- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- I-942-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00267-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-5 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ryšium su laisvės apribojimu buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016-05-07 iki 2017-01-20, labai mažo ploto kamerose, kuriose įrengtas sanitarinis mazgas ir dalį ploto užima baldai, atsakovas neužtikrino minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto. Kamerose neišnaikinti parazitai, netinkamai įrengta ventiliacija, perteklinė drėgmė ir pelėsis. Neužtikrinamos sąlygos privačiai naudotis sanitariniu mazgu. Du kartus buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis, vien dėl to, kad nemiegojo. Kalinamas netinkamomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (4, 80 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie posėdį pranešta tinkamai (67 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (58-65 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2016-05-06 iki 2017-01-20 skirtingose kamerose ir jam teko nuo 3,67 iki 16,3 kv. m., o tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjui visas jo kalinimo dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.
Atsakovas nurodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016-09-16 atliko kameros Nr. 100 patikrinimą, nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos reikalavimus, pelėsis nenustatytas. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus, o taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Iš Ūkio skyriaus pažymų matyti, kad kamera Nr. 8 po remonto – 2015 m. lapkričio mėn. kameroje buvo nuvalytos, išdažytos, išlygintos ir užglaistytos sienos, demontuota tupykla, įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara. Kamera Nr. 32 suremontuota 2016 m. vasario – balandžio mėn.: išlygintos, izoliuotos plytelėmis išklijuotos grindys, ištinkuotos, išdažytos sienos, nuvalytas pelėsis, užteptas antiseptikas, demontuotas sanitarinis mazgas, sumontuotas naujas klozetas ir įrengtas aptvėrimas. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 įtvirtina analogiško pobūdžio nuostata: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 patvirtinimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Visos kameros įrengtos vadovaujantis nurodytomis taisyklėmis ir higienos normomis, gyvenamosiose kamerose yra pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas, kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jos plotą, yra du šviestuvai, kuriose įstatytos dvi-keturios dienos šviesos lempos ir dirbtinė naktinė šviesa.
Atsakovas nurodo, kad visose kamerose įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas mūrine sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Atsakovas nurodo, kad esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, deratizaciją, dezinsekciją). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas patikrinimų metu užfiksavo, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, sudaryta sutartis, Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas I. B. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrintas tinkamas kameros plotas, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2016-05-07 iki 2017-01-20, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kameros plotui ir higienos normos reikalavimų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš byloje esančios 2017-02-28 pažymos Nr. 60/09-8082 (26-31 b. l.) matyti, kad pareiškėjas I. B. ginčo laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016-05-06 iki 2017-01-20, viso 239 dienas, kamerose Nr. 96, 89, 37, 32, 86, 100, 93, 19, 99, 9, 8 ir 46, vienas arba su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,64 iki 16,26 kv. m. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą (nuo 7,68 iki 20,91 kv. m.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (nuo 1 iki 5) teismas nustatė, kad visą jo laikymo laikotarpį (239 dienos) pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kamerose Nr. 32, 100, 99 ir 9, kai jose buvo laikomi daugiausia 4-5 asmenys, net ir atėmus sanitarinio mazgo plotą, kuris paprastai užima apie 1 kv. m., teko nuo 3,80 iki 3,98 kv. m., tačiau kamerose Nr. 96, 89, 93 ir 46, kai jose buvo laikomi 5 asmenys, pareiškėjui teko nuo 3,44 iki 3,58 kv. m., o kameroje Nr. 37, kurios plotas 7,68 kv. m., kai joje buvo laikomi 2 asmenys, teko tik 3,34 kv. m. Teismas neturi duomenų, kokį plotą pareiškėjo laikymo kamerose užėmė baldai, tačiau atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad kiekvienoje kameroje buvo metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas), spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas), stalas (1 vienetas patalpai), taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai (dėl vietos stokos galėjo būti mažiau), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai), laikytina, kad baldai užėmė didžiąją dalį kameros ploto, todėl pareiškėjo galimybė judėti kameroje buvo suvaržyta. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas tam tikrą laikotarpį (82 dienas kamerose Nr. 96, 89, 37, 93 ir 46) buvo per mažas ir sudarė prielaidas pareiškėjui patirti nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose netinkamai įrengta ventiliacija, perteklinė drėgmė ir pelėsis. Iš atsakovo į bylą pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad atliktų patikrinimų metu buvo tikrinamos ir pareiškėjo laikymo kameros Nr. 8 ir 100. 2016-09-20 patikrinimo akte nurodyta, kad įvertinus gyvenamųjų kamerų sienų, lubų paviršių, vizualiai matomo pelėsio kameroje Nr. 100 nenustatyta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, reikalavimus (51-52 b. l.). Iš 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akto matosi, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 8 atitiko reikalavimus, išmatuota oro temperatūra kameroje Nr. 8 - 16°C nevertinta, nes matavimo metu kameroje buvo praverti langai, ant sienų ir lubų vizualiai matomo pelėsio nėra, galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta (55-57 b. l.). Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015 – 2016 metais atliktų darbų suvestinėse nurodyta, kad 2015 m. lapkričio – gruodžio mėn. buvo remontuojamos ir kameros Nr. 8 bei 9, kameroje Nr. 8 atlikti lubų, sienų valymo, hidroizoliacijos, sienų lyginimo, glaistymo, gerojo dažymo darbai, abejose kamerose - tupyklos demontavimo, naujo klozeto įrengimo, pertvaros sumontavimo darbai, o 2016 metų vasario – balandžio mėn. – kameros Nr. 32 remonto darbai – grindų plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, sanitarinio mazgo sutvarkymas (42-50 b. l.). Pareiškėjas kameroje Nr. 100 buvo laikomas 2016 m. rugsėjo mėn., o kameroje Nr. 8 – 2016 m. spalio mėn., taigi patikrinimo aktų turinys paneigia pareiškėjo teiginius dėl perteklinės drėgmės ir pelėsio kameroje Nr. 100 bei netinkamos ventiliacijos ir pelėsio kameroje Nr. 8. Kamera Nr. 32 iš esmės suremontuota 2016 m. vasario – balandžio mėn., pareiškėjas joje buvo laikomas 2016 m. liepos – rugpjūčio mėn., taigi po remonto, šiltuoju metų laiku, todėl jo teiginiai dėl pelėsio ir perteklinės drėgmės kameroje nepagrįsti. Kamerose Nr. 8 ir 9 pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. spalio – lapkričio mėn., t.y. praėjus metams po remonto, todėl laikytina, kad pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos, drėgmės ir pelėsio šiose kamerose nepaneigti. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ir dėl kitų pareiškėjo laikymo kamerų (Nr. 19, 37, 46, 86, 89, 93, 96 ir 99) atitikimo higienos normos reikalavimams, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.), todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 8, 9, 19, 37, 46, 86, 89, 93, 96 ir 99, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punkto, reglamentuojančio santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį, bei 39 punkto, kuriame sakoma, kad ant gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kamerose nebuvo užtikrintos sąlygos privačiai naudotis sanitariniu mazgu. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sanitarinis mazgas Šiaulių TI kamerose nuo bendros erdvės atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015 – 2016 metais atliktų darbų suvestinių matosi, kad 2015 m. lapkričio – gruodžio mėn. kamerose Nr. 8 ir 9 buvo atlikti tupyklos demontavimo, naujo klozeto įrengimo, pertvaros sumontavimo darbai, o 2016 metų vasario – balandžio mėn. analogiški darbai atlikti kameroje Nr. 32 (42-50 b. l.). Taigi atsakovo pateikti dokumentai paneigia pareiškėjo teiginį, kad jam nebuvo užtikrintos sąlygos privačiai naudotis sanitariniu mazgu kamerose Nr. 8, 9 ir 32, tačiau atsakovo atsiliepime pateiktų duomenų neužtenka padaryti išvadai, kad ir kitose pareiškėjo laikymo kamerose sanitariniai mazgai buvo tinkamai izoliuoti nuo likusio kameros ploto. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų kitose pareiškėjo laikymo kamerose jis galėjo patirti nepatogumus, o tuo pačius ir neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kamerose neišnaikinti parazitai, ne kartą buvo raštu kreiptasi į Šiaulių TI administraciją, administracijos nurodymu kameros būdavo išpurškiamos neaiškiomis cheminėmis medžiagomis, kelioms dienoms blakių aktyvumas sumažėdavo, bet po to jų būdavo dar daugiau. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją) įstaiga organizuoja esant poreikiui, pareiškėjo kalinimo laikotarpiu šie darbai buvo vykdomi vadovaujantis Šiaulių TI higienos - dezinfekcijos planu 2016-17 metams. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. liepos 15 d. ir 2016 m. spalio 5 d. patikrinimų metu vertinti ir pareiškėjų skunduose nurodyti faktai dėl kenkėjų buvimo kamerose, taip pat nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimo, naikinimo vykdymas, nustatyta, kad kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų (53-54, 55-57 b. l.). Taigi Nacionalinio visuomenės sveikatos saugos centro Šiaulių departamento darbuotojai patikrinimų metu higienos normos pažeidimų dėl kenkėjų naikinimo nenustatė, pareiškėjas nekonkretizuoja, kada jis dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo prašymu nebuvo atlikta ar atlikta netinkamai, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, paskyrus jam dvi nuobaudas už suėmimo vykdymo režimo pažeidimus, t.y. už 2016-06-08 Šiaulių TI direktoriaus nutarimu paskirtą papeikimą už tai, kad jis 2016 m. birželio 2 d. 00.02 val. nemiegojo, sėdėdamas prie stalo, kalbėjosi su kitais kameroje Nr. 89 esančiais asmenimis, ir už 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu paskirtą teisės apsipirkti parduotuvėje atėmimą vienam mėnesiui už tai, kad jis 2016-08-20 23.20 val. nemiegojo, sėdėjo prie stalo ir rūkė (6-7 b. l.). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2017 m. kovo 20 d. išnagrinėta administracinė byla Nr. I-561-394/2017 pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas prašė priteisti už tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam tais pačiais 2016-06-08 ir 2016-08-26 nutarimais buvo paskirtos nuobaudos už suėmimo vykdymo režimo pažeidimus; pareiškėjo skundas atmestas, byla su apeliaciniu skundu perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punkte numatyta, kad jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas palieka skundą nenagrinėtu, todėl I. B. skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo, Šiaulių TI direktoriui paskyrus jam nuobaudas už suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimus, paliktina nenagrinėta ABTĮ 105 straipsnio 4 punkto pagrindu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus patalpų santykinei oro drėgmei, oro judėjimo greičiui, esant vizualiai matomam pelėsiui, be to, kai kuriose kamerose nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, kas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 12 000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų, nesiskundė (32 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nenurodė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 250 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjo I. B. skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, Šiaulių TI direktoriui paskyrus jam nuobaudas už suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimus, palikti nenagrinėtą, esant administraciniam ginčui tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Priteisti pareiškėjui I. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.