- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- 1S-472-919/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00633-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- M. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės,
nerengdama teismo posėdžio, apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 6 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 6 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 6 d.
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 27 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Sprendimą taikyti lygtinį paleidimą Komisija priėmė įvertinusi tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, skatintas 7 kartus, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų neišsako, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, tęsia darbinę veiklą, elgesys kinta teigiama linkme, bausmę atlieka už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir nėra pavojingas visuomenei.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą padaręs išvadą, kad nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, du kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, nors rizika yra žema, išlieka kriminogeniniai veiksniai, bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nutartyje taip pat pažymėta, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis taip pat dar neleidžia daryti išvadą, kad jo pataisos procesas jau yra baigtas.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis M. S. skunde prašo įvertinti jo elgesio pasikeitimą ir suteikti galimybę įrodyti, kad yra pasikeitęs. Nurodo, kad teismas, akcentavęs neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, neatsižvelgė į pastangas pasitaisyti, t. y. nevertino, kad bausmės atlikimo metu lankė anoniminių alkoholikų kursus, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, tęsia darbinę veiklą, galimybę įsidarbinti turi ir lygtinio paleidimo atveju. Atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini), gali laisvai judėti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, todėl galėtų tęsti bausmės atlikimą prižiūrimas probacijos tarnybos. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad klausimas dėl jo lygtinio paleidimo svarstomas jau ne pirmą kartą, visais atvejais gauna identiškas nutartis. Visus įpareigojimus vykdo, tęsia darbine veiklą, atlygina priteistus ieškinius, yra charakterizuojamas teigiamai. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė, vertino tik tai, kas buvo praeityje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. S. skundas tenkinamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal šios teisės normos konstrukciją, teismas gali lygtinai paleisti nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema. Taip pat lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra žema, tačiau jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. būtina pažymėti, kad abiem atvejais, t. y. tiek esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, tiek rizikai esant vidutinei ar aukštai, tačiau nuteistajam padarius akivaizdžią pažangą ją mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, įstatymų leidėjas teismui paliko diskrecijos teisę nuspręsti, ar nuteistasis, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kuris padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, gali būti paleistas lygtinai. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, jeigu yra nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismas priima vieną iš šių sprendimų: skundą atmesti; patenkinti skundą ir taikyti lygtinį paleidimą; patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą (BPK 360 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai).
6. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, žema rizika arba akivaizdi pažangą ją mažinant) nustatymas sudaro tik teisinį pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, tačiau neįpareigoja teismo besąlygiškai priimti sprendimą taikyti lygtinį paleidimą, kadangi, kaip nurodyta pirmiau, galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina teismo teisę, bet ne pareigą patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ar tenkinti skundą, kai Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu taikyti lygtinį paleidimą atsisakyta. Šios išvados kontekste būtina pažymėti ir tai, kad net ir tuo atveju, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, daryti išvadas dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų poveikio pozityviems nuteistojo elgesio, mąstymo, nuostatų pokyčiams, jų stabilumui, galima tik įvertinus visumą duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, požiūriu į taikomą priežiūrą ir ribojimus, pastangomis bei noru keisti savo elgesį. Šią išvadą papildomai patvirtina ir ir tai, kad pagal BVK socialinė reabilitacija yra viena iš pagrindinių laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonių (BVK 111 straipsnio 2 dalis), kurios tikslai yra: mažinti nusikalstamo elgesio riziką; motyvuoti nuteistuosius ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis; užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nukentėjusiojo asmens ir nuteistojo sutaikinimą. Siekiant šių tikslų, atliekamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kriminogeninių veiksnių nustatymas, priemonių, kuriomis šalinami kintami kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas (BVK 137 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai, 3 dalies 1–3 punktai). Taigi, nustatyti, ar nuteistajam taikomos pataisos priemonės, jam neatlikus visos bausmės, jau pasiekė savo tikslus, galima tik įvertinus šių priemonių poveikį nuteistajam, jo elgesio pokyčiams, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui ir ją lemiančių kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumui, ir tokio vertinimo poreikis nepriklauso nuo to, ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar priskiriama aukštesnei rizikos grupei, kadangi, kaip minėta, net ir esant žemai rizikai teismui yra palikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl to, ar lygtinis paleidimas asmeniui gali būti taikomas.
7. Teisėjų kolegija, aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi skundžiamą nutartį, nuteistojo skundo argumentus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad priešingai, nei nurodyta apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo M. S. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai nusprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė M. S. padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, kriminogeniniam veiksniui, baustumo drausmine tvarka faktui, tačiau visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo atveju ir iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad jo pažanga dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, kriminogeninės rizikos veiksnys ir skirta, tačiau nebegaliojanti nuobauda, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę taikant jam lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.
8. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. S. iki Komisijos posėdžio dienos (2022 m. birželio 23 d.) jau buvo atlikęs didesnę, negu nustatyta BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte (puse bausmės, kai paskirta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo), bausmės dalį – neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 3 mėnesiai 13 dienų iš paskirtos 6 metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi abejonių dėl nuteistojo atitikimo šiam lygtinio paleidimo taikymo kriterijui, nekyla, su tuo susijusios aplinkybės teisingai įvertintos ir skundžiamoje nutartyje. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą motyvų, teismas nenustatė akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir dėl to sprendė, kad šuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pritarti tokiam vertinimui teisėjų kolegija neturi pagrindo.
9. Visų pirma pažymėtina, kad atlikus nuteistojo M. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kaip nurodyta pirmiau, rizikos priskyrimas žemai grupei, savaime nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, kadangi turi būti vertinama ir tai, ar nuteistojo socialinės reabilitacijos procesas, taikant jam individualizuotas pataisos priemones, savo tikslus jau pasiekė ir toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jo pataisos procesą kontroliuojant probacijos priemonėmis. M. S. atveju yra nustatyta ne tik žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bet ir tai, kad ši rizika nuo prieš tai buvusių vertinimų sumažėjo (2017 m. spalio 23 d., 2020 m. liepos 30 d., 2020 m. rugsėjo 23 d., 2021 m. vasario 24 d., 2021 m. liepos 26 d. atliktų vertinimu metu rizika buvo priskiriama vidutinei grupei). Be to, kaip matyti iš 2022 m. birželio 4 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 116-281 (toliau – socialinio tyrimo išvada), net ir tuomet, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė, buvo stebimi pozityvūs pokyčiai nuteistojo rizikos veiksnių valdyme (stebima nuteistojo motyvacija darbui, siekdamas aktyviau dengti vykdomuosius dokumentus, nuteistasis pateikė prašymą kas mėnesį išskaičiuoti papildomą pinigų sumą antstoliams, geba atpažinti socialinius veiksnius, kurie skatina nusikalstamą veiką ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, nefiksuoti agresijos ir savitvardos praradimo epizodai, pozityvus priežiūrą vykdančių pareigūnų vertinimas, dalyvauja Pusiaukelės namų veikloje, taisyklių nepažeidinėja; taip pat nustatyta pažanga mąstymo ir elgesio srityje dėl gebėjimo suformuoti tikslus ateičiai). Aptartos aplinkybės paneigia skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą dėl pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimo, tačiau apylinkės teismas jų nutartyje neanalizavo ir nevertino. Nutartyje plačiau nepasisakyta ir dėl nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių, apsiribojant tik konstatavimu, kad vis dar išlieka kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai ir nuteistasis šio kriminogeninio veiksnio įtaką pakartotiniam nusikalstamumui gali mažinti.
10. Sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad esant nustatytiems kriminogeniniams veiksniams, svarbią reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant valdyti kriminogeninius veiksnius, taip mažinant jų įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau šiame kontekste būtina pažymėti, kad kriminogeninių veiksnių nustatymas, pats savaime, lygtinio paleidimo taikymo galimybės nepaneigia. Jų buvimas, kaip aplinkybė, dėl kurios lygtinis paleidimas negali būti taikomas, nėra nurodyta ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo M. S. atveju, nors vis dar išlieka nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, socialinio tyrimo išvadoje, vertinant su šiuo kriminogeniniu veiksniu susijusius aspektus, nurodyta, kad ankstesni tam tikri gyvenimo būdo ypatumai (praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, teisės pažeidimus darė būdamas nepilnametis) gali būti siejami su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Tačiau nurodyta ir tai, kad nuteistasis šiuo metu vengia situacijų, kurios gali sukelti galimybę nusikalsti, suvokia asocialios grupės įtaką nusikalstamam elgesiui, šiuo metu dėl savo elgesio prisiima atsakomybę ir išreiškia motyvaciją nekartoti ankstesnių savo klaidų. Taigi, nors nuteistajam ir išlieka nustatytas kriminogeninis veiksnys, vis tik savo esme jis labiau yra susijęs su praeityje buvusiu nuteistojo elgesiu bei elgesį įtakojusiais veiksniais, o bausmės atlikimo metu nuteistasis deda pastangas ir yra motyvuotas šį kriminogeninį veiksnį valdyti. Be to, pažymėtina ir tai, kad ankstesnio vertinimo metu nuteistajam buvo išskirti du kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys (duomenys iš Teismų informacinės sistemos LITEKO). Su mąstymu ir elgesiu susijęs kriminogeninis veiksnys šiuo metu jau nebeišskiriamas ir ši aplinkybė taip pat paneigia skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad nuteistojo pastangos valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius nėra akivaizdžios ir pakankamos.
11. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad reikšminga aplinkybe, paneigiančia galimybę jau šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, apylinkės teismas laikė nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu akcentuodamas, kad nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, nes du kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytas taisykles. Iš tikrųjų nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinimas galimybės taikyti lygtinį paleidimą aspektu yra svarbus. Tačiau būtina pažymėti, kad su nuteistojo elgesiu susijusios aplinkybės turi būti vertinamos ne selektyviai atrinkus atskirus duomenis, suteikiant jiems išskirtinę reikšmę, o visumoje. Šio reikalavimo nutartyje pateiktas, su nuteistojo elgesiu visos bausmės atlikimo metu susijusių aplinkybių, vertinimas neatitinka. Iš tikrųjų bylos duomenys patvirtina, kad bausmės atlimimo metu M. S. du kartus, 2018 m. sausio 16 d. ir 2020 m. sausio 14 d., nesilaikė įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos, tačiau drausmine tvarka, paskiriant papeikimą, buvo baustas vieną kartą, kitu atveju apsiribota svarstymu patariamosios komisijos posėdžio metu. Be to, 2020 m. sausio 14 d. paskirta nuobauda yra negaliojanti nuo 2020 m. gegužės 19 d., kai buvo panaikinta prieš terminą, nuteistąjį 2020 m. gegužės 19 d. paskatinus už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Po to, kai nustojo galioti nuteistajam paskirta drausminė nuobauda, M. S. buvo dar tris kartus paskatintas: 2021 m. vasario 12 d., 2021 m. gegužės 14 d., 2021 m. lapkričio 30 d. už gerą elgesį ir sąžiningą darbą pareikštos padėkos. Drausmine tvarka daugiau nebaustas. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktais duomenimis, vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai nebuvo fiksuoti ir po Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą priėmimo (b. l. 31).
12. Aptarti duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo pradžioje nuteistasis turėjo tam tikrų sunkumų dėl įstaigoje nustatytos tvarkos laikymosi, tačiau vėliau jo elgesys keitėsi teigiama linkime ir pozityvūs elgesio pokyčiai nuo 2020 m. gegužės mėnesio yra stabilūs – nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų daugiau nepažeidė, buvo skatintas, 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į (duomenys neskelbtini), dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų, gali laisvai judėti, dviem paroms vykti į savo gyvenamąją vietą, bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) pažeidimų nepadarė. Šios aplinkybės nutartyje nebuvo vertinamos, nors jų visuma, kartu įvertinus tai, kad praeityje nuteistasis nebuvo teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, teikia pagrindą išvadai, kad nuteistasis M. S., nors ir padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimą, bausmės atlikimo metu stengiasi koreguoti savo elgesį vykdydamas rekomendacijas dėl kriminogeninių veiksnių valdymo, nedarydamas naujų pažeidimų, dirbdamas ir atlygindamas priteistą žalą, elgdamasis disciplinuotai.
13. Skundžiamoje nutartyje, be kita ko, atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis M. S. savo problemas iki nusikaltimo padarymo sprendė alkoholio pagalba, kaltina kitą žmogų dėl savo dabartinės padėties, daug dėmesio sutelkia į teigiamas pasekmes, ignoruodamas neigiamas. Šias aplinkybes apylinkės teismas laikė teikiančiomis pagrindą manymui, jog šiuo metu nuteistojo pastangų dar nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Bylos duomenimis, nusikalstamą veiką M. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad alkoholio vartojimas, su tuo susijusios elgesio, mąstymo problemos, socialinio tyrimo išvadoje nėra išskirtas kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys. Be to, iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktos informacijos matyti, kad M. S. supranta, kad alkoholis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, individualių konsultacijų su specialiste metu aptarė galimas piktnaudžiavimo alkoholiu priežastis, jo žalą aptarė, išklausė alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimų ciklą, suvokia alkoholio žalą, pataisos įstaigoje alkoholio vartojimo atvejai nefiksuoti. Taigi apylinkės teismo išvada dėl nuteistojo pastangų nepakankamumo, kiek tai susiję su alkoholio vartojimu ir jo įtaka nusikalstamam elgesiui, yra nepagrįsta ir neatitinka byloje esančios informacijos. Dėl dėmesio sutelkimo į teigiamas pasekmes, ignoruojant neigiamas, kito žmogaus kaltinimo, būtina pažymėti, kad šios aplinkybės yra išskirtos iš nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčius rodančių, su pastangomis valdyti nustatytus kriminogeninius veiksnius susijusių, aplinkybių konteksto, taip pat neįvertinus to, kad mąstymas ir elgesys, kaip nurodyta pirmiau, nėra nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys. Taigi šias aplinkybes vertinti kaip rodančias, kad nuteistojo pastangos dar nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui, nėra pagrindo.
14. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai M. S. apibūdinančių, jo pastangas kryptingai keisti savo elgesį išimtinai teigiamas linkme rodančių duomenų visuma šiuo leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl tolimesnė jo elgesio korekcija galima ir jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Tokią išvadą papildomai patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje išskirti 7 riziką mažinantys (apsauginiai) veiksniai, susiję su tinkamomis gyvenimo sąlygomis laisvėje, teigiama darbine motyvacija, teigiamomis nuostatomis į prižiūrinčius pareigūnus ir taikomą priežiūrą, stabilia emocine būsena, palaikančius tarpusavio santykius su artimaisiais, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymu, alkoholio nevartojimu. Nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Priešingai, negu sprendė apylinkės teismas, Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl apylinkės teismui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo šio Komisijos nutarimo nepatvirtinti. Būtina pažymėti ir tai, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
15. Konstatavus, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartis naikinamas ir dėl nuteistojo M. S. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinti Komisijos 2022 m. birželio 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.