- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-04
- Bylos Nr.
- 2S-708-577/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01136-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- V. D., R. D.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. D. ir R. D. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. D. ir R. D. skundą dėl antstolės N. J. veiksmų, susijusių su varžytynėmis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai V. D. ir R. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami pripažinti antstolės N. J. veiksmus, kuriais ji nepriėmė patvarkymo dėl jų 2013-06-12 pateikto prašymo dėl išieškotinos sumos sumažinimo ir turto pardavimo iš varžytynių sustabdymo, nepranešė jiems apie skelbiamas antrąsias varžytynes bei neišaiškino teisės iki varžytynių pradžios pasiūlyti parduodamo turto pirkėją, neteisėtais bei panaikinti antstolės N. J. 2013 m. liepos 30 d. patvarkymą Nr. 2-900-839 dėl neįvykusių varžytynių vykdomojoje byloje Nr. 0092/13/0801 ir iš naujo skelbti antrąsias jiems priklausančio nekilnojamo turto – žemės sklypo, 0,4883 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes.
Antstolė N. J. 2013 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą (b.l. 56, 57); patvarkyme antstolė nurodė, kad skolininkui V. D. buvo išsiųstas patvarkymas, kad buvo priimta vykdyti hipotekos teisėjo nutartis parduoti iš varžytynių įkeistą turtą, skolininkui išaiškintos jo teisės ir pareigos. Apie visus vykdymo veiksmus tiek skolininkas, tiek įkeisto turto savininkas buvo informuojami registruota pašto siunta. Antstolė nurodė, jog 2013-06-18 patvarkymu informavo proceso šalis apie antrąsias varžytynes, išsiųsdama 2013-06-19 registruotą pašto siuntą. Neįteikta pašto siunta negrįžo, todėl apie varžytynes pranešta tinkamai. V. D. ir R. D. prašymą dėl išieškotinos sumos sumažinimo ir turto pardavimo viešose varžytynėse sustabdymo gavo 2013-06-14. Išsiuntė atsakymą, kad išieškotiną sumą turi patvirtinti išieškotojas, o stabdyti turto pardavimą iš varžytynių nebuvo pagrindo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „LKU turto valdymas“ teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjų V. D. ir R. D. skundu nesutinka, kadangi jie apie vykdytas antrąsias varžytynes buvo informuoti tinkamai registruotais laiškais, apie tai buvo paskelbta viešai portale evarzytines.lt. Apie kreditorių pasikeitimą ir negrąžintos paskolos dalies sumažėjimą iki 220 000 antstolė buvo informuota 2013-06-20 ir 2013-01-21 raštais. Su pateiktais duomenimis antstolė susipažino ir sutiko. Antrosios varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas asmuo, išieškotojas turtą perimti atsisakė, todėl faktiškai pareiškėjų, kaip skolininkų, teisės nebuvo pažeistos. Mano, kad pareiškėjai vilkina skolos išieškojimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė. Teismas nustatė, kad nebuvo pagrindo stabdyti turto pardavimą iš varžytynių, o skolos dydis buvo patikslintas; tai, kad antstolė savo atliekamų veiksmų neįformino patvarkymu, o surašė raštą, laikė formaliu, neturinčiu įtakos skolininko teisėms, pažeidimu. Taip pat pirmos instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjams V. D. ir R. D. apie jų turto pardavimą iš varžytynių buvo pranešta registruotu laišku, kuris jiems buvo išsiųstas 2013 m. birželio 19 d.; atkreipė dėmesį į tai, kad nors V. D. ir R. D. nurodo, kad jie apie paskelbtas varžytynes nebuvo tinkamai informuoti, tačiau patys pareiškėjai dar 2013 m. birželio 12 d. prašymu kreipėsi į antstolę, prašydami stabdyti varžytynes, todėl pareiškėjų argumentą, kad jie nebuvo informuoti apie antrąsias varžytynes, laikė nepagrįstu. Sprendė, kad apie vykdymo proceso eigą pareiškėjams buvo žinoma ir jie patys turėjo domėtis tolimesne jo eiga, kaip to reikalauja CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Kitą skundo argumentą, kad antstolė neišaiškino teisės iki varžytinių pradžios pasiūlyti parduodamo turto pirkėją, pirmos instancijos teismas irgi laikė nepagrįstu. Teismas nurodė, kad vykdomasis dokumentas antstolės kontoroje gautas 2012 m. liepos 19 d., turto pardavimo pirmosios varžytynės paskelbtos 2012 m. gruodžio 11 d., antrosios varžytynės paskelbtos nuo 2013 m. liepos 22 d. iki liepos 29 d., prieš tai po kartą kiekvienos varžytynės buvo atšauktos, todėl skolininkas turėjo daugiau nei metus laiko pirkėjui surasti. Kad tokia teisę jis žinojo, teismo nuomone, matyti iš V. D. 2012-08-07 antstolei pateikto rašto. Be to, teismas pažymėjo, kad byloje duomenų, jog skolininkas buvo susiradęs parduodamo iš varžytynių turto pirkėją, nepateikta. Įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad antstolės N. J. veiksmai parduodant V. D. ir R. D. turtą iš varžytynių buvo atlikti atsižvelgiant į skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą, todėl nepagrįsti pareiškėjų argumentai, jog buvo pažeistos jų teisės. Taip pat pirmos instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai, nesutikdami su eksperto nustatyta turto verte, neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti, todėl argumentus dėl netinkamo turto įvertinimo atmetė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjai V. D. ir R. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantai tvirtina, kad jiems nebuvo pranešta apie antstolės 2013 m. birželio 18 d. patvarkymą dėl įkeisto turto pardavimo varžytynėse, taip pat, pasak apeliantų, jie nebuvo informuoti ir apie antrąsias varžytynes. Apeliantų nuomone, pirmos instancijos teismas, remdamasis CPK 604 straipsnio nuostata ir bylos aplinkybėmis, padarė nepagrįstą išvadą, jog apie turto pardavimo iš varžytynių buvo tinkamai pranešta registruotu laišku. Pasak apeliantų, registruotų laiškų, perduotų UAB „Vilpostus“, sąrašas, kuriuo rėmėsi pirmos instancijos teismas, įrodo tik tai, kad laiškas buvo perduotas UAB „Vilpostus“, tačiau antstolė teismui nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, jog UAB „Vilpostus“ šį laišką įteikė adresatams. Apeliantai tvirtina, kad iš antstolės teisme duotų paaiškinimų matyti, jog pati antstolė neturi jokių įrodymų, patvirtinančių tinkamą laiško įteikimą. Tokiu būdu antstolė, pažeisdama CPK 613 straipsnio nuostatas, t.y. nepriėmusi patvarkymo pagal pateiktą 2013-06-12 prašymą dėl išieškotinos sumos sumažinimo ir turto pardavimo varžytynių sustabdymo, be teisinio pagrindo tęsė turto perdavimo išieškotojui procedūras, apie kurias tinkamai neinformavo. Apeliantai tvirtina, kad pirmos instancijos teismo argumentai, kad patys pareiškėjai turėjo domėtis vykdymo proceso eiga, yra logiškai nesuprantami ir neteisingi. Apeliantai paaiškina, kad prašymas dėl išieškotinos sumos sumažinimo ir varžytynių sustabdymo buvo pateiktas 2013 m. birželio 12 d., o patvarkymas dėl turto pardavimo antrosiose varžytynėse buvo priimtas 2013 m. birželio 18 d., tačiau tai pareiškėjams tapo žinoma tik 2013 m. rugpjūčio 7 d., gavus 2013 m. liepos 30 d. patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių, todėl teismo išvada, kad apie vykdymo proceso eigą buvo žinoma, yra neteisinga. Taip pat apeliantai nesutinka ir su teismo išvada, kad nepagrįstas argumentas, jog antstolė neišaiškino teisės iki varžytynių pradžios pasiūlyti parduodamo turto pirkėją. Apeliantų nuomone, antstolė privalėjo prieš antrąsias varžytynes išaiškinti galimybę pasiūlyti savo pirkėją, tačiau tai padaryta nebuvo. Be to, apeliantai nesutinka ir su 2013 m. liepos 30 d. patvarkyme nurodyta kaina – 127 800 Lt, nes turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė. Pažymi, kad jie nesutinka su vienašališkai atliktu turto vertinimu, ir tai buvo aiškiai nurodę antstolei. Apeliantų nuomone, kilus abejonėms dėl turto vertės, antstolė privalėjo pasinaudoti įstatyme numatyta teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo proceso šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto. Pasak apeliantų, šie įstatymo pažeidimai yra esminiai ir jie sąlygojo tolimesnius neteisingus antstolės sprendimus.
Atsiliepimas
Antstolė N. J. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su pareiškėjų atskiruoju skundu nesutinka, todėl prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Antstolė nurodo, kad pranešimas apie paskelbtas varžytynes pareiškėjams buvo išsiųstas registruota pašto siunta per kurjerių tarnybą, praėjus penkioms dienoms po išsiuntimo, laikoma, kad siunta įteikta. Be to, apie varžytynes buvo paskelbta ir tinklapyje. Antstolė paaiškina, kad skolininkams jų teisės ir pareigos išaiškintos dar patvarkyme priimant vykdomąjį dokumentą, todėl patys, būdami suinteresuoti proceso dalyviai, pareiškėjai privalėjo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Antstolė teigia, kad apeliantų teiginys, kad išieškotina suma nesumažinta 22 000 Lt, neatitinka tikrovės. Taip pat, antstolės nuomone, nepagrįsti ir kiti apeliantų teiginiai dėl turto vertės ir turto kainos antrosiose varžytynėse.
Suinteresuotas asmuo UAB „LKU turto valdymas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, todėl prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuoto asmens nuomone, atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti bei klaidingi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0092/12/00801 medžiagos nustatyta, kad antstolei N. J. 2012 m. liepos 19 d. buvo pateikta vykdyti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-900-839/2012, kuria buvo nutarta išieškoti 251 408,54 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir 100 Lt žyminio mokesčio kreditoriaus Anykščių kredito unijos naudai iš skolininko V. D. bei išieškojimo užtikrinimui priverstinai parduoti iš varžytynių Hipotekos lakštu kreditoriaus naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą, t.y. V. D. ir R. D. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2013 m. balandžio 4 d. (v.b.l. 4). Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi vykdymo procese, vykdant Utenos rajono apylinkės teismo 2012-05-22 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-900-839/2012 buvo pakeistas išieškotojas Kooperatinė bendrovė Anykščių kredito unija išieškotoju UAB „LKU turto valdymas“. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog antstolė 2012 m. liepos 27 d. Turto arešto aktu areštavo V. D. ir R. D. turtą, t.y. žemės sklypą ir du ūkio pastatus (v.b.l. 26-30). Turtas buvo įvertintas 320 000 Lt, antstolė vertindama turtą rėmėsi pagal skolininko V. D. užsakymą UAB „Ober – Haus“ paruošta Turto vertinimo ataskaita (v.b.l. 6-23). 2012 m. rugsėjo 11 d. skelbtos pirmosios varžytynės, kuriose pradinė turto pardavimo kaina 256 000 Lt, buvo atšauktos (v.b.l. 46), atsižvelgiant į V. D. ir R. D. prašymą (v.b. 40-41), ir paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti (v.b.l. 47-48). Atlikus turto vertinimo ekspertizę, 2012 m. gruodžio 11 d. paskelbtos pirmosios varžytynės, pradinė kaina – 170 400 Lt, kurios neįvyko neatvykus nei vienam pirkėjui (v.b.l. 63). Antrosios varžytynės paskelbtos nuo 2013 m. vasario 11 d. 10 val. iki vasario18 d. 15 val., pradinė kaina 127 800 Lt, buvo atšauktos skolininko prašymu, kadangi jis derino taikos sutarties sąlygas su naujuoju kreditoriumi, t.y. UAB „LKU turto valdymas“ (v.b.l. 82). Taikos sutartis vykdymo procese nebuvo sudaryta. Antstolė N. J. 2013 m. birželio 18 d. priėmė patvarkymą dėl įkeisto turto pardavimo antrosiose varžytynėse nuo 2013 m. liepos 22 d. 10 val. iki liepos 29 d. 15 val., kuriose buvo nurodyta pradinė turto pardavimo kaina 127 800 Lt. V. D. ir R. D. antstolei 2013 m. birželio 14 d. pateikė prašymą dėl išieškotinos sumos sumažinimo ir turto pardavimo varžytynių sustabdymo, kuriuo prašė sumažinti išieškojimo sumą 22 000 Lt, t.y. ta pajinio įnašo suma, kurią Anykščių kredito unija įskaitė į įsiskolinimo sumą, bei stabdyti varžytynes dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo V. D. ieškinį draudimo bendrovei Ergo Insurance SE Lietuvos filialui bei trečiajam asmeniui UAB „LKU turto valdymas“. Antstolė raštu informavo šalis, jog įsiskolinimo dydis bus sumažintas gavus išieškotojo patvirtinimą, taip pat nurodė, jog prašymas dėl varžytynių sustabdymo netenkintinas, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla dėl draudimo išmokos neriboja vykdymo veiksmų dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, pažymėjo, jog teikti vykdyti hipotekos teisėjo nutartį dėl įkeisto turto pardavimo yra išieškotojo teisė. Antrosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. 2013 m. liepos 30 d. patvarkymu Nr. 0092/13/0801 S-5023 dėl neįvykusių varžytynių antstolė N. J. nurodė, kad vykdant Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą dėl jiems priklausančio įkeisto UAB „LKU turto valdymas“ turto – žemės sklypo, dviejų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. liepos 22 d. 10 val. iki 2013 m. liepos 29 d. 15 val. vyko šio turto antrosios varžytinės. Vadovaudamasi LR CPK 717 str. 1 d. 1 p., antstolė varžytines paskelbė neįvykusiomis ir pasiūlė pirmos eilės išieškotojui UAB „LKU turto valdymas“ paimti į savo nuosavybę aukščiau nurodytą neparduotą turtą už antrosiose varžytinėse nurodytą kainą – 127 800 Lt. UAB „LKU turto valdymas“ antstolę informavo, kad galimybės perimti turtą atsisako ir prašo toliau tęsti išieškojimo veiksmus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai tiek skundą, tiek atskirąjį skundą grindžia keturiais esminiai argumentais: 1) kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie antrąsias varžytynes; 2) jiems nebuvo išaiškinta teisė siūlyti savo pirkėją; 3) nesutinka su turto verte; 4) tvirtina, kad antstolė nepagrįstai nepriėmė patvarkymo dėl išieškomos sumos sumažinimo ir varžytynių stabdymo pagal 2013 m. birželio 12 d. prašymą.
Pažymėtina, kad priverstinio sprendimų vykdymo procesas ? svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Pabrėžtina, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal LR CPK 681 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010).
Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog V. D. ir R. D. turtas, t.y. žemės sklypas ir du ūkio pastatai, buvo įvertintas 320 000 Lt; antstolė vertindama turtą rėmėsi pagal skolininko V. D. užsakymą UAB „Ober – Haus“ paruošta Turto vertinimo ataskaita (v.b.l. 6 - 23). 2012 m. rugsėjo 11 d. skelbtos pirmosios varžytynės, kuriose pradinė turto pardavimo kaina 256 000 Lt (v.b.l. 33), buvo atšauktos atsižvelgiant į V. D. ir R. D. prašymą ir paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Atlikus turto vertinimo ekspertizę, 2012 m. gruodžio 11 d. paskelbtos pirmosios varžytynės, pradinė kaina – 170 400 Lt (v.b.l. 56). Antrosios varžytynės paskelbtos nuo 2013 m. vasario 11 d. 10 val. iki vasario18 d. 15 val., pradinė kaina 127 800 Lt (v.b. 66), buvo atšauktos skolininko prašymu, kadangi jis derino taikos sutarties sąlygas su naujuoju kreditoriumi, t.y. UAB „LKU turto valdymas“. Taikos sutartis vykdymo procese nebuvo sudaryta, antstolė N. J. 2013 m. birželio 18 d. priėmė patvarkymą dėl įkeisto turto pardavimo antrosiose varžytynėse nuo 2013 m. liepos 22 d. 10 val. iki liepos 29 d. 15 val., kuriose pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta – 127 800 Lt.
Pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, šia teise pareiškėjai nepasinaudojo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantų atskirajame skunde reiškiamos deklaratyvios abejonės dėl turto vertintojo šališkumo atmestinos kaip visiškai nepagrįstos. Taip pat pažymėtina, kad CPK 681 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, jei šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju turto vertė buvo nustatyta eksperto UAB „Verslavita“, todėl tokio vertinimo nuginčijimas gali būti vykdomas tik CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t.y. išieškotojui ir skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados bei paprašius antstolio paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodo tik abstraktaus pobūdžio prieštaravimus dėl neva nepagrįstos turto vertės nustatymo. Pažymėtina, kad pareiškėjai neprašo skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti, nepateikia jokių objektyvių duomenų apie kitokią turto vertę, todėl argumentai dėl netinkamo turto įvertinimo buvo pagrįstai atmesti kaip nepagrįsti.
Pareiškėjai antstolei 2013 m. birželio 14 d. pateikė prašymą dėl išieškotinos sumos sumažinimo 22 000 Lt, t.y. ta pajinio įnašo suma, kurią Anykščių kredito unija įskaitė į įsiskolinimo sumą, ir turto pardavimo varžytynių sustabdymo dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo V. D. ieškinį draudimo bendrovei Ergo Insurance SE Lietuvos filialui bei trečiajam asmeniui UAB „LKU turto valdymas“. Apeliantai teigia, kad antstolė, nepriėmusi patvarkymo pagal pateiktą prašymą, pažeidė CPK 613 straipsnio nuostatas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolė šalis informavo, kad įsiskolinimo dydis bus sumažintas, gavus išieškotojo patvirtinimą; antstolė išsiuntė užklausą išieškotojui dėl skolos dydžio, o 2013 m. birželio 20 d. išieškotojas pateikė antstolei patikslintus duomenis apie negrąžintos paskolos dydį (b.l. 65). Išieškotojas neprieštaravo dėl išieškotinos sumos sumažinimo 22 000 Lt. Taip pat vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolė informavo šalis, kad prašymas dėl varžytynių sustabdymo buvo atmestas, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla dėl draudimo išmokos neriboja vykdymo veiksmų dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantų pozicijai, kad antstolė spręsti klausimą dėl varžytynių stabdymo turėjo priimdama motyvuotą patvarkymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantams apie jų prašymo dėl bylos sustabdymo nepagrįstumą buvo visgi pranešta, procesinio dokumento formos (pavadinimo) nesilaikymas, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju pagrįstai pirmos instancijos teismo nebuvo vertinamas kaip skolininko teisių pažeidimas, o buvo laikomas formaliu pažeidimu.
Be to, apeliantai teigia, kad antstolė pažeidė informavimo apie antrąsias varžytynes tvarką. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese tvarka reglamentuojama CPK 604, 605 straipsniuose. Pagal CPK 605 straipsnį CPK numatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu tik yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Tuo tarpu CPK 604 straipsnyje numatyta, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta, yra laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje, reglamentuojančiame raginimo įvykdyti sprendimą įteikimą tais atvejais, kai nėra žinoma skolininko gyvenamoji vieta, ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Taigi, remiantis minėta nuostata apie paskelbtas varžytynes gali būti pranešama nurodytiems asmenims tiek asmeniškai, tiek ir registruotu laišku. Kadangi šiuo atveju nagrinėjamas atvejis nepatenka į CPK 604 straipsnyje įvardijamas išimtis, vykdymo proceso dokumentai skolininkui buvo siunčiami registruota pašto siunta skolininkų adresu, kuriuo visada buvo siunčiama ir įteikiama korespondencija pareiškėjams. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta CPK nuostata nereikalauja vykdymo proceso dokumentus įteikti asmeniškai pasirašytinai, todėl ta aplinkybė, jog antstolė negalėjo teismui pateikti duomenų apie dokumentų realų įteikimą pareiškėjams, šio nagrinėjamo atvejo kontekste nelaikytina svarbia. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju antstolės pateiktas registruotų laiškų sąrašas yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog antstolė tinkamai įvykdė savo pareigą pagal CPK 605 straipsnį informuoti skolininkus apie paskelbtas varžytynes (b.l. 71-72). Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad apeliantams siųsti vykdomojo proceso dokumentai buvo įteikti tinkamai. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį, kad CPK 643-644 straipsniuose pateikiamas skolininko teisių ir pareigų sąrašas. Pabrėžtina, kad skolininkas, žinodamas apie priverstinį jo turto realizavimą, turėjo pats pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas dėl to, kad antstolė skolininkams neišaiškino teisės iki varžytinių pradžios pasiūlyti parduodamo turto pirkėją. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, skolininkas turėjo daugiau nei metus laiko pirkėjui surasti. Kad tokią teisę jis žinojo, matyti iš paties apelianto V. D. 2012-08-07 antstolei pateikto rašto (v.b. 28). Be to, atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad skolininkai buvo suradę realų parduodamo iš varžytynių turto pirkėją.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų atskirąjį skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.