Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui J. G. Č. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J.G. Č. skundą institucijai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo pakeitimo

Aprašomoji dalis

Nustatė:

G. Č. nubaustas už tai, kad 2013-10-08 15.10 val., vairuodamas užmaskuotu numeriu motociklą Honda (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelis kartus važiavo ant vieno (galinio) rato, kirto ištisinę ženklinimo liniją ir darydamas manevrą neįjungė posūkio signalo, važiavo rankomis nelaikydamas vairo. Tokiu savo elgesiu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 237, 4, 31 1.1, 88 p. ir padarė LR ATPK 123 str. 3 d., 124 ² str. 2 d. numatytus pažeidimus. Su pareiškėjo G. Č. skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti. Administracinė nuobauda paskirta teisingai. Administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo medžiagoje surinktais faktiniais duomenimis. Be to, pažeidėjas neneigia savo kaltės dėl padarytų LR ATPK pažeidimų. Kelių eismo taisyklių 9 p. įtvirtinta imperatyvi norma, kuri nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti o kilus eismo įvykiui jeigu dėl jo padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai (KET 234 p.). J. G. Č. šios pareigos neįvykdė, taip pažeisdama KET normas, padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 2 str. 2 d. už kurį privalomai turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal LR ATPK 30 str. 1 d. nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso. LR ATPK 30 str. 2 d. nurodyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybe lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. LR ATPK 30² str. nurodo, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant i atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančiu aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančiu aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Minėto straipsnio 2 d. nurodo, kad esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Pareiškėjas skunde nurodo, jog jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog pažeidimo padarymo metu jis neturėjo galiojančių nuobaudų ir tai, jog dėl padaryto nusižengimo gailisi. Šiuo atveju ne J. G. Č. prisipažinimas deklaruojamas gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, bet pats pažeidimo pobūdis ir jo požiūris į jį turi įtakos sprendžiant klausimą dėl LR ATPK 20 str. numatytų tikslų įgyvendinimo jo atžvilgiu. Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog J. G. Č. savo veiksmais vengė atsakomybės, t.y. nestojo iškart stabdomas policijos pareigūnų, o įvykio vietoje buvo rastas tik pareigūnams grįžus atgal, po kitų dviejų, kartu su juo važiavusių, pažeidėjų persekiojimo. Tokie J. G. Č. veiksmai liudija apie jo požiūrį į atsakomybę ir jo kaip eismo dalyvio - vairuotojo vienos iš pareigų akivaizdų ignoravimą, o būtent, kad vairuotojas kelyje visada turi elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo nesudarytų kliūčių jų eismui (KET 28 p.). J. G. Č. padaryto pažeidimo (LR ATPK 124 str. 2 d.) sudėtį atitinkantys veiksmai yra priešingi minėtai normai. Pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu bei nutarimo byloje priėmimo momentu nebuvo nustatytos J. G. Č. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pareigūnas, byloje priėmęs nutarimą, nėra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, nėra suinteresuotas jam pakenkti. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno protokole užfiksuotais duomenimis ir vertinimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl abejoti pareigūno priimtu nutarimu ir jo teisiniu pagrįstumu nėra jokio pagrindo. Pareigūnas, priimdamas nutarimą, vertindamas įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu aplinkybių viseto vertinimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nutarimą priėmė teisėtai ir pagrįstai ir keisti jį, t.y. J. G. Č. skirti minimalią nuobaudą nėra jokio įstatyminio pagrindo. Be to, mano, kad privalomai vertintinas, skiriant nuobaudą ir taikant LR ATPK 30² str. nuostatas, praeities faktas, jog J. G. Č. buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą, o būtent - 2012-02-17 Kauno apylinkės teismo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, jog J. G. Č. charakterizuojantys duomenys atitinka LR ATPK 32 str. 1 d. 6 p. įtvirtintą normą.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.

Teismas sutinka su institucijos pateiktais argumentais dėl bausmės individualizavimo.

Byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjas padarė teisės pažeidimus. Byloje kyla ginčas dėl bausmės individualizavimo. ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (1 d.); skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (2 d.). ATPK 30² straipsnio 1 dalis įtvirtina, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pareiškėjas teigia, kad lengvinanti aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad nuoširdžiai gailisi. Tačiau kaip matyti iš jo paaiškinimo teismo posėdyje, jis neigia, kad sustojo tik tada, kai policijos pareigūnai panaudojo specialius šviesos ir garso signalus. Toks aplinkybių vertinimas negali būti pripažintas kaip nuoširdus gailėjimasis. Teisės pažeidimo protokole nenurodyta aplinkybė, kad J.G. Č. važiavo rankomis nelaikydamas vairo, tačiau tai matyti iš pateiktų fotonuotraukų. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė, kad teisės pažeidimus sudaro ne vienkartinis veiksmas, tačiau veiksmų visuma ir tai padaro veiką labiau pavojinga.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas

nutaria:

2014-01-30 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto nutarimą Nr.20N-6820091-14 palikti nepakeistą, pareiškėjo J. G. Č. skundą netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.