Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-299-588/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-08
Bylos Nr.
1-299-588/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12784-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Diana Vercinskė
Kaltinamasis
D. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-299-588/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12784-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 2.12.2.8; 2.3.6.4.2. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 8 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė,sekretoriaujant Ingai Kanareikinai,dalyvaujant prokurorui Gintui Pikčiūnui,kaltinamajam D. Ž.,asmeniui, prašančiai skirti laiduotoja, S. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Ž. 2021 m. balandžio 23 d., apie 14.00 val., ties Palangos oro uostu, adresu Liepojos pl. 1, Palangoje, vairavo transporto priemonę „Volvo FH440“, valstybinis ženklo numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,42 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Ž. savo kaltę pripažino, dėl padaryto nusikaltimo labai gailėjosi (pateikė teismui rašytinį prašymą su pridėtais dokumentais). Paaiškino, kad dieną prieš tą įvykį darbe susinervino ir grįžęs į namus gėrė alkoholį. Pareigūnai jį sulaikė neblaivų apie 14.00 val., o darbą jis pradeda 7.30 val., tai buvo parėjusios apie 5 val., nuo to momento, kai buvo išgėręs alkoholio ir sėdo už vairo. Buvo išgėręs 0,5 stipraus alkoholinio gėrimo ir dar alaus, be to nieko nebuvo valgęs. Alkoholį rado ne automobilyje, jo liemenėje, o vairuodamas alkoholio jis nevartojo. Iki to įvykio žmona negalėjo padaryti jam įtakos. Su žmona susituokęs prieš metus laiko, tačiau kartu jie yra jau 10 metų. Kartu augina 3 metų vaiką ir mano, kad sutuoktinė gali jam padaryti teigiamą įtaką, o anksčiau to nepadarė, nes vėlai grįždavo iš darbų, nepasikalbėdavo. Paaiškino, jog suprato, kad yra priklausomas nuo alkoholio. Apie tai daug kalbėjo su artimaisiais ir priėmė sprendimą užsikoduoti. Bandė ir be kodavimosi nustoti gerti, tačiau nesusilaikydavo. Dabar jis nebevartoja alkoholio apie 1 metus, užsikodavo birželio 4 d., paskutinį kartą gydymo įstaigoje lankėsi birželio 19 d., nes vyko tam tikros procedūros, po mėnesio turės vėl apsilankyti ir taip pastoviai bus kontroliuojamas, jaučiasi gerai. Labai gailisi dėl savo poelgio ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą laiduotoja paskiriant jo žmoną S. Ž.. Nurodo, kad laidavimo terminas jam nėra svarbus, mano, jog reikia užstato.

Ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. kaltę taip pat pripažino, davė analogiškus parodymus (b. l. 79-82).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Teismo posėdžio metu laiduotoja S. Ž. parodė, kad sutinka su savo prašymu perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą. Nurodė, kad D. Ž. yra jos sutuoktinis. Nežino, kas jam atsitiko. Jie kartu turėjo daug planų. Mano, kad išgėrinėjimas buvo jo laiko praleidimo būdas. Jam nereikėjo kompanijos, jos gerti nekviesdavo, nes ji visai nevartoja alkoholio. Jam sakydavo, kad laikas sustoti, susimąstyti, siūlydavo kur nors kartu išvykti, pasivaikščioti. Būdavo, kad paklausydavo ir susiimdavo. Mano, kad ji yra šeimos galva. Anksčiau jis jos neklausė, kai prašė jo nebegerti. Šis įvykis buvo pamoka, kad reikia vienas kito klausyti. Deividui tai didžiulė pamoka. Kartu jie palaiko vienas kitą. Po šio įvykio abiems buvo sunku. Mano, kad jau dabar jam atėjo supratimas, kas įvyko. Kad reikia koduotis, kalbėjo apie tai abu, tačiau tai padaryti buvo jo paties sprendimas. Laidavimo termino mano, jog užtektų metams, kad per šį laikotarpį jis susitvarkytų. Užstatas galėtų būti 500,00 Eur, o jos uždarbis virš 1000,00 Eur. Deividas uždirba minimaliai.

Prokuroras Gintas Pikčiūnas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl kvalifikacijos klausimų nekyla, nes veika kvalifikuota teisingai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tačiau nemano, kad yra pagrindas taikyti laidavimo institutą, kadangi jo nuomone laidavimas taikomas tik nesubrendusioms asmenybėms, kurioms reikia priežiūros, o šiuo atveju, šis žmogus yra išsimokslinęs, dirba vairuotoju, neturi jokių mąstymo nukrypimų, kad jam reikėtų priežiūros. Kaltinamasis nutarė gydytis, suvokė savo problemą. Į tai galima atsižvelgti skiriant bausmę. Laiduotoja su kaltinamuoju gyvena kartu jau ilgą laiką, problemą matė, bet įtakos padaryti negalėjo. Šiai dienai situacija nėra pasikeitusi. Prašė pripažinti D. Ž. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę - 120 MGL baudą (6000,00 Eur). Taikyti 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu - 80 MGL (4000,00 Eur) baudą. Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021-04-23 iki 2021-04-24, t. y. dvi paras. Vieną parą prilyginant 2 MGL baudai. Vadovaujantis 67 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialiąja teise - vairuoti transporto priemones 3 m. Vadovaujantis 67 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą - išieškoti automobilio „Volvo FH440“, valstybinis ženklo numeris (duomenys neskelbtini), vertę – 29600,00 Eur. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti iki turto išieškojimo.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas Povilas Bočkus 2021 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo parodė, kad 2021 m. balandžio 23 d. buvo gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausios patrulės tarnybinis pranešimas apie tai, kad apie 13.42 val. buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato budėtojo, kad A13 keliu, važiuoja sunkvežimis, valstybinis ženklo numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, kuris vinguriuoja po kelią, išvažiuoja į priešpriešą, įtaria, kad vairuotojas neblaivus. Nuvykus nurodytu adresu sunkvežimis pastebėtas ir sustabdytas. Kaip nustatyta sunkvežimį vairavo D. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini). Alkoholio kiekio matuokliu Drager ALCOTEST 7510 ARKB-0301, apie 14.04 val. buvo nustatytas 2,70 prom. neblaivumas, apie 14.24 val. buvo nustatytas 2,42 prom. neblaivumas. Automobilis perduotas į įvykio vietą atvykus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini). D. Ž. pristatytas į Palangos miesto policijos komisariatą. Pagal surinktus duomenis tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Įvykis filmuotas Body kamera Nr. B0F1EC61976A ir B0F1EC609874 (b. l. 1).

Iš 2021 m. balandžio 23 d. neblaivumo nustatymo akto nurodyta, kad D. Ž. pirmu tikrinimu 14.04 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,70 promilės etilo alkoholio, o 14.24 val. antru tikrinimu nustatyta mažiausia koncentracija 2,42 promilių etilo alkoholio, patikros sertifikato Nr. 1379059, patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. balandžio 29 d. (b. l. 131,132). D. Ž. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 131).

Iš byloje esančio VĮ ,,Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis „Volvo FH440“, valstybinis ženklo numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri minėtą transporto priemonę pirko pagal 2021 m. vasario 2 d. transporto priemonių pardavimo sutartį iš M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), už 29600,00 sumą, tačiau minėtoje transporto priemonių pardavimo sutartyje nėra nurodyta suma žodžiais ir nenurodyta valiuta (b. l. 41, 52).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Klaipėdos teritorinė muitinė 2021 m. balandžio 29 d. rašte Nr. (9.32) 11D-4644 dėl duomenų pateikimo nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12784-21 sulaikyto automobilio „Volvo FH440“ muitinė vertė nustatyta, vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 74 straipsniu, remiantis VĮ „Emprekis“ 2021 m. balandžio mėnesio automobilio „Volvo FH400“, pagaminto 2007 metais, rinkos kaina - 18090,00 Eur (b. l. 47).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo D. Ž. kaltė, jog jis 2021 m. balandžio 23 d., apie 14.00 val., ties Palangos oro uostu, adresu Liepojos pl. 1, Palangoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę „Volvo FH440“, valstybinis ženklo numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.42 promilės etilo alkoholio koncentracija, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju D. Ž., savo kaltę pripažino ir gailisi, jog vairavo neblaivus. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio metu filmuoti Body kamera Nr. B0F1EC61976A, Nr. B0F1EC609874 vaizdo bei garso įrašai ir kt. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo D. Ž. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. Ž. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį D. Ž. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamasis D. Ž. padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių. Byloje, teismo posėdžio metu, pateiktas laiduotojos S. Ž. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pati S. Ž.. Ji su visa atsakomybę prisiima laiduoti už savo sutuoktinį D. Ž., su kuriuo gyvena ir veda bendrą ūkį. S. Ž. nėra nei teista, bei bausta. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog S. Ž. laikosi įstatymų bei nustatytų taisyklių ir gali padaryti teigiamą įtaką savo sutuoktinio elgesiui. S. Ž. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ virėjos pareigose, šioje darbovietėje charakterizuojama teigiamai. Be to, atsižvelgtina tiek į D. Ž. paaiškinimus, tiek į pačios S. Ž. paaiškinimus iš kurių matyti, jog S. Ž. gali padaryti teigiamą įtaką sutuoktiniui D. Ž., nes kartu gyvena santuokoje, augina vaiką, veda bendra ūkį ir po minėto įvykio, po pokalbių su sutuoktiniu, D. Ž. priėmė sprendimą gydytis turimą priklausomybę alkoholiui bei sėkmingai jis gydosi iki šiol. S. Ž. kritiškai vertina kaltinamojo elgesį. Todėl, įvertinus S. Ž. charakterizuojančią medžiagą, jos ir kaltinamojo D. Ž. tarpusavio santykius, S. Ž. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį D. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, kad D. Ž. neteistas (b. l. 124), praeityje baustas (b. l. 125-128), tačiau paskirtos baudos nėra susijusios su vairavimu esant neblaiviam. Todėl šios aplinkybės teismui nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali ateityje nesilaikyti įstatymų. Dėl antrosios būtinosios sąlygos - kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu savikritiškai vertino savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta (D. Ž. ir S. Ž. parodymai), kad S. Ž. turi įtaką D. Ž. elgesiui, jis įsiklauso į žmonos patarimus, ja pasitiki, jaučia atsakomybę prieš ją, ji jam yra autoritetas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. Ž. anksčiau nėra teistas, taip pat pažymėtina, jog nėra baustas administracine tvarka dėl vairavimo esant neblaiviam. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, manytina, kad kaltinamojo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojos savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis D. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis D. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pagal laidavimą 1 (vienerių) metų laikui su 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu, kurį S. Ž. privalo sumokėti per 14 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, ir baudžiamoji byla D. Ž. atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamojoje byloje D. Ž. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise D. Ž. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.

Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog D. Ž. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 2,42 promilės girtumas, tuo sukeldamas pavojų ne tik eismo saugumui bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Taip pat pažymėtina ir tai, jog D. Ž. yra profesionalus vairuotojas, todėl turėjo suvokti jog transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Jo nustatytas neblaivumo laipsnis beveik daugiau negu šešis kartus viršijo leistiną minimalią (0,41 promilės) ribą. Todėl siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, šios poveikio priemonės - teisės vairuoti atėmimas minimaliam 1 metų terminui neatitiktų proporcingo principo. Teismo vertinimu 2 metų terminas siekiant adekvačios pusiausvyros atitiktų proporcingumo principą.

Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Kaltinamajam 2021 m. balandžio 28 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l.112-114), specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo dienos, o būtent nuo 2021 m. balandžio 28 d. (b. l. 115-117).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aptariamu klausimu, taikant BK 67 straipsnio 2 dalį, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmeniui gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas. Toks sprendimas yra teismo teisė, jis be kita ko gali būti grindžiamas įvertinant teisinių padarinių, kylančių dėl neteisėtos veikos visumą, taip pat taikomų poveikio priemonių tikslus. Tarp jų yra ir siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją (teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)). Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Taigi akivaizdu, kad net ir tuo atveju, kai asmuo nėra nuteisiamas <...>, o nuo atsakomybės pagal šią normą atleidžiamas, sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo tikslingumo vis tik esminiu kriterijumi išlieka asmeniui taikomų poveikio priemonių proporcingumo aspektas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-263-1020/2019). Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Volvo FH440“, valstybinis ženklo numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš bylos medžiagos nustatyta, automobilio „Volvo FH440“, valstybinis ženklo numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Iš byloje esančios 2021 m. vasario 2 d. transporto priemonių pardavimo sutarties kopijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė nupirkti iš M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), automobilį „Volvo FH440“, valstybinis ženklo numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 29600,00 sumą, tačiau minėtoje transporto priemonių pardavimo sutartyje nenurodyta nei 29600,00 sumos valiuta, nei suma žodžiais (b. l. 41, 52). Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Vitalija Budrė gavo Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. balandžio 29 d. raštą Nr. (9.32) 11D-4644 dėl duomenų pateikimo, kuriame nurodyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12784-21 sulaikyto automobilio „Volvo FH440“ muitinė vertė nustatyta vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsniu, remiantis VĮ „Emprekis“ 2021 m. balandžio mėnesio automobilio „Volvo FH400“, pagaminto 2007 metais, rinkos kaina - 18090,00 Eur (b. l. 47). Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalis nustato, jog importuojamų prekių muitinė vertė yra sandorio vertė, tai yra pinigų suma, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Šiuo atveju importuojamų prekių vertė nustatoma, remiantis pirkimo-pardavimo dokumentais, t. y. sąskaita faktūra, sutartimi, transporto paslaugų sąskaita. Sumokėtą arba priklausančią sumokėti pagal konkretų sandorį pardavėjui pinigų sumą už įvežamas į Lietuvą prekes importuotojas privalo pagrįsti muitiniam įforminimui pateiktais išvardintais dokumentais (sąskaita-faktūra), sutartimi, transporto paslaugų sąskaita-faktūra (Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnis). Kadangi byloje nėra duomenų už kokią valiutos sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo automobilį „Volvo FH440“, valstybinis ženklo numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nes nėra byloje pateikta nei sąskaita faktūra, nei pervestų pinigų už minėtą įgytą automobilį patvirtinančio banko išrašo ar kvito, ar kt. įmonės patirtų išlaidų apskaitos dokumentų, todėl teismas vadovaujasi Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. balandžio 29 d. rašto Nr. (9.32) 11D-4644 duomenimis, kuriame nurodyta, kad automobilio „Volvo FH440“ muitinė vertė nustatyta vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsniu, remiantis VĮ „Emprekis“ 2021 m. balandžio mėnesio automobilio „Volvo FH400“, pagaminto 2007 metais, rinkos kaina yra 18090,00 Eur.

Taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat turėtų būti įvertinamas tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumas. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertintinos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis D. Ž. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažino, žala dėl jo neteisėtų veiksmų niekam nebuvo padaryta, į gana didelę konfiskuotino turto vertę - 18090,00 Eur, konstatuojama, kad teismo sprendimas konfiskuoti pakankamai didelės vertės automobilį ar visą jo vertę atitinkančią pinigų sumą, šiuo atveju suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu būtina. Būtent tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-50-303/2020). Teismas daro išvadą, kad D. Ž. skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, artimas pusei vidutinės transporto priemonės vertės, t. y. 9045,00 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti.

Procesiniai klausimai

Paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - CD kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais - paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis,

nusprendžia:

D. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą su užstatu ir jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti.

D. Ž. laiduotoja paskirti jo sutuoktinę S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą su 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu.

Laiduotoja S. Ž. privalo sumokėti 500,00 Eur dydžio užstatą per 14 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą, nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti laiduotojai S. Ž., kad ji, kaip D. Ž. laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl D. Ž. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti D. Ž., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, D. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, konfiskuojant dalį uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Volvo FH440“, valstybinis ženklo numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą - 9045,00 (devynis tūkstančius keturiasdešimt penkis eurus ir 00 ct) Eur valstybės naudai.

D. Ž. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - CD kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.

Teisėja Diana Vercinskė