Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, oficialiai nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį 6 metų laisvės atėmimo bausme, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos 2012 m. lapkričio 6 d., bausmę atliko, yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (du epizodai), ir

R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti profesinį išsilavinimą, oficialiai nedirbanti, registruota darbo biržoje, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), laikoma neteista, yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (du epizodai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. sausio 8 d. 12²⁵ val. iš bute (duomenys neskelbtini), buvusios K. S. piniginės neteisėtai išėmė AB SEB banko mokėjimo kortelę „Mastercard“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. S. vardu, laikė ją iki tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, tačiau ne ilgiau kaip iki 2017 m. sausio 18 d., kai grąžino nukentėjusiajam K. S., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje.

L. R. ir R. D., veikdami kartu, nuo 2017 m. sausio 9 d. 12²⁵ val. iki 2017 m. sausio 9 d. 13²⁵ val. neteisėtai inicijavo ir, panaudoję svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB banko mokėjimo kortelę „Mastercard“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. S. vardu, atliko dvi finansines operacijas, o būtent:

1) 2017 m. sausio 9 d. 12²⁵ val. įdėjo AB SEB banko mokėjimo kortelę „Mastercard“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. S. vardu, į bankomatą, esantį Tilžės g. 225, Šiauliuose, įvedė PIN kodą, taip identifikuodami save kaip nukentėjusįjį K. S., ir nurodė bankomatui išduoti 350 €;

2) tęsdami nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 9 d. 13²⁵ val. įdėjo AB SEB banko mokėjimo kortelę „Mastercard“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. S. vardu, į bankomatą, esantį Rasos g. 1 A, Šiauliuose, įvedė PIN kodą, taip identifikuodami save kaip nukentėjusįjį K. S., bei nurodė bankomatui išduoti 20 €, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. R. ir R. D., veikdami kartu, neteisėtai įgytą AB SEB banko mokėjimo kortelę „Mastercard“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. S. vardu, 2017 m. sausio 9 d. 13²⁵ val. įdėjo į bankomatą, esantį Tilžės g. 225, Šiauliuose, banko operacinėms sistemoms ir bankui identifikuodami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, ir apgaule savo naudai įgijo K. S. priklausančius 350 €. Po to 2017 m. sausio 9 d. 13²⁵ val. minėtą kortelę įdėjo į bankomatą, esantį Rasos g. 1 A, Šiauliuose, banko operacinėms sistemoms ir bankui identifikuodami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, ir apgaule savo naudai įgijo K. S. priklausančius 20 €, padarydami K. S. iš viso 370 € turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis L. R. atsisakė duoti paaiškinimus apie inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes, bet kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus. Papildomai nurodė, kad matė, kaip Kęstas, prieš imdamas pinigus iš bankomato, įvedė PIN kodą iš keturių skaičių. Su Rasa nesitarė paimti nukentėjusiojo banko kortelę. Tai padarė savo iniciatyva. Neatsimena, kada pasakė Rasai apie pavogtą kortelę, bet tą pačią dieną, kai pavogė. Išėję iš K. S. miegojo pas jo seserį Aukštabalio g. (Šiauliuose). Namo į Joniškio rajoną grįžo po kokių 3 dienų. Paimtus pinigus išleido gėrimams. Buvo išgėręs prieš eidamas iki bankomato su nukentėjusiuoju. Girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Gailisi, kad padarė nusikaltimus. Artimiausiu metu planuoja įsidarbinti statybose.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. R. kaltu prisipažino ir paaiškino (b. l. 70-71, 73), kad 2017 m. sausio 8 d. su sugyventine R. D. buvo pas jos brolį K. S. adresu (duomenys neskelbtini). K. S. turėjo nupirkęs alkoholio, trise visą dieną gėrė. Su K. S. nuėjo prie bankomato. Kai K. S. ėmė pinigus, pamatė jo asmens kodą. Grįžę vėl gėrė alkoholį. Virtuvėje ant šaldytuvo buvo K. S. piniginė, joje - banko kortelė. Sugalvojo paimti kortelę, nes įsiminė kodą. Pavogė kortelę ir toliau vartojo alkoholį. Neprisimena, kada su R. D. išėjo namo, tačiau tai buvo tą pačią dieną. Dėl girtumo neprisimena, kada pasakė R. D. apie kortelę, tai galėjo padaryti 2017 m. sausio 8 d. ar kitą dieną. 2017 m. sausio 9 d. atsikėlė, pavalgė ir su R. D. nuėjo iki bankomato, esančio Tilžės g. 225, Šiauliuose. Tada R. D. jau žinojo, kad jis pavogė banko kortelę ir kad eina paimti K. S. priklausančių pinigų. R. D. padėjo suvesti reikiamus duomenis į bankomatą. Iš pirmo bankomato paėmė 350 €, iš kito (jo adreso neprisimena) - 20 €. Kortelę visada turėjo tik jis. Vėliau kažkurią dieną kortelę padavė R. D.. Gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Atsiprašė K. S. ir su juo susitarė, kad jis (L. R.) ir R. D. iki 2017 m. balandžio 30 d. atlygins padarytą turtinę žalą (370 €).

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamoji R. D. atsisakė duoti paaiškinimus apie inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes, bet kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus. Papildomai nurodė, kad nukentėjusysis yra jos brolis. Iš brolio piniginės ji neėmė jo banko mokėjimo kortelės. Kortelę paėmė sugyventinis. Kad jis paėmė jos brolio banko kortelę, L. jai pasakė, dar bebūnant pas brolį. Tuo metu buvo labai girta, bet suprato, kad taip elgtis nedera. Girtumas turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams. Pasisvečiavę pas jos brolį, naktį praleido pas L. (duomenys neskelbtini). Į Joniškio r. grįžo po kelių dienų. Būdami Šiauliuose toliau gėrė. Po įvykio su broliu bendravo tik telefonu. Šiuo metu santykiai su broliu blogi, nebendrauja. Gailisi, kad padarė nusikaltimus.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu R. D. kalta prisipažino ir paaiškino (b. l. 102-103, 105), kad 2017 m. sausio 8 d. su sugyventiniu L. R. buvo pas savo brolį K. S. adresu (duomenys neskelbtini). Brolis turėjo nupirkęs alkoholio, trise visą dieną gėrė. L. R. ir K. S. nuėjo į parduotuvę nupirkti alkoholio, po kurio laiko grįžo ir vėl gėrė. Tą pačią dieną su L. R. išėjo namo. Dėl girtumo nepamena, kada L. R. pasakė, kad iš K. S. piniginės pavogė banko kortelę. L. R. galėjo tai pasakyti tą pačią arba kitą dieną. 2017 m. sausio 9 d. atsikėlė, pavalgė ir su L. R. nuėjo prie bankomato, nes žinojo, kad L. R. pavogė K. S. banko kortelę. Prie bankomato ji sakė L. R., kur, ką vesti, kiek pinigų paimti, įvedė L. R. pasakytą banko kodą. Iš pirmo bankomato paėmė 350 €, iš kito - 20 €. Kortelę visada turėjo L. R.. Vėliau kažkurią dieną jis padavė kortelę jai. Gailisi padariusi nusikalstamas veikas. Atsiprašė K. S. ir su juo susitarė, kad ji ir L. R. iki 2017 m. balandžio 30 d. atlygins padarytą turtinę žalą (370 €).

Motyvuojamoji dalis

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamieji kaltais dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, nėra kaltinami padarę labai sunkius nusikaltimus, nusikalstamų veikų aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamieji nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką.

Nukentėjusysis K. S. parodė (b. l. 15-17, 61-62), kad 2017 m. sausio 9 d. iš AB SEB banko į telefoną gavo žinutę, jog iš jo kortelės paimta 350 €, nors jis šių pinigų neėmė. Savo banko kortelę paskutinį kartą matė 2017 m. sausio 8 d. apie 16⁰⁰ val., kai Ginkūnų parduotuvėje „Maxima“ pirko prekes. PIN kodo prie kortelės nebuvo. Nesuprato, kaip ir kur prarado savo banko kortelę. Tik iš banko žinutės sužinojo, kad kortelė dingo. Po kurio laiko tą pačią dieną gavo dar vieną žinutę, kad paimta 20 €. Tyrėjai sakė, kad pinigus paėmė jo sesuo R. D. ir jos draugas L. R., parodė vaizdo įrašą. Sesuo su savo draugu tą dieną (2017 m. sausio 8 d.) buvo jo namuose, turbūt tada ir ištraukė jo banko kortelę. R. D. ir L. R. atleidžia, nes jie įsipareigojo per tris mėnesius (iki 2017 m. balandžio 30 d.) atlyginti 370 € žalą.

AB SEB banko Operacijų departamento 2017 m. sausio 13 d. rašte Nr. 07.04.08-804 sakoma (b. l. 30, 36), kad 2017 m. sausio 9 d. 12²⁵ val. iš bankomato SEB ATM 303 adresu Tilžės g. 225, Šiauliuose, iš K. S. sąskaitos išgryninta 350 €, 13²⁵ val. bankomate SEB ATM 304 adresu Žeimių g. 1 / Rasos g. 1A, Ginkūnuose, - 20 €. Nė vienas iš šių bankomatų nefilmuojami.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Kriminalinės policijos skyrius raštu (b. l. 39) prašė UAB „Argus“ pateikti 2017 m. sausio 9 d. vaizdo įrašą nuo 12¹⁰ val. iki 12⁴⁰ val.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2017 m. sausio 13 d. protokole nurodyta (b. l. 40-41), kad UAB „Argus“ darbuotojas E. B. pateikė vaizdo įrašą.

Apžiūros 2017 m. sausio 16 d. protokole su fotolentele (b. l. 42-46) užfiksuota vaizdo įrašo, kurį 2017 m. sausio 13 d. pateikė E. B., apžiūra. Atidarius failą, stebimas vaizdas PC „Tilžė“ adresu Tilžės g. 225, Šiauliuose, koridoriuje. Prie įėjimo į PC „Tilžė“ iš Tilžės g., šalia parduotuvės „Vynoteka“, stovi trys bankomatai, vienas iš jų yra AB SEB banko. Vaizdo įraše fiksuojama data ir laikas – 2017 m. sausio 9 d. 13¹⁸ val. 13²⁰ val. į PC įeina moteris ir vyras ir eina prie AB SEB banko bankomato. Moteris įsikibusi dešine ranka vyrui į parankę. Vyras apie 55 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų žilstelėjusių plaukų, vilki juodos spalvos pusilgę striukę, mėlynos spalvos kelnes, avi rudos spalvos batus. Moters veido nesimato, ji vilki smėlio spalvos striukę, juodos spalvos kelnes, ant galvos užsidėjusi gobtuvą, avi juodos spalvos batus. Vyras įkiša dešinę ranką į kairės striukės pusės vidinę kišenę ir kažką išsitraukia. Kadangi prie bankomato yra kitas asmuo, jie laukia eilėje. 13²⁰ val. prieina prie bankomato. Vyras įdeda kortelę, po to pasikeisdami spaudo bankomato klaviatūrą. Moteris iš bankomato paima pinigus, vyras - mokėjimo kortelę. 13²⁰ val. vyras įsideda kortelę į kairės striukės pusės vidinę kišenę, moteris perskaičiuoja pinigus. 13²³ val. jie nueina, vaizde nebefiksuojami, po kelių sekundžių grįžta atgal ir išeina iš PC.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus Pirmojo poskyrio vyr. tyrėja V. Sorokina 2017 m. sausio 24 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 56) nurodė, kad iš UAB „Argus“ gautame vaizdo įraše užfiksuotas laikas nesutampa su įvykio laiku. Telefonu bendravo su UAB „Argus“ darbuotoju. Iš jo sužinojo, kad ekrane nurodytas laikas nuo realaus laiko skiriasi apie 50-55 minutes. Dėl techninių priežasčių negali sureguliuoti vaizdo kamerų laiko, todėl jis skiriasi nuo tikrojo laiko. Pateikė vaizdo įrašą būtent to laikotarpio ir įvykio, kurio buvo prašyta.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2017 m. sausio 23 d. protokole nurodyta (b. l. 47-48), kad UAB „Kametas“ darbuotojas V. G. pateikė kompaktinę plokštelę.

Apžiūros 2017 m. sausio 24 d. protokole su fotolentele (b. l. 49-55) aprašyta šešių vaizdo įrašų iš V. G. pateiktos kompaktinės plokštelės apžiūra. Stebimas vaizdas PC „Maxima“, esančiame Rasos g. 1A, Ginkūnuose, Šiaulių r. Vaizdo įrašuose fiksuojama data – 2017 m. sausio 9 d. – ir laikas. Penkiuose įrašuose matyti, kaip R. D. ir L. R. nuo 13¹⁷ val. iki 13²¹ val. įeina į PC, praeina daržovių ir vaisių skyrių, gėrimų skyrių, laukia prie kasos. Viename įraše matyti, kaip jie 13²³ val. lauke prie PC naudojasi AB SEB banko bankomatu. Moteris kažką įdeda į bankomatą, abu stovi šalia bankomato, vyras kelis kartus per kelis žingsnius atsitraukia.

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas ir sukčiavimas, o L. R. veiksmai – dar ir kaip neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone. Kaltinamųjų veiksmai, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyti visiškai, abejoti jų kalte nėra pagrindo.

Iš kaltinimo kaip nepasitvirtinusi šalinama aplinkybė, kad kaltinamoji R. D., veikdama su L. R., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2017 m. sausio 9 d. 12²⁵ val. iš bute (duomenys neskelbtini), buvusios K. S. piniginės neteisėtai įgijo AB SEB banko mokėjimo kortelę „Mastercard“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. S. vardu. Nustatyta, kad kaltinamasis L. R., imdamas svetimą banko mokėjimo kortelę, veikė be išankstinio susitarimo su kaltinamąja R. D.. T a aplinkybė, kad vėliau apie kaltinamojo L. R. paimtą svetimą banko mokėjimo kortelę sužinojusi kaltinamoji R. D. neprieštaravo kaltinamojo L. R. veiksmams ir įsitraukė į neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimą bei sukčiavimą, nereiškia, kad kaltinamoji R. D. neteisėtai įgijo svetimą banko mokėjimo kortelę.

Teismas patikslina kaltinimą, nurodydamas, kad kaltinamasis L. R. svetimą banko mokėjimo kortelę neteisėtai išėmė ne (2017 m. sausio) 9 d., o (2017 m. sausio) 8 d. Teismo iniciatyva atliktos kaltinimo korekcijos nesunkina kaltinamojo L. R. teisinės padėties.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą [...], gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų [...] (BK 182 str. 1 d.).

Tas, kas [...] neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų [...] elektroninių mokėjimo priemonių, gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų [...] (BK 214 str. 1 d.).

Tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų [...] elektroninių mokėjimo priemonių, gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų [...] (BK 215 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamųjų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikalstamos veikos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sudėtis materiali, nusikaltimų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį sudėtys formalios, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1-2 p.). Nusikalstamų veikų motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikalstamoms veikoms nuosavybei ir finansų sistemai, kurias reglamentuoja BK XXVIII ir XXXII skyriai, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti.

Kaltinamasis L. R. yra vidutinio amžiaus (56 m.), išsituokęs, oficialiai nedirba, bet turi darbo stažo (b. l. 91, 94). 2016 m. keturis kartus baustas administracine tvarka, iš jų tris kartus už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus, kartą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnį (b. l. 87-90). Šiaulių apygardos teismo 2005 m. liepos 23 d. nuosprendžiu teistas už buitinio konflikto metu netiesiogine tyčia įvykdytą nužudymą (b. l. 77-79, 82-86). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padaręs, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį žalos - 100 € (b. l. 161) (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį padarė veikdamas bendrininkų grupe, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos darant nusikalstamas veikas, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 1, 9 ir 13 p.).

Kaltinamoji R. D. yra vidutinio amžiaus (45 m.), išsituokusi, oficialiai nedirba, bet turi darbo stažo (b. l. 117, 119-121). Nuo 2013 m. septynis kartus bausta administracine tvarka, iš jų du kartus už smulkius svetimo turto pagrobimus, keturis kartus už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus, vieną kartą pagal ATPK 163² straipsnį (b. l. 110-114). Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu teista pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 310 straipsnio 1 dalį (namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas, laikymas, pardavimas). Šiuo metu teistumas išnykęs, todėl juridiškai laikoma neteista (b. l. 108-109). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padariusi, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį žalos – 100 € (b. l. 161) (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe ir būdama neblaivi, kas turėjo įtakos darant nusikalstamas veikas (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes (kaltinamoji R. D. ir nukentėjusysis yra artimi giminaičiai, ji su draugu svečiavosi pas nukentėjusįjį, visi kartu svaiginosi alkoholiu), kaltinamųjų asmenybes, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvačios bausmės už inkriminuotų nusikaltimų padarymą galėtų būti griežčiausia sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo dydį (trukmę) parinkdamas mažesnį už sankcijų vidurkį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 ir 4 dalimis, kaltinamajam L. R. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį skirtos atitinkamai 5 ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės subendrinamos apėmimo būdu, iš dalies pridedama 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, skirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir skiriama subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1-2 dalimis, kaltinamajai R. D. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį skirtos atitinkamai 6 ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės subendrinamos apėmimo būdu ir skiriama subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, kaltinamiesiems skirtos subendrintos bausmės mažinamos 1/3.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidedamas 1 m., įpareigojant kaltinamuosius per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą įsidarbinti ir dirbti arba būti registruotiems darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamieji ir nukentėjusysis 2017 m. sausio 30 d. pasirašė sutartį dėl žalos atlyginimo (b. l. 65 b. l.). Sutartimi kaltinamieji įsipareigojo iki 2017 m. balandžio 30 d. atlyginti nukentėjusiajam 370 € turtinę žalą. Teismas nenustatė, kad sutartis dėl žalos atlyginimo prieštarautų imperatyvioms normoms ir/ar viešajam interesui, todėl patvirtina sutartį dėl žalos atlyginimo, Teismo patvirtinta (taikos) sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata – liet. „reikalas išspręstas“) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Civilinio kodekso 6.985 str., Civilinio proceso kodekso 584 str. 1 d. 4 p.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta (taikos) sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (Civilinio proceso kodekso 646 str. 3 d.), kad galėtų jį pateikti antstoliui (Civilinio proceso kodekso 650 str. 1 d.).

Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (b. l. 74-76, 106-107) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas – du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, prisegti voke prie bylos viršelio, paliekami saugoti byloje kaip tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1-2 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam L. R. pagal Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, iš dalies pridėti bausmę, skirtą pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, L. R. skirtą galutinę subendrintą sumažintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerius) metus, įpareigodamas kaltinamąjį L. R. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą įsidarbinti ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

R. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajai R. D. skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, R. D. skirtą galutinę subendrintą sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerius) metus, įpareigodamas kaltinamąją R. D. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą įsidarbinti ir dirbti arba būti registruotai darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Patvirtinti L. R., R. D. ir nukentėjusiojo K. S. 2017 m. sausio 30 d. sutartį dėl žalos atlyginimo, pagal kurią L. R. ir R. D. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam K. S. padarytą 370 € turtinę žalą iki 2017 m. balandžio 30 d.

L. R. ir R. D. skirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas – du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, prisegtus voke prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.