Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-08-26 · Administracinė byla Nr. AS-497-575/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-26
Bylos Nr.
AS-497-575/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01289-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
Z. V., A. N.
Atsakovas
Valstybės saugumo departamentui, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-497-575/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01289-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Z. V. ir A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. V. ir A. N. skundą atsakovams Valstybės saugumo departamentui ir Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui dėl neveikimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai Z. V. ir A. N. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) nutraukti atsakovų Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir AOTD) tęstinį neveikimą: 1.1. Į VSD ir AOTD 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ įrašyti, kad signataras Z. V. ir A. N. nėra grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir viešai atsiprašyti; 1.2. Viešai spaudos konferencijoje Lietuvos Respublikos Seime (toliau – ir Seimas) paskelbti: 1.2.1. Informaciją apie įrašymą į VSD ir AOTD 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“, kad signataras Z. V. ir buvęs Seimo narys A. N. nėra grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui; 1.2.2. Atsiprašymą dėl Z. V. ir A. N. įrašymo į VSD ir AOTD 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“; 1.2.3. 2016 m. kovo 30 d. spaudos konferencijoje Seime VSD direktoriaus D. J. (įrašo 16-17 min., 27-28 min., 29-30 min.) paskelbtos informacijos, kad „tam tikri signatarų pasisakymai kelia grėsmę, nes Rusija juos cituoja:, t. y. „veiksmai kalba patys už save“, „mes ne teisine prasme vertinome signatarų veiklą“, „mes žmonių, kurie pritaria Rusijos ekspansinei politikai ir taip toliau“, taip pat D. J. papildomo paaiškinimo, kad pareiškėjai nepatenkinti esama santvarka, buvimu Europos Sąjungoje ir NATO, paneigimą; 1.2.4. Atsiprašymą dėl 2.3 punkte nurodytų teiginių viešo paskelbimo; 1.3. Dėl šių priežasčių be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V. kartu su buvusiu Seimo nariu A. N. dėl šio klausimo aptarimo ir dėl turtinės bei neturtinės žalos jiems atlyginimo dėl atsakovų vadovaujamų tarnybų veiksmų dydžio dėl nepagrįsto įrašymo į VSD ir AOTD 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“; 1.4. Iki Z. V. ir A. N. priėmimo paruošti aptarimui su jais priėmimo metu visą neslaptą informaciją, kurios pagrindu į VSD ir AOTD 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ įrašyti konkretūs asmenys; 2) priteisti iš atsakovų VSD ir AOTD po 20 000 Eur iš kiekvieno neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui Z. V. dėl jo nepriėmimo ir neatsakymo į prašymus jį priimti kaip signatarą; 3) priteisti solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos patirtos neturtinės žalos atlyginimą – 99 999 Eur Z. V. ir 89 999 Eur A. N. naudai; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos pareiškėjui Z. V. 49 999 Eur jo patirtos turtinės žalos atlyginimą dėl privedimo prie sužalojimų ir 2016 m. birželio 29 d. patirtų sužalojimų.

Skundas buvo pateiktas su trūkumais, todėl teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjams nustatė papildomą terminą iki 2020 m. gegužės 19 d. pašalinti teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

Teisme 2020 m. gegužės 13 d. buvo gautas pareiškėjų patikslintas skundas, kuriuo jie prašė:

1) nutraukti atsakovų VSD ir AOTD tęstinį neveikimą ir įpareigoti juos atlikti šiuos veiksmus: 1.1. Į VSD ir AOTD 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ įrašyti, kad signataras Z. V. ir A. N. nėra grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir viešai atsiprašyti; 1.2. Viešai spaudos konferencijoje Lietuvos Respublikos Seime paskelbti: 1.2.1. Informaciją apie įrašymą į VSD ir AOTD 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“, kad signataras Z. V. ir buvęs Seimo narys A. N. nėra grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui; 1.2.2. Atsiprašymą dėl Z. V. ir A. N. įrašymo į VSD ir AOTD 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“; 1.2.3. 2016 m. kovo 30 d. spaudos konferencijoje Seime VSD direktoriaus D. J. (įrašo 16-17 min., 27-28 min., 29-30 min.) paskelbtos informacijos, kad „tam tikri signatarų pasisakymai kelia grėsmę, nes Rusija juos cituoja:, t. y. „veiksmai kalba patys už save“, „mes ne teisine prasme vertinome signatarų veiklą“, „mes žmonių, kurie pritaria Rusijos ekspansinei politikai ir taip toliau“, taip pat D. J. papildomo paaiškinimo, kad pareiškėjai nepatenkinti esama santvarka, buvimu Europos Sąjungoje ir NATO, paneigimą; 1.2.4. Atsiprašymą dėl 2.3 punkte nurodytų teiginių viešo paskelbimo; 1.3. Dėl šių priežasčių be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V. kartu su buvusiu Seimo nariu A. N. dėl šio klausimo aptarimo ir dėl turtinės bei neturtinės žalos jiems atlyginimo dėl atsakovų vadovaujamų tarnybų veiksmų dydžio dėl nepagrįsto įrašymo į VSD ir AOTD 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“; 1.4. Iki Z. V. ir A. N. priėmimo paruošti aptarimui su jais priėmimo metu visą neslaptą informaciją, kurios pagrindu į VSD ir AOTD 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ įrašyti konkretūs asmenys; 2) priteisti iš atsakovų VSD ir AOTD po 20 000 Eur iš kiekvieno neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui Z. V. dėl jo nepriėmimo, kaip signataro, ir neatsakymo į prašymą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjų Z. V. ir A. N. skundą laikė nepaduotu ir išaiškino pareiškėjams, kad ši nutartis neužkerta jiems kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu.

Teismas nurodė, kad įvertinęs pareiškėjų patikslintą skundą, nustatytų skundo trūkumų pobūdį, apimtį, padarė išvadą, jog pareiškėjai nustatyta tvarka tinkamai visų skundo trūkumų nepašalino. Teismas vertino, kad pareiškėjų patikslinto skundo pirmas reikalavimas iš esmės yra identiškas pirminiam skundo reikalavimui Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai, norėdami skųsti atsakovų vilkinimą atlikti veiksmus, turėtų būti prašoma įpareigoti atsakovus atsakyti į jų konkretų prašymą, jeigu atsakymas nebūtų pateiktas per įstatymo nustatytą terminą (o ne kelti reikalavimus, kurie nurodyti patikslintame skunde). Tačiau šiuo atveju pareiškėjai kreipėsi į atsakovus su atitinkamais prašymais ir jiems buvo atsakyta, pareiškėjų tokie atsakymai netenkina, todėl pareiškėjai, nesutikdami su atsakymais, gali juos skųsti teismui ir tokie atsakovų veiksmai negali būti laikomi kaip vilkinimas atlikti veiksmus. Teismas sprendė, kad pareiškėjai tinkamų reikalavimų nėra suformulavę.

Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjai už skundą nėra sumokėję žyminio mokesčio. Be to, pareiškėjai yra praleidę įstatymo nustatyta terminą skundui paduoti dėl minėtų atsakovų veiksmų, tačiau patikslintame skunde jo atnaujinti neprašo. Pareiškėjai taip pat nėra pašalinę ir kitų skundo trūkumų, kurie buvo nurodyti teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje. Be to, pareiškėjai dėl neturtinės žalos priteisimo patikslintame skunde nenurodė tinkamo atsakovo – Lietuvos valstybės. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nustatyta tvarka nurodytų visų skundo trūkumų nepašalino, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjų skundą dėl neveikimo ir žalos atlyginimo laikė nepaduotu.

III.

Pareiškėjai Z. V. ir A. N. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai nurodo, kad jie neturi teisinio išsilavinimo, todėl pagrįstai tikėjosi, kad atsakovų atsakymai į pareiškėjų 2020 m. sausio 7 d. raštą yra atsakymai ne į pakeistą jų reikalavimą, bet į ankstesnį jų reikalavimą, kurį pareiškėjai ne kartą reiškė anksčiau atsakovams. Teigia, kad atsakovai sąmoningai neatsakė į jų reikalavimus. Vertina, kad atsakovų raštai yra skuboti atsakymai į ankstesnius pareiškėjų reikalavimus. Pareiškėjų vertinimu, atsakovai neatsakė į jų 2020 m. sausio 7 d. raštą, t. y. priešingai, nei konstatavo teismas. Teigia, kad jų dar kartą patikslintas skundas dėl atsakovų neveikimo yra žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Pareiškėjai teigia, kad jie prašo pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleistą terminą dėl Lietuvoje paskelbto karantino (pareiškėjas Z. V. yra pagal amžių rizikos grupei priskirtinas asmuo). Pareiškėjai vertina, kad kadangi jų pagrindinis reikalavimas yra atsakyti į jų 2020 m. sausio 7 d. raštą, t. y. dėl atsakovų vilkinimo atlikti veiksmus ir jie nėra praleidę termino pirminiam 2020 m. balandžio 2 d. skundui paduoti. Teigia, kad Z. V. yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, t. y. įstatymu identifikuotas asmuo, todėl nelaikytina skundo trūkumu, kad nebuvo nurodytas jo asmens kodas. Be to, patikslintame skunde įrašytas Z. V. asmens kodas. Taip pat nurodo, kad šiame papildomai patikslintame skunde dar vienu atsakovu įtraukiama ir valstybė dėl žalos atlyginimo. Nurodo, kad Z. V., kaip signataras, turėtų būti priimtas vadovų ir jis turi teisę gauti iš valstybės institucijų jų turimą informaciją, taigi atsakovai nepagrįstai nevertino jo kaip signataro statuso ir jam įstatymu suteiktų teisių. Teigia, kad kiti 2020 m. balandžio 2 d. skundo trūkumai, nurodyti teismo, buvo pašalinti arba jų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams neištaisius skundo trūkumų ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, kurie užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2008 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-348/2008). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012; 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-392-822/2019).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) privalo nurodyti savo pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. ABTĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis arba kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti skundo (prašymo, pareiškimo) priedų proceso šalims.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-392-822/2019).

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjų skundų pirmosios instancijos teismui turinį ir reikalavimus (b. l. 1–11, 89–98), sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjams terminą (pažymėtina, kad teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatė papildomą terminą iki 2020 m. gegužės 19 d.) nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardytų pareiškėjų skundo trūkumų (be kita ko, pasiūlant tiksliai ir aiškiai suformuluoti skundo reikalavimus (suformuluojant reikalavimą dėl individualių administracinių aktų (ar akto) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus; prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas teisinis pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus ir pan.); aiškiai, išsamiai ir nuosekliai išdėstyti visas bylos faktines aplinkybes, kurios yra tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais; nurodyti kaip konkrečiai atsirado prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala, jos dydis (turi būti pateikti atitinkami įrodymai); nurodyti pareiškėjų asmens kodus, gyvenamąsias vietas, jeigu pareiškėjai turi, – ir elektroninio pašto adresus, telefono, fakso numerius ar kitus elektroninių ryšių priemonių adresus, liudytojų gyvenamosios vietos ar darbovietės adresus (be to, prašant apklausti asmenis liudytojais turi būti nurodyta, kokias jie svarbias bylai aplinkybes gali paliudyti); sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą teismui; praleidus vieno mėnesio terminą skundui dėl individualaus administracinio akto (ar aktų) paduoti – pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus, patvirtinančius termino praleidimo priežastis; atsisakyti kelti administraciniame teisme reikalavimus, kurie nėra teismingi administraciniams teismams) buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjų skundą, ypač trūkumai, susiję su administracinio ginčo dalyko formulavimu.

Pareiškėjai, vykdydami pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 16 d. ir 2020 m. gegužės 5 d. nutartis, 2020 m. gegužės 13 d. patikslintame skunde prašė: 1) nutraukti atsakovų VSD ir AOTD tęstinį neveikimą ir įpareigoti juos atlikti šiuos veiksmus: 1.1. Į VSD ir AOTD 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ įrašyti, kad signataras Z. V. ir A. N. nėra grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir viešai atsiprašyti; 1.2. Viešai spaudos konferencijoje Lietuvos Respublikos Seime paskelbti: 1.2.1. Informaciją apie įrašymą į VSD ir AOTD 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“, kad signataras Z. V. ir buvęs Seimo narys A. N. nėra grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui; 1.2.2. Atsiprašymą dėl Z. V. ir A. N. įrašymo į VSD ir AOTD 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“; 1.2.3. 2016 m. kovo 30 d. spaudos konferencijoje Seime VSD direktoriaus D. J. (įrašo 16-17 min., 27-28 min., 29-30 min.) paskelbtos informacijos, kad „tam tikri signatarų pasisakymai kelia grėsmę, nes Rusija juos cituoja:, t. y. „veiksmai kalba patys už save“, „mes ne teisine prasme vertinome signatarų veiklą“, „mes žmonių, kurie pritaria Rusijos ekspansinei politikai ir taip toliau“, taip pat D. J. papildomo paaiškinimo, kad pareiškėjai nepatenkinti esama santvarka, buvimu Europos Sąjungoje ir NATO, paneigimą; 1.2.4. Atsiprašymą dėl 2.3 punkte nurodytų teiginių viešo paskelbimo; 1.3. Dėl šių priežasčių be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V. kartu su buvusiu Seimo nariu A. N. dėl šio klausimo aptarimo ir dėl turtinės bei neturtinės žalos jiems atlyginimo dėl atsakovų vadovaujamų tarnybų veiksmų dydžio dėl nepagrįsto įrašymo į VSD ir AOTD 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“; 1.4. Iki Z. V. ir A. N. priėmimo paruošti aptarimui su jais priėmimo metu visą neslaptą informaciją, kurios pagrindu į VSD ir AOTD 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ įrašyti konkretūs asmenys; 2) priteisti iš atsakovų VSD ir AOTD po 20 000 Eur iš kiekvieno neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui Z. V. dėl jo nepriėmimo, kaip signataro, ir neatsakymo į prašymą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skundo ir patikslinto skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjai neištaisė teismo nurodytų trūkumų (t. y. nesuformulavo reikalavimų dėl ginčo rašto, nesumokėjo žyminio mokesčio, neprašė atnaujinti praleisto termino, nenurodė tinkamo atsakovo dėl neturtinės žalos priteisimo – Lietuvos valstybės, kt.), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjų skundą visiškai pagrįstai laikė nepaduotu. Pabrėžtina, kad teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje pareiškėjų skundo trūkumai buvo aiškiai išvardinti, buvo nurodyta, kaip pareiškėjai konkrečiai gali juos pašalinti, tačiau pareiškėjai, šalindami skundo trūkumus, 2020 m. gegužės 11 d. skunde nepašalino nustatytų skundo trūkumų. Todėl teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai nepašalino teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų ir skundą laikė nepaduotu bei grąžino pareiškėjams pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad pareiškėjų patikslintas 2020 m. birželio 19 d. skundas (t. y. surašytas ir pateiktas po skundžiamos nutarties priėmimo), kuris pateiktas kartu su atskiruoju skundu, ir pareiškėjų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei nurodyti nauji prašymai, susiję su termino atnaujinimo praleidimo priežastimis, taip pat kitos aplinkybės, susijusios su naujai patikslinto skundo esme, forma ir turiniu, apeliacinės instancijos teismo negali būti vertinami, nes šis patikslintas skundas turi būti teikiamas ir vertinamas pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams, ištaisius nurodytus skundo trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjų Z. V. ir A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan