Kauno apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad 2024 m. kovo 25 d. 13.33 val. ieškovas buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu, nurodant, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus. Įtariamajam (ieškovui) buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis buvo apklaustas įtariamuoju 2024 m. kovo 26 d.; apklausos pradžia – 10.30 val., pabaiga – 11.31 val. Ieškovas kaltu neprisipažino ir nuosekliai neigė bet kokią savo kaltę. Po apklausos ieškovas paleistas nebuvo, jokie procesiniai veiksmai su juo atliekami nebuvo, jis toliau buvo laikomas laikinajame sulaikyme. 2024 m. kovo 27 d. 12.15 val. ieškovas buvo paleistas tyrėjo nutarimu, motyvuojant tuo, kad nėra suėmimo pagrindų ir sąlygų. Dėl ieškovo neteisėto sulaikymo buvo teikiamas skundas prokuratūrai, kuris dėl nežinomų priežasčių buvo persiųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėja pripažino, kad nėra duomenų, jog asmuo bėgs, slėpsis nuo tyrimo ir teismo bei tai, kad darys naujus nusikaltimus. Ieškovo teigimu, sulaikymas buvo neteisėtas. Iš pranešimo apie įtarimą turinio matyti, kad neva nusikalstamos veikos laikotarpis yra nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. vasario 28 d. Nėra suprantama, kad tariamai kažkokias nusikalstamas veikas buvo galima padaryti (duomenys neskelbtini), kuomet neva nukentėjusysis (vaikas) tik gimė. Nė vienas liudytojas tokių duomenų nepateikė, akivaizdu, kad tyrėjas, formuluodamas kaltinimą, išsigalvojo minėtą laikotarpį, įtarimas nėra pagrįstas faktine medžiaga. Iš ikiteisminio tyrimo apimties ir turinio iki šiol nėra aišku, kodėl ieškovo nebuvo įmanoma iškviesti BPK nustatyta tvarka į apklausą kaip įtariamojo, nevaržant jam laisvės, o po apklausos skirti kardomąsias priemones. Nėra aišku, kokiu tikslu buvo reikalingas laisvės suvaržymas. Laikinas sulaikymas įvyko 2024 m. kovo 25 d., tuo tarpu veika pabaigta 2024 m. vasario 28 d., taigi laikinas sulaikymas įvyko neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje. Šiuo atveju akivaizdu, kad nebuvo laikytasi imperatyvių BPK 140 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Nebuvo visų suėmimo skyrimo sąlygų, kadangi ieškovas anksčiau nebuvo teistas, yra saistomas socialiniais ir šeimyniniais ryšiais, yra dirbantis, todėl nebuvo pagrįsto pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, bėgs ar slapstysis. Nepagrįstas teiginys, kad ieškovas trukdys procesui, nes neva turima duomenų, kad jis pats arba per kitus asmenis gali paveikti nukentėjusiąją, liudytojus iki mažamečio apklausos teisme, kadangi gyvena šeimos bute, ieško ryšių su sutuoktine, uošviene ir mažamete dukra. Akivaizdu, kad tokių duomenų byloje nebuvo ir nėra. Ieškovas pažymėjo, kad ir kitas ikiteisminis tyrimas (Nr. 01-1-09476-24) nesant nusikaltimo sudėties buvo nutrauktas. Trukdymas tyrimui motyvuojamas ieškovo galimu poveikiu mažametei iki jos apklausos teisme, tačiau mažametės dukros apklausa teisme vyko tik 2024 m. balandžio 5 d., t. y. žymiai vėliau, jau paleidus ieškovą. Akivaizdu, kad siekiant apsaugoti liudytojus nuo tariamo poveikio, galimas švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimas. Byloje nėra jokių duomenų, kodėl buvo būtina suvaržyti asmens laisvę tuoj pat, visi reikiami skubūs procesiniai veiksmai (kratos) jau buvo atliktos, asmuo sulaikytas po kratų ir prokuroras į teismą dėl suėmimo nesikreipė. Šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai – tai Vilniaus apskrities VPK pareigūnų tinkamas baudžiamojo proceso normų nesilaikymas (BPK 119, 140 straipsniai) bei netinkami prokuroro veiksmai nesiimant priemonių nedelsiant paleisti asmenį iš sulaikymo (BPK 140 straipsnio 4 dalis); neįvykdyta atsakovės pareiga objektyviai, visapusiškai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes, surinkti visus įrodymus. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovui buvo atimta laisvė. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmai (neveikimas) turėjo tiesioginę įtaką ieškovo patirtai neturtinei žalai atsirasti. Ieškovui atsirado nemiga, apetito stoka, didelė vidinė įtampa, baimės jausmas, neramumas dėl savo ir artimųjų ateities, gėda prieš vaikus ir artimuosius, artimųjų neigiamas požiūris į tėvą, atsirado paviršinis miegas, krūpčiojimas. Dėl neteisėto sulaikymo ieškovas patyrė didelę neturtinę žalą, kadangi buvo suvaržyta jo laisvė, jis negalėjo bendrauti su savo šeima, padėti ją išlaikyti, ypač ieškovo trūko jo mažamečiam vaikui. Tai akivaizdžiai pakirto ieškovo pasitikėjimą savimi, jis buvo paniekintas ir sumenkintas savo artimų žmonių akivaizdoje. Atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką bylose dėl neteisėto sulaikymo, ieškovas savo patirtą neturinę žalą įvertino 7 500 Eur.