių. Nors teismo posėdyje liudijęs psichiatras S. N. parodė, jog bendraujant su J. B. galima suprasti, jog jis turi psichinę negalią, tai taip pat matosi ir iš išorės – jis vaikšto nesiskutęs ir nesiprausęs, tačiau jis taip pat nurodė, jog J. B. orientacija yra gera, jo atmintis nepaliesta. Psichiatras taip pat nurodė, jog J. B. negalėjo vienas, be kitų asmenų pagalbos, susitvarkyti miško kirtimo dokumentų. Tačiau net ir tuo atveju, jei UAB „A.“ darbuotojai būtų padėję J. B. susitvarkyti visus miško medienos pardavimui reikalingus dokumentus, teigti, jog S. A. pavogė iš J. B. miško medieną ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 3 d. nebūtų galima. Šiuo atveju, svarbiausia įrodyti, jog išteisintasis, suvokdamas J. B. psichikos sutrikimus, veikė apgaulingai ir taip pavogė J. B. priklausiusią miško medieną. Apeliacinės instancijos manymu, liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kaltinamajam S. A. buvo žinoma apie J. B. neveiksnumą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog S. A. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 3 d.

Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiuoju šioje byloje pripažinto J. B. atstovė L. J. yra paskirta J. B. globėja bei turto administratore. Remiantis LR CK 3.238 straipsnyje nurodyta, jog globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus, tuo pačiu ir turtinius interesus. Iš bylos duomenų matyti, jog L. J. neužtikrino tinkamos J. B. turto apsaugos, kadangi neveiksniam J. B. buvo prieinami visi jo asmens tapatybę nei nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Tai, jog J. B. nesuvokdamas savo veiksmų ir pateikdamas visus reikalingus dokumentus miško kirtimui gavo leidimus kirsti mišką ir susitarė dėl medienos pardavimo, nepagrindžia išteisintojo S. A. kaltės. Kaip jau minėta anksčiau, iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog S. A. suvokė J. B. neveiksnumą ar bet kokius jo psichikos trūkumus.

S. A. taip pat buvo kaltinamas LR BK 300 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu, t. y. dėl to, kad suklastojo oficialius dokumentus – 2005-01-05 pirkimo pardavimo sutartį, 2005-04-18 kasos išlaidų orderį, 2005-01-17 pirkimo-pardavimo sutartį, 2005 m. sausio 5 d. leidimą kirsti mišką Nr. 072801, 2005 m. sausio 17 d. leidimą kirsti mišką Nr. 072859, kuriuos pasirašė neveiksnus J. B., ir juos realizavo pateikdamas nenustatytu laiku, nenustatytiems pirkėjams, nenustatytose vietose, siekdamas pagrobti didelės vertės turtą.

Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiosios, civilinės ieškovės atstovė advokatė apeliaciniame skunde nenurodė nei jokių teisinių argumentų, nei konkrečių duomenų, kurie pagrįstų S. A. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 2 d., skunde nurodyti motyvai yra deklaratyvūs, todėl apeliacinės instancijos teismo atmetami.

LR BK 300 str. 2 d. (įstatymo 2004 12 22 redakcija Nr. X-61 redakcija) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje dokumento suklastojimu suprantamas tiek viso netikro dokumento pagaminimas, tiek tikro dokumento atskirų dalių pakeitimas ar iškraipymas, ištrinant ar kitokiu būdu pašalinant tikro dokumento tekstą ar jo dalį, padarant dokumento pataisymus, parašus, antspaudus. Tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija (keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-805/2005, 2K-500/2005) arba teisinga informacija pakeičiama panaudojus intelektinėmis pastangomis (įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės bylos Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Nusikalstama veika, numatyta LR BK 300 str. 1 d., padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. S. A. buvo kaltinamas pagal LR BK 300 straipsnio 2 dalį dėl to, kad, suvokdamas, jog J. B. yra neveiksnus, t. y. turi psichikos negalią, pateikė šiam asmeniui pasirašyti oficialius dokumentus ir taip juos suklastojo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šioje byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti dokumentų suklastojimo faktą, kadangi S. A. nežinojo, jog J. B. yra neveiksnus. Priešingai, teisiamųjų posėdžių metu liudytojai patvirtino, jog J. B. savo noru atėjo tiek į UAB „A.“, tiek į Agentūrą, pareiškė norą dėl miško iškirtimo ir pats pasirašė tiek ant miško kirtimo leidimų, tiek ant pirkimo-pardavimo sutarčių ir mokėjimo dokumentų. Byloje pateiktų duomenų visuma neleidžia teismui teigti, jog S. A., žinodamas, kad J. B. yra neveiksnus, pateikė jam pasirašyti oficialius dokumentus, todėl negalima daryti išvados, jog S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 2 d.

Remdamasi išdėstytų duomenų visuma kolegija konstatuoja, jog byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad S. A.. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 3 d. bei LR BK 300 straipsnio 2 dalyje, todėl civilinės ieškovės L. J. atstovės advokatės A. Žukienės apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl civilinių teisinių santykių

Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, jog tarp S. A. ir jos yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl mano, kad šiuo atveju yra nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 3 d. požymiai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Visų pirma, šiuo atveju svarbu atriboti civilinę atsakomybę nuo baudžiamosios. Pažymėtina, jog turtinių prievolių nevykdymo atveju svarbu nustatyti ar asmuo, sudarydamas sandorį turėjo tikslą jo nevykdyti, ar klaidino nukentėjusįjį apgaule, ar sąmoningai sumenkino nukentėjusiojo galimybę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Šioje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tiek išankstinio ketinimo nevykdyti sandorį, tiek apgaulės požymius. Byloje jau konstatuota, kad S. A. nežinojo, jog J. B. yra neveiksnus, byloje taip pat yra duomenys, jog S. A. mokėjo tam tikras sumas už nupirktą medieną. Tai, kad medienos supirkimo kaina nebuvo adekvati, ką iš esmės ginčija ir civilinė ieškovė, gali būti ginčijama civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios interesų patenkinimo civilinio proceso tvarka apsunkinimą, kadangi iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, jog medienos pardavimas buvo įformintas visai reikiamais dokumentais (pirkimo-pardavimo sutartys). LR CK 1.80 str. nurodyta, jog kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pagal LR CK 1.84 str. 2 d., fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, sudarytas sandoris yra negaliojantis. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sudarius pirkimo-pardavimo sutartį su neveiksniu asmeniu, tarp šalių atsirado civiliniai teisiniai santykiai, todėl pirkimo-pardavimo sutartys gali būti nuginčytos tik civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusioji L. J. savo teisėtus interesus gali apginti pareikšdama civilinį ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu civilinio proceso tvarka.

Dėl kitų skundo bei prokuroro argumentų

Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama išteisinamojo nuosprendžio dalis, kurioje byla, pagal LR BK 182 str. 1 d., nutraukta, suėjus senaties terminui. Apeliantė nurodo, jog teismas neteisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo laiką. Pažymėtina, jog kaltinamajame akte nurodyta, kad S. A. 2005-01-05, nenustatytu laiku, iš J. B. nupirko mišką, tačiau su juo pilnai neatsiskaitė. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pirkimo-pardavimo sutartis, kuri nebuvo pilnai įvykdyta, su J. B. buvo sudaryta būtent 2005-01-05. Todėl visiškai nepagrįstas apeliantės argumentas, jog kaltinamajame akte nurodytas netikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas. Tuo metu galiojusioje LR BK redakcijoje (įstatymo 2004 12 22 redakcija Nr. X-61 redakcija) už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d., buvo skiriamas laisvės atėmimas iki 3 metų. Toks nusikaltimas buvo laikomas nesunkiu. Pagal galiojusį LR BK 95 straipsnio 1 dalies b punktą, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negalėjo būti priimamas apkaltinamas nuosprendis, jeigu nuo nesunkaus nusikaltimo padarymo yra praėję penkeri metai. Kaip matyti iš kaltinimo formuluotėje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo datos, senaties terminas, priimant Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-12-31 nuosprendį, jau buvo suėjęs. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą S. A. atžvilgiu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. J. atstovė advokatė taip pat ginčija, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, pažeidė LR BPK 256 straipsnio nuostatas ir dėl to buvo šališkas. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl šio atstovės advokatės argumento jau yra pasisakęs kasacinės instancijos teismas. Kaip teisingai pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-06 nutartyje, šioje byloje kaltinimo pakeitimo pirmosios instancijos teisme procedūra nebuvo skubota ir formali, jos metu teismas nei subjektyviai, nei objektyviai nedavė pagrindo proceso dalyviams suabejoti teismo nešališkumu, pasireiškusiu teismo sprendimo nuspėjamumu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su kasacinės instancijos teismo padaryta išvada, todėl šis nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovės advokatės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. J. atstovė advokatė A. Žukienė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui prašymo pakeisti kaltinimą, kadangi nukentėjusiojo atstovui pagal LR BPK tokia teisė nesuteikta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR BPK 55 straipsnio 1 dalyje yra nurodoma, jog nukentėjusiojo, civilinio ieškovo įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus. Remiantis LR BPK 56 straipsnio 1 dalimi, įgaliotasis atstovas turi tas pačias teises kaip jo atstovaujamas proceso dalyvis. Vadinasi, kai nukentėjusiajam pagal LR BPK 256 straipsnį yra suteikiama teisė iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas iš esmės įgyja tokią pačią teisę ir teisminio nagrinėjimo metu gali teikti prašymus dėl kaltinimo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, prokuroro prašymas nuosprendžio dalį, kurioje pagal LR BK 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį S. A. išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Apeliantės nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. J. atstovės advokatės Aušros Žukienės apeliacinio skundo netenkinti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.