- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-338-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00126-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- A. U., L. U.
- Atsakovas
- V. Z.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A. U. ir L. U. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. U. ir L. U. ieškinį atsakovei V. Z. dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami iš atsakovės priteisti 10 756,65 Eur skolos, 5 procentus dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo 10 756,65 Eur sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovė yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkai. Ieškovams ir atsakovei priklauso po ½ dalį namų valdos. Gyvenamojo namo stogo būklė buvo bloga, todėl buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo atliktas stogo rekonstrukcijos planas. Su šiuo planu atsakovė buvo supažindinta ir 2018 m. lapkričio 31 d. davė rašytinį sutikimą atlikti namo stogo rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą planą. Ieškovai už projektą sumokėjo 3 000 Eur, už sertifikato išdavimą – 80 Eur, už statybos leidimo išdavimą – 78 Eur, už toponuotrauką – 193,60 Eur, už sąmatos sudarymą – 300 Eur. Teigė, kad stogo rekonstrukcijos darbai pagal lokalinę sąmatą kainavo 24 081,70 Eur, iš viso ieškovai patyrė 27 933,30 Eur išlaidų, o ½ dalis šios sumos sudaro 13 966,65 Eur. Pažymėjo, kad pateiktoje lokalinėje sąmatoje nėra įtraukti darbai, numatyti projekte, liečiantys vidaus įrengimą, mūro darbus ir t. t., todėl šiems darbams patirtų išlaidų, ieškovai iš atsakovės priteisti neprašo. Taip nurodė, kad po atliktų darbų ieškovų bendras plotas nepadidėjo, padidėjo tik tūris. Atsakovė gera valia sumokėjo 3 160 Eur, tuo patvirtindama savo ketinimus ir pritarimą atliekamai rekonstrukcijai, tačiau ji privalo sumokėti dar 10 806,65 Eur. 2021 m. sausio 22 d. ieškovai išsiuntė atsakovei raginimą dėl prievolės įvykdymo, tačiau atsakovė į tai nereagavo ir jokio atsakymo nepateikė, skolos ieškovams nesumokėjo.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės V. Z. ieškovams A. U. ir L. U. 1 358 Eur skolą, 5 procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 358 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. kovo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 227 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė atsakovei V. Z. 1 566 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų A. U. ir L. U., iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis, t. y. po 783 E. P. teismo sprendimo motyvai:
3.1. Akivaizdu, kad padidėjo visas ieškovų nuosavybės teise valdomas plotas, be to, naujasis stogas, yra didesnio ploto, nei senasis namo stogas, išplėstas į šalis namo fasado atžvilgiu.
3.2. Ieškovams siekiant pasididinti plotą antrame aukšte, buvo parengtas vieno buto gyvenamajame name rekonstrukcijos techninis projektas ir atskiro techninio projekto stogo rekonstrukcijai nebuvo, nes jau minėtame projekte buvo numatyta šlaitinio stogo rekonstrukcija pakeliant dalį stogo. Taigi akivaizdu, kad atsakovė neturi prievolės atlyginti visų ieškovų stogo rekonstrukcijai naudojamų medžiagų ir darbų vertės išlaidų pagal proporcingumo principą, to neginčija ir ieškovai.
3.3. Nei ieškovai, nei atsakovė neturėjo nei teisės, nei pareigos nurodyti, kokia dalimi jie sutinka ar pageidauja prisidėti prie išlaidų atlyginimo, nes išlaidų dydis (proporcija), tenkantis (tenkanti) kiekvienam bendrojo naudojimo objekto bendraturčiui, yra nustatytas įstatyme, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.
3.4. Ieškovai prieš atliekant stogo rekonstrukcijos darbus atsakovei nepateikė preliminarios lokalinės sąmatos ir šalys nesitarė dėl darbų kainos.
3.5. Atsakovei ieškovų siųsto laiško turinys taip pat patvirtina šalių susitarimą dėl atsakovei tenkančios išlaidų stogo remontui apmokėjimo dalies, t. y., akivaizdu, kad šalys susitarė, jog atsakovei tenkanti dalis yra 1/3 visų patirtų išlaidų sumos.
3.6. Šalys, būdamos bendraturtėmis, laisva valia susitarė dėl išlaidų stogo tvarkymo darbams pasidalijimo proporcijų, todėl ieškovai nepagrįstai prašo iš atsakovės priteisti didesnę išlaidų dalį, nei šalys buvo susitarusios.
3.7. Pagal lokalinę sąmatą iš viso mokėtina 13 555 Eur suma (14 025 Eur – 470 Eur), atsakovei tenkanti mokėti suma – 4 518 Eur (12 871 Eur/3). Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovams yra sumokėjusi 3 160 Eur, taigi atsakovė yra skolinga ieškovams iš viso 1 358 Eur (4 518 Eur – 3 160 Eur).
3.8. Teismas atsakovės ieškovams sumokėtą 3 160 Eur sumą ar jos dalį nepriskiria projekto ir/ar kitokios dokumentacijos parengimui ir sprendžia, kad atsakovės ieškovams sumokėta 3 160 Eur suma buvo skirta išlaidoms už būtinuosius stogo remonto darbus padengti.
3.9. Lokalinėje sąmatoje darbų bei medžiagų įkainiai yra rekomendaciniai, nurodant vidutines medžiagų rinkos kainas, į ją įtraukti kitos sudėties, nei ieškovų patvirtintoje darbų ir medžiagų sąmatoje, darbai, nagrinėjamu atveju darbus atliko ieškovai ūkio būdu, dalis darbų buvo atlikti savo jėgomis, dėl to, kaip patvirtino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu, darbai buvo vykdomi sutartinėmis kainomis, o medžiagos pirktos, naudojantis nuolaidų sistema.
3.10. Atsižvelgus į tai, kad lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų bei medžiagų kaina neatitinka ieškovų patvirtintoje ir atsakovei pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytos kainos, į ieškovų pripažinimą, kad galutinė kaina už stogą yra 14 025 Eur, ir aiškų nurodymą atsakovei, kad jos mokėtinas skolos likutis – yra 2 675 Eur, teismas sprendžia, kad 14 025 Eur suma už būtinus stogo remonto darbus, kuriuos atliko ieškovai, iš esmės atitinka CK 6.198 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovai (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti dalį 2021 m. gruodžio 21 d. Plungės apylinkės teismo sprendimo ir ieškinį patenkinti visiškai; priteisti ieškovų naudai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Sutikimas yra sudarytas dėl namo stogo rekonstrukcijos, o ne dėl stogo dangos renovacijos. Šias aplinkybes atsakovė suprato, patvirtino per įgaliotą atstovą, su projektu buvo supažindinta. Papildomai atsakovė davė sutikimą, kad ieškovė galėtų gauti statybos leidimą pagal šį projektą, ši aplinkybė tik patvirtina faktą apie atsakovės žinojimą dėl visų rekonstrukcijos darbų ir apimčių.
4.2. Atsakovė sutiko ir sumokėjo už projektą, be šios įmokos nebūtų buvę pradėti stogo darbai, todėl teismas visiškai nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų, nurodydamas, kad atsakovei nereikia mokėti už projektą.
4.3. Teismas netinkamai konstatavo, kad gyvenamojo namo techninis projektas buvo reikalingas išimtinai ieškovams, kurių tikslas – ne tik suremontuoti stogą, bet ir pasigerinti savo buities gyvenimo sąlygas, pakeičiant stogo konstrukcijos formą, ir tokiu būdu pasididinti antrojo aukšto, kuriame gyvena ieškovai, naudingąjį plotą.
4.4. Teismas klaidingai suprato, kad po rekonstrukcijos padidėjo namo antro aukšto patalpos 4 kv. m. Iš prie projekto pridėtų brėžinių yra matyti, kad yra suinventorizuotos patalpos, kurios nebuvo įtrauktos į namo bendrą plotą: papildomai inventorizuotas pirmo aukšto tambūras – 4,85 kv. m ploto, kuris jau buvo seniai pristatytas. Tambūras neturi nieko bendro su antro aukšto patalpomis.
4.5. Stogo formos keitimas buvo būtinas, nes stogas buvo be šlaito karnizo, kas neleido apšiltinti stogo. Laužtinės stogo formos buvo mažo nuolydžio, nes nuolydis buvo tik 5 proc., kada reikalingas stogo konstrukcijos nuolydis 14 proc., sulaikančios drėgmę, kas turėjo esminės įtakos stogo konstrukcijų greitesniam sugedimui. Šios aplinkybės parodo, kad stogo formos keitimas yra priskirtas prie būtinųjų darbų, reikalingų namui.
4.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nei ieškovai, nei atsakovė neturėjo nei teisės, nei pareigos nurodyti, kokia dalimi jie sutinka ar pageidauja prisidėti prie išlaidų atlyginimo, nes išlaidų dydis (proporcija), tenkantis (tenkanti) kiekvienam bendrojo naudojimo objekto bendraturčiui, yra nustatytas įstatyme, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl iš atsakovės turi būti priteista ½ rekonstrukcijos sumos.
4.7. Iš pateiktos sąmatos yra matyti, kad ieškovai neįtraukė daugybės išlaidų į jų pateiktus paskaičiavimus atsakovei, todėl akivaizdu, kad pirminiai paskaičiavimai 14 025 eurų sumai buvo negalutiniai, neišsamūs, neįskaičiuoti visi atlikti darbai, projektavimo išlaidos, o tai neužkerta ieškovams galimybės reikalauti iš atsakovės šių išlaidų atlyginimo.
4.8. Iš keliamų reikalavimų yra aišku, kad garso įrašas yra nepagrįstai pripažintas įrodymu, nes buvo atliktas privačioje, o ne viešoje teritorijoje, dalyvaujant byloje nenustatytiems asmenims, atliktas ne atsakovės, o jos pažįstamo asmens, kas parodo jau įrašo platinimą ir skvarbą. Teismas garso įrašą nusprendė pripažinti įrodymu jau tik rašydamas sprendimą, tokiu būdu, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas.
4.9. Teismas neturi specialių žinių, nežino rekonstrukcijos, matavimų eigoje atliktų veiksmų eiliškumo ir būtinumo, todėl padarė keletą klaidingų išvadų, ko būtų buvę galima išvengti apklausus liudytojus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Spręsdamas dėl atsakovės ieškovams atlygintinų išlaidų dalies (proporcijų), teismas tinkamai taikė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, jog išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti.
5.2. Teismas padarė logišką ir sąžiningą išvadą, kad atsakovė akivaizdžiai neturėjo prievolės atlyginti visų ieškovų stogo rekonstrukcijai naudojamų medžiagų ir darbų vertės išlaidų pagal proporcingumo principą, to neginčijo ir patys ieškovai, teismas teisingai sprendė, kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovams būtent 1/3 dalį ieškovų patirtų išlaidų stogo remonto darbams.
5.3. Teismas teisingai sprendė, kad „Sistela“ programa sudaryta lokalinė sąmata parengta po visų darbų atlikimo ir atsakovei tapo žinoma tik civilinės bylos nagrinėjimo metu.
5.4. Atsakovė niekur ir niekada, jokiu būdu ir jokia forma neteigė, kad sumokėjo ieškovams 1 100 Eur už projektą. Kaip teisingai konstatavo teismas, iš viso sumokėdama 3 160 Eur, atsakovė prisidėjo prie būtinųjų išlaidų namo stogo rekonstrukcijai dalies.
5.5. Apeliaciniame skunde ieškovų prie 3 200 Eur išlaidų projekto parengimui pirmą kartą bandomos priskirti ir kitos išlaidos, ieškovų pavadintos „projektinėmis“, yra nauja aplinkybė, kuri nebuvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme.
5.6. Net, jei po rekonstrukcijos bendras namo plotas ir nebūtų padidėjęs tais nepilnais penkiais kvadratiniais metrais, jos akivaizdi nauda ieškovams kitais aspektais jau aptarta anksčiau šiame atsiliepime, o taip pat ir konstatuota apskųstajame teismo sprendime.
5.7. Ieškovų padaryta išvada apie kažkokį menamą atsakovės atsisakymą šalių susitarimo, kuriuo buvo susitarta išlaidas sąžiningai ir teisingai skirstyti santykiu 2/3 – 1/3, yra išgalvota ir nepagrįsta jokiu įrodymu.
5.8. Atsakovė pateikė pačių ieškovų sudarytą sąmatą su patvirtintu skolos likučiu, laišką, kuriame figūruoja lygiai tos pačios sumos, pokalbio garso įrašą, kuriame ieškovas net kelis kartus užtikrino, kad visa stogo remonto kaina yra tiksliai tokia, kokios reikalaujama iš atsakovės.
5.9. Jokių papildomų įrodymų su savo apeliaciniu skundu ieškovai nepateikė, net jei tai ir būtų buvę padaryta, teismas negalėjo bylos nagrinėjimo metu kelti klausimų, kurie susiję su tais įrodymais, kurių byloje iki šiol nebuvo ir kuriuos ieškovai tariamai teikia su apeliaciniu skundu.
Šalies argumentai
6. Ieškovų atstovas pateikė prašymą dėl įrodymų prijungimo, kuriame nurodo, kad sutikrinus apeliacinio skundo priedus, paaiškėjo, kad liko neprikabintas įrodymas apie šalių susirašinėjimą, kuris yra aptartas apeliaciniame skunde.
Atsiliepimas
7. Atsakovė prašo prašymą prijungti įrodymus atmesti.
8. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui be jokio pagrindo priimant apelianto žymiai pavėluotai teikiamus naujus įrodymus, būtų sukurta itin ydinga situacija, atimant teisę kitai bylos šaliai juos išsamiai įvertinti ir dėl jų pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai).
10. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.
12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
13. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantų pateiktais naujais įrodymais grindžiami jų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, šių įrodymų pateikimas nėra apeliacinio skundo papildymas, jis tik patvirtina apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Faktinės aplinkybės
14. Nustatyta, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams L. U. ir A. U. nuosavybės teise priklauso 32/100 dalis gyvenamojo namo, ieškovei L. U. 9/50 dalių gyvenamojo namo, atsakovei V. Z. ½ dalis gyvenamojo namo. Šalys žodžiu susitarė, kad stogo keitimo darbai, siekiant ekonomiškumo, bus atliekami ūkio būdu, taip pat susitarė, kad atsakovė mokės 1/3 sumos už stogo remonto darbus. Atsakovė ieškovams sumokėjo 3 160 Eur. Ieškovai, atlikę stogo rekonstrukcijos darbus, pateikė atsakovei savo pačių sudarytą, ieškovo ranka surašytą lokalinę sąmatą, kurioje buvo išvardintos medžiagų bei darbų kainos, įvardinta galutinė suma – 14 025 Eur, ir padarytas įrašas, kad atsakovei liko mokėti 2 675 Eur, tačiau atsakovė likusią sumą mokėti atsisakė. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės išlaidas, patirtas stogo rekonstrukcijos darbams, pagal pateiktą 2020 m. gruodžio 13 d. statinio projekto dalies eksperto M. L. sudarytą lokalinę sąmatą 24 081,70 Eur (be PVM 19 902,23 Eur) sumai. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį tenkino iš dalies.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo
15. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės priteisti visą reikalaujamą sumą, tai yra 10 756,65 Eur skolos, priteista tik 1 358 Eur suma, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Ieškovai teigia, kad išlaidų dydis (proporcija), tenkantis (tenkanti) kiekvienam bendrojo naudojimo objekto bendraturčiui, yra nustatytas įstatyme, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl iš atsakovės turi būti priteista ½ rekonstrukcijos sumos. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnyje yra numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai šalys žodžiu susitarė, jog stogo keitimo darbai, siekiant ekonomiškumo, bus atliekami ūkio būdu, taip pat susitarė, kad atsakovė mokės tik 1/3 sumos už stogo remonto darbus. Kaip byloje nustatyta, susitarimas dėl stogo remonto darbų nebuvo nutrauktas, ieškovai patys pripažino ir po remonto reikalavo iš atsakovės 1/3 sumos ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Taip pat kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, buvo atlikti ne tik privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams atitinkantys stogo remonto darbai, bet ir stogo rekonstrukcijos darbai pagal parengtą vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, todėl padidėjo ieškovo turimų patalpų tūris, pasikeitė stogo konstrukcija, patalpos tūris padidėjo ieškovų naudai, nors būtinybės atlikti šiuos darbus nebuvo, taigi akivaizdu, kad didesnė nauda dėl stogo rekonstrukcijos atiteko ieškovams.
19. Nors apeliantai nurodo, kad stogo formos keitimas buvo būtinas, nes stogas buvo be šlaito karnizo, kas neleido apšiltinti stogo. Laužtinės stogo formos buvo mažo nuolydžio, nes nuolydis buvo tik 5 proc., kada reikalingas stogo konstrukcijos nuolydis 14 proc., sulaikančios drėgmę, kas turėjo esminės įtakos stogo konstrukcijų greitesniam sugedimui. Tačiau nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne rekonstrukcijos apimtys, o šalių susitarimas, jos atsakovė atlygins 1/3 ieškovo patirtų išlaidų už stogo remonto darbus. Taigi esant nurodytam šalių susitarimui dėl 1/3 sumos už remonto darbus apmokėjimo, taip pat nustatytoms aplinkybėms, kad didesnė nauda dėl stogo rekonstrukcijos atiteko ieškovams, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovams 1/3 dalį ieškovų patirtų išlaidų stogo remonto darbams. Pažymėtina, kad dėl įrodymų pakankamumo byloje sprendžia teismas, todėl esant šalių susitarimui dėl stogo remonto išlaidų, nagrinėjamam ginčui nėra svarbu, ar stogo formos keitimas būtinas, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovų prašymo dėl projektą ruošusio architekto iškvietimo liudytoju į teismo posėdį.
20. Apeliantai teigia, kad iš pateiktos sąmatos yra matyti, kad ieškovai neįtraukė daugybės išlaidų į jų pateiktus paskaičiavimus atsakovei, todėl akivaizdu, kad pirminiai paskaičiavimai 14 025 eurų sumai buvo negalutiniai, neišsamūs, neįskaičiuoti visi atlikti darbai, projektavimo išlaidos, o tai neužkerta ieškovams galimybės reikalauti iš atsakovės šių išlaidų atlyginimo. Apeliantų argumentai atmestini.
21. Kaip byloje nustatyta, ieškovai pateikė 2020 m. gruodžio 13 d. statinio projekto dalies eksperto M. L. sudarytą lokalinę sąmatą 24 081,70 Eur (be PVM 19902,23 Eur) sumai, tačiau pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovai su atsakove susitarė, kad stogo darbai, taupant pinigus, bus atliekami ūkio būdu. Pažymėtina ir tai, kad „Sistela“ programa sudaryta Lokalinėje sąmatoje darbų bei medžiagų įkainiai yra tik rekomendaciniai, nurodant vidutines medžiagų rinkos kainas, į ją įtraukti kitos sudėties, nei ieškovų patvirtintoje tikrojoje darbų ir medžiagų sąmatoje, darbai, kaip minėta, darbus atliko ieškovai ūkio būdu, dalis darbų buvo atlikti savo jėgomis, medžiagos pirktos, naudojantis nuolaidų sistema, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad stogo keitimo darbų bei medžiagų kaina negali būti tokia, kokia nurodyta teismui pateiktoje teorinėje rekomendacinėje lokalinėje sąmatoje ir ši sąmata nepatvirtina, kad būtent tiek išlaidų turėjo ieškovai.
22. Apeliantai teigia, kad garso įrašas yra nepagrįstai pripažintas įrodymu, nes buvo atliktas privačioje, o ne viešoje teritorijoje, dalyvaujant byloje nenustatytiems asmenims, atliktas ne atsakovės, o jos pažįstamo asmens, kas parodo jau įrašo platinimą ir skvarbą.
23. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
24. Nors apeliantai nurodo, kad garso įrašas yra nepagrįstai pripažintas įrodymu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, garso įrašas yra teisėtas, jame nėra asmeninių duomenų, tik duomenys, kurie patvirtina apie tarp šalių kilusį ginčą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismas sprendime nurodė, jog remiasi tuo įrašu, tačiau tai nėra vienintelis įrodymas, kuriuo teismas grindė skundžiamą sprendimą, teismas rėmėsi ir kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Kaip minėta, patys ieškovai pripažino, kad reikalavo sumokėti 1/3 nuo 14 025 eurų sumos, taigi vadovaujantis šalių susitarimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei atsirado pareiga sumokėti 1/3 ne nuo 24 081,70 Eur sumos.
25. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Ieškovams teismo posėdžio metu buvo žinoma apie garso įrašą, jis buvo prijungtas prie bylos, taigi ta aplinkybė, kad teismas garso įrašą nusprendė pripažinti įrodymu rašydamas sprendimą, tokiu būdu, nelaikytina (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatų pažeidimu.
26. Apeliantai teigia, kad atsakovė sutiko ir sumokėjo už projektą, be šios įmokos nebūtų buvę pradėti stogo darbai, todėl teismas visiškai nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų, nurodydamas, kad atsakovei nereikia mokėti už projektą. Apeliantų argumentai pagrįsti.
27. Kaip byloje nustatyta, teismas priimdamas sprendimą sumažino priteistiną sumą nurodydamas, kad atsakovės sumokėta suma yra už stogo remonto darbus ir atsakovė neprivalo mokėti už rekonstrukcijos projektą.
28. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė sutiko, kad būtų daromas projektas ir sutiko sumokėti 1 100 Eur sumą būtent už projektą. Taigi esant tokiam šalių susitarimui ir atsakovei turint prievolę sumokėti 4 815 Eur už stogo remonto darbus ir 1100 Eur už rekonstrukcijos projektą, pagrįsta iš atsakovės priteistina skolos suma sudarytų 2 458 Eur, todėl atsižvelgiat į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, priteistą 1 358 Eur sumą iš atsakovės padidinant iki 2 458 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimas keistinas, ieškovams iš atsakovės priteistina suma padidintina nuo 1 358 Eur iki 2 458 Eur, taip pat nuo 1 358 Eur iki 2 458 Eur padidintina suma nuo kurios priteistinos 5 procentų palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
31. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
32. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovai pateikė prašymą priteisti jų patirtas 1 743 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 243 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 1 500 Eur advokato pagalbai apmokėti, rengiant įrodymus ir pateikiant juos teismui, ieškinio bei dubliko parengimui, atstovavimui teisme. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jos turėtas 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, teikiant konsultacijas, renkant įrodymus, atliekant kitus procesinius veiksmus.
33. Vertinant, kad pakeitus teismo sprendimą yra tenkinta 23 procentų ieškovų reikalavimų, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, priteista atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 1 566 Eur iki 1 386 Eur, tai yra po 693 Eur iš kiekvieno ieškovo. Kadangi žyminį mokestį ir teisines paslaugas apmokėjo ieškovė, iš atsakovės ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma padidintina nuo 227 Eur iki 401 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Nustatyta, kad už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 213 Eur žyminio mokesčio, patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsakovė patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
35. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovės priteistina 233 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovų lygiomis dalis po 308 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti.
Iš atsakovės V. Z. ieškovams A. U. ir L. U. priteistą skolos sumą padidinti nuo 1 358 Eur iki 2 458 Eur. Padidinti nuo 1 358 Eur iki 2 458 Eur sumą, nuo kurios iš atsakovės V. Z. ieškovams A. U. ir L. U. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. kovo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovės V. Z. ieškovei L. U. priteistą bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme sumą padidinti nuo 227 Eur iki 401 Eur.
Iš ieškovės L. U. atsakovei V. Z. priteistą bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme sumą sumažinti nuo 783 Eur iki 693 Eur.
Iš ieškovo A. U. atsakovei V. Z. priteistą bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme sumą sumažinti nuo 783 Eur iki 693 Eur.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. U. iš atsakovės V. Z. 233 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei V. Z. iš ieškovės L. U. 308 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei V. Z. iš ieškovo A. U. 308 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.