Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2010-05-17 · Byla Nr. A2.6.-509-867/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-05-17
Bylos Nr.
A2.6.-509-867/2010
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00376-2010-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Pažeidėjas
E. G.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-509-867/2010(Proceso Nr. 4-24-3-00376-2010-2)Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4; 45.4.3; 52.3 (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2010m. gegužės 17d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje E. G., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6d., 126 str. 4d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-04-15 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.F208074/4877033, kuriame nurodė, kad pažeidėjas E. G.: 2010-04-15 apie 17.20val. Kapinių aikštelėje, esančioje Vėžaičių mstl., Klaipėdos r., vairavo automobilį „OPEL ASTRA“, valt. Nr.(duomenys neskelbtini) ir vengė pasitikrinti neblaivumą, be to nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 18 punktų reikalavimus ir taip padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126str. 4d. ir 124¹str. 6d.

Teismo posėdžio metu pažeidėjas nurodė, kad su protokole nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, tai yra neprisipažįsta padaręs pažeidimus. Paaiškino, kad jis nevairavo automobilio, o tik stovėjo šalai, tai yra jį taisė, todėl ir atsisakė tikrintis neblaivumą. Nurodė, kad 2010-04-15 apie 17.00 val. jis susitiko su draugu ir jiems besikalbant grįžo draugo sutuoktinė D. G., kuri paprašė pažiūrėti jai priklausančio automobilio stabdžius. Nurodė, kad kartu su D. G. nuvažiavo į aikštelę prie kapinių, esančių Vėžaičių mstl. Aikštelėje jis tvarkė D. G. automobilio stabdžius, o D. G. tuo metu buvo su savo mažamečiu vaiku netoliese. Maždaug po valandos į aikštelę įvažiavo policijos pareigūnai ir paklausė jo ką jis daro, jam atsakius, kad jis tvarko automobilį pareigūnas paprašė pateikti dokumentus. Paaiškino, kad jis vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjo, nes nevairavo, tada pareigūnai per raciją nustatė duomenis apie jį. Nurodė, kad kai atvažiavo pareigūnai jis net nesėdėjo automobilyje, o buvo šalia jo. Paaiškino, kad jis tą dieną buvo blaivus, tačiau, kadangi nevairavo automobilio atsisakė tikrintis neblaivumą.

E. G. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nebeprašo apklausti liudytojos N. G., kuri dirba Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūne ir sutiko, kad byla būtų išnagrinėta neapklausus jos.

Liudytojas M. U., dirbantis Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūnu, teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010-04-15 jis dirbo kartu su pareigūne N. G. ir važiuodami tarnybiniu automobiliu iš Endriejavo pamatė, kad Vėžaičių miestelyje, stovėjimo aikštelėje prie kapinių, pamatė greitėjantį ir staigiai stabdantį automobilį „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio vairo sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo E. G.. Kadangi matė, kaip E. G. vairavo automobilį, o nuo jo sklido alkoholio kvapas paprašė parodyti dokumentus ir pasitikrinti neblaivumą. E. G. nurodė, kad jis pažymėjimo neturi, o transporto priemonės dokumentus padavė aikštelėje buvusi moteris, kuri su vaiku stovėjo kiek tolėliau nuo automobilio, tai yra automobilio savininkė. Kadangi nuo E. G. sklido alkoholio kvapas ir kilus įtarimui, kad jis yra neblaivus buvo paprašyta jo pasitikrinti neblaivumą, tačiau E. G. atsisakė tai padaryti.

Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad E. G. yra jos draugas. Paaiškino, kad 2010-04-15 ji po darbo grįžusi namo pamatė savo sutuoktinį ir E. G. kalbantis, ji paprašė E. G. pažiūrėti jos automobilio stabdžius. E. G. pasiūlius nuvažiuoti į aikštelę, ji kartu su E. G., jos automobiliu nuvažiavo į aikštelę, esančią prie kapinių, Vėžaičių mstl., Klaipėdos r., kur E. G. taisė automobilį, tai yra jos automobilio stabdžius. Ar E. G. sėdėjo už automobilio vairo kai atvažiavo policija ji nematė, nes ji tuo metu su vaiku vaikščiojo maždaug 50 metrų atstumu nuo automobilio, daugiau aikštelėje nieko nebuvo. Nurodė, kad E. G. nevažiavo, o tik taisė jos automobilio stabdžius ir kapotas buvo uždarytas, o variklis neįjungtas.

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūnės N. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2010-04-15 apie 17.20val. jai dirbant kartu su pareigūnu M. U. Vėžaičiuose prie kapinių esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, Klaipėdos r., jie pamatė greitėjant ir greitai stabdantį automobilį „OPEL ASTRA“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Įvažiavus jiems į aikštelę minėtas automobilis sustojo. Privažiavus prie minėto automobilio, kurį visą laiką stebėjo iš vairuotojo vietos išlipo vyriškis, per Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK budėtojų dalį buvo nustatyta, kad tai E. G.. Automobilio savininkė D. G. stovėjo aikštelės pakraštyje. E. G. nei asmens dokumentų nei vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, o jo kalba buvo nerišli, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkotesterio pagalba, tačiau jis atsisakė tikrintis neblaivumą ir paaiškino, kad jis keliu niekur nevažiavo, o aikštelėje jam niekas nedraudžia važinėtis, todėl jam niekas nieko nepadarys.

Lietuvos Respublikos ATPK 256str. 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-1-413/2007). Tiek Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7str. 8d. tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr.768 patvirtintų kelių eismo taisyklių 18 punktas nustato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus. Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 6 punktą policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus, įvertina bendrą asmens būklę pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su Vidaus reikalų ministru. Tokia metodika patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr.V-505. Ši metodika nustato požymius, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus, taip pat bendros asmens būklės vertinimo būdus. Po asmens būklės įvertinimo esant pagrįstiems įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus, jo patikrinimas tęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 nustatyta tvarka. Pagal bendros būklės įvertinimo metodiką, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505, asmens būklė vertinama pagal šiuos požymius, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus (2 p.): iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą ir nekoordinuotus judesius. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452) 5 dalis nustato, kad pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju aplinkybių, trukdančių objektyviai patikrinti E. G. neblaivumą nebuvo, nusikalstama veika nepadaryta, be to pats pažeidėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis atsisakė tikrintis neblaivumą. Esant nurodytai neblaivumo nustatymo tvarkai ir nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad policijos pareigūnai turėjo pareigą E. G. nesutikus, kad būtų patikrintas jo neblaivumas alkotesteriu, imtis priemonių atlikti medicininį neblaivumo patikrinimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N-17-318/2006, spręsdamas dėl termino „vengimas" turinio, vadovavosi Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiama šio žodžio reikšme. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne „vengti" apibrėžiamas kaip: 1. stengtis išsisukinėti, išsisukinėti, 2. bijoti, nedrįsti (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, 2000, 921 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.NP-1040/2006 taip pat pažymėjo, kad neblaivumo patikrinimo vengimas, tai yra tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą, tai yra inkriminuojant tokį pažeidimą, būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui. E. G. teismo posėdžio metu neginčijo, kad jis atsisakė tikrintis neblaivumą, tačiau paaiškino, kad tai padarė, nes jis nevairavo automobilio, o tik stovėjo šalia jo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. G. atsisakė nuo paaiškinimų bei atsisakė pasirašyti protokolą. Teismo posėdžio metu E. G. neprisipažino padaręs pažeidimą, tai yra nurodė, kad jis nevairavo automobilio, o tik jį taisė, be to, kai atvažiavo pareigūnai jis net nesėdėjo už vairo, tai yra jis neginčijo, kad atsisakė tikrintis neblaivumą, tačiau ginčija aplinkybę, kad jis vairavo automobilį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. G. turi vairuotojo pažymėjimą suteikiantį teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, kuris išduotas 2001-08-03 ir galioja iki 2011-08-03. Administracinėn atsakomybėn pažeidėjas traukimas pirmą kartą.

Liudytojo M. U. teismo posėdžio metu duotus nuoseklius parodymus apie tai, kad važiuodami tarnybiniu automobiliu kartu su pareigūne N. G. matė, kaip E. G. vairavo automobilį OPEL ASTRA“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje prie kapinių, Vėžaičių miestelyje, patvirtina Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūnės N. G. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės. N. G. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad automobilio jie nebuvo išleidę iš akių ir viską laiką jį matė. Be to, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytojai M. U. ir D. G. patvirtino, kad aikštelėje tuo metu nieko, išskyrus E. G. ir D. G. su vaiku, kuri stovėjo atokiau nuo automobilio, nebuvo. Liudytojos D. G. teismo posėdžio metu duoti parodymai vertintini kritiškai, nes ji pati nurodė, kad ji yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. G. draugė, tai yra juos su E. G. sieja asmeniniai ryšiai ir ji yra suinteresuota, kad E. G. išvengtų atsakomybės. Be to, pažeidėjo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai ir liudytojos D. G. duoti paaiškinimai yra nenuoseklūs, nes liudytoja D. G. nurodė, kad kai policijos pareigūnai atvažiavo automobilio variklio dangtis buvo uždarytas, be to ji nematė ar E. G. sėdėjo už vairo, o pažeidėjas iš pradžių aiškino, kad automobilio variklio dangtis buvo atidarytas, tačiau vėliau nurodė, kad buvo atidarytos automobilio durelės ir bagažinė, o jis tik stovėjo šalia. Nors traukiamas administracinėn atsakomybėn E. G. kaltu neprisipažino, tai yra neigė vairavęs automobilį, tačiau teismas išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, nuoseklius liudytojo M. U. parodymus, kuriuos patvirtina Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūnės N. G. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės ir įvertinus, tai kad nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojas M. U. ir policijos pareigūnė N. G. būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus ar būtų pagrindas abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų nurodytais faktais, nėra pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais ir ištyrus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad E. G. kaltė dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4d. yra įrodyta. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad E. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr.768 patvirtintų kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus, kadangi jis atsisakė vykdyti policijos pareigūno reikalavimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasitikrinti neblaivumą. Jo padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126str. 4d. sudėtį – neblaivumo patikrinimo vengimas. Kadangi jis su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, jo padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d. sudėtį

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančią medžiagą darytina išvada, jog tarp aukščiau minėtų pažeidėjo padarytų pažeidimų yra idealioji sutaptis, kadangi pažeidėjas viena trunkančia veika tuo pačiu metu padarė du pažeidimus. Pažeidėjui skirtinos nuobaudos už kiekvieną pažeidimą ir, subendrinus apėmimo būdu, skirtina galutinė subendrinta nuobauda, neviršijanti sankcijoje už sunkesnį pažeidimą numatytos griežčiausios nuobaudos (Lietuvos Respublikos ATPK 33 str.2 d.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Lengvinančių ir Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į pažeidėjo amžių, jo socialinę padėtį, į tai, kad pažiedėjas šiuo metu niekur nedirba, į tai, kad administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėju paskyrus sankcijos ribose numatytą nuobaudos minimumą tiek baudos, tiek atėmimo teisės vairuoti transporto priemones atžvilgiu (Lietuvos Respublikos ATPK 30² str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286 - 288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. G., dėl padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126str. 4d., paskirti 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

E. G., dėl padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹str. 6d., paskirti įspėjimą.

Administracines nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą E. G., a.k(duomenys neskelbtini) paskirti 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 57855. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti teismui.

Atimti teisę vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Sakalauskaitė