Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-12-20 · Civilinė byla Nr. 2-1523/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-20
Bylos Nr.
2-1523/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Vytas Milius
Pareiškėjas
G. S.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Balt Logistic“
Kategorijos
  • 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1523/2012Procesinio sprendimo kategorijos 126.1., 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4884-661/2012 pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Balt Logistic“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas G. S. kreipėsi į teismą prašydamas atsakovui UAB „Balt Logistic“ iškelti bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskirti UAB „Adminova“. Nurodė, kad 2010 m. lapkričio 9 d. atsakovui buvo įteiktas 2010 m. lapkričio 4 d. pranešimas dėl skolos apmokėjimo ir bankroto bylos iškėlimo, jei skoliniai įsipareigojimai nebūtų įvykdyti. Atsakovas skolos nesumokėjo, todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartimi G. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Balt Logistic“ atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad CPK 137 str. 2 d. 3 p. numato, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos

Pažymėjo, kad ĮBĮ 6 str. 2 d. numatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos.

Teismas atkreipė dėmesį, kad klausimas dėl ĮBĮ 6 str. 2 d. reikalavimų įvykdymo tinkamumo turi būti sprendžiamas įvertinus šio reikalavimo tikslus. Išaiškino, kad minėta ĮBĮ nuostata yra skirta skolininko - bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, arba kreiptis į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo nuginčijimo ir pan. Taip pat išaiškino, kad šia norma siekiama, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą, todėl norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju iš teismui pateikto pareiškimo ir pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas tokį pranešimą atsakovui įteikė dar 2010 m. lapkričio 9 d., o su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi tik 2012 m. gegužės 29 d. Dėl šios priežasties teismas darė išvadą, kad pareiškėjo deklaruojama ĮBĮ 6 str. 2 d numatyta ikiteisminė ginčo sprendimo stadija dėl tokio ilgo laikotarpio iš esmės prarado savo reikšmę ir įgavo vien tik formalų pobūdį. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pranešimas nelaikytinas tinkamu ir atitinkančiu ĮBĮ 6 str. 2 d. keliamus reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo pareiškėjui vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu bus pašalintos arba išnyks aplinkybės, sąlygojusios ieškinio (pareiškimo) nepriėmimą (CPK 137 str. 4 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas G. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai, formaliai ir neįvertinęs apelianto pareiškimo pagrįstumo atsisakė priimti apelianto pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Balt Logistic“. Pažymi, kad pareiškėjas laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, suteikė skolininkui ĮBĮ nustatytą terminą atsiskaityti su pareiškėju, tačiau nei per nustatytą terminą, nei iki šios dienos atsakovas UAB „Balt Logistic“ taip ir neatsiskaitė su pareiškėju. Teigia, kad apeliantas, kaip atsakovo darbuotojas, tikėjo atsakovu, kuris įtikinėjo apeliantą, kad su juo atsiskaitys, ir dėl šios priežasties uždelsė kreiptis į teismą dėl UAB „Balt Logistic“ bankroto bylos iškėlimo. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, tik vilkina pareiškėjo teisėtų interesų gynybą ir pažeidžia pareiškėjo konstitucinę teisę gauti atlyginimą iš Garantinio fondo lėšų. Pabrėžė, kad ĮBĮ numato atskirą pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą, kai dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi įmonės darbuotojas, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, kas lėmė neteisėtos ir nepagrįstos skundžiamos nutarties priėmimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti apelianto pareiškimą ir įvertinti įmonės turtinę padėtį bei tik tuomet spręsti dėl apelianto pareiškimo pagrįstumo/nepagrįstumo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto G. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Balt Logistic“ remdamasis CPK 137 str. 2 d. 3 p., kuris numato, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, kad ĮBĮ 6 str. 2 d. numatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atveju pareiškėjas tokį pranešimą atsakovui įteikė 2010 m. lapkričio 9 d. (b. l. 10), o su pareiškimu dėl bankroto iškėlimo į Vilniaus apygardos teismą G. S. kreipėsi 2012 m. gegužės 29 d. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo deklaruojama ĮBĮ 6 str. 2 d numatyta ikiteisminė ginčo sprendimo stadija dėl tokio ilgo laikotarpio iš esmės prarado savo reikšmę ir įgavo vien tik formalų pobūdį. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad pareiškėjo pranešimas nelaikytinas tinkamu ir atitinkančiu ĮBĮ 6 str. 2 d. keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Visų pirma, pažymėtina, kad ĮBĮ nenustato termino, per kurį kreditorius turi kreiptis su pareiškimu iškelti bankroto bylą skolininkui, jei jau yra suėjęs pranešime (ĮBĮ 6 str. 2 d.) nurodytas terminas, per kurį skolininkas turėjo atsiskaityti su kreditoriumi.

Antra, kaip teisingai nurodo apeliantas, jis gera valia siekė susitarti su skolininku dėl skolos grąžinimo, laukė ilgą laiko tarpą, kol atsakovas su juo atsiskaitys, tačiau šis su juo taip ir neatsiskaitė iki šios dienos. Tai, kad pareiškėjas delsė kreiptis į teismą, nereiškia, kad pareiškėjui jo reikalavimas neteko prasmės. Priešingai, tai rodo, kad pareiškėjas buvo sąžiningas, protingas ir teisingas, siekdamas išvengti teisminio tarp šalių kilusio ginčo sprendimo, įmonės reputacijos gadinimo ir įmonės veiklos apribojimo.

Trečia, pažymėtina, kad pareiškėjas yra buvęs atsakovo darbuotojas ir jo reikalavimas kyla iš neišmokėto darbo užmokesčio, t. y. darbinių santykių. Tai lemia, kad šiuo atveju pareiškėjas yra silpnesnioji ginčo šalis ir jos teisės turi būti ginamos.

Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ĮBĮ 6 str. 2 d numatyta ikiteisminė ginčo sprendimo stadija dėl tokio ilgo laikotarpio iš esmės prarado savo reikšmę ir įgavo vien tik formalų pobūdį. Atitinkamai vertintina, kad nagrinėjamu atveju yra būtina išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. dėl kokių priežasčių atsakovas neatsiskaitė su pareiškėju per tokį ilgą laikotarpį, kokia yra atsakovo įmonės turtinė padėtis, ar egzistuoja įstatymo nustatyti pagrindai UAB „Balt Logistic“ kelti bankroto bylą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir dėl to naikintina bei yra tenkintinas apelianto prašymas G. S. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Balt Logistic“ priėmimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir G. S. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Balt Logistic“ priėmimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasVytas Milius