- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-06
- Bylos Nr.
- e2-1905-1088/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „KTV Net“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KTV Net“ dėl rangos sutarties pripažinimo neteisėta, rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. K. (toliau – ir ieškovė) prašo: 1) pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KTV Net“ (toliau – ir atsakovė) vienašališką 2019 m. rugsėjo 11 d. darbų atlikimo sutarties Nr. 2019/99 nutraukimą, neteisėtu; 2) nutraukti 2019 m. rugsėjo 11 d. darbų atlikimo sutartį Nr. 2019/99 dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KTV Net“ kaltės; 3) priteisti ieškovės E. K. naudai iš atsakovė uždarosios akcinės bendrovės „KTV Net“ 2 447,76 Eur dydžio nuostolius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta statybos rangos darbų atlikimo sutartis Nr. 2019/99 (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu atsakovė kaip rangovė įsipareigojo atlikti buto (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos darbus, nurodytus Komerciniame pasiūlyme Nr. 2019/99. Rangos sutarties 3.2. punkte šalys susitarė, jog „pasirašant šią sutartį užsakovas sumoka vykdytojui 500,00 Eur avansą, kuris automatiškai išskaičiuojamas iš bendros sąmatos sumos. Ieškovė vykdydama sutartinius įsipareigojimus 2019 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo 500,00 Eur dydžio avansą. Atsakovė nepateikė vidaus apdailos darbų vertės, taip pat nenurodė darbų atlikimo terminų, galutinės kainos su ieškove nesuderino. Vykdydama sutartį atsakovė atliko sienų glaistymo darbus. Minėti darbai buvo atlikti su akivaizdžiais trūkumais. Ieškovė ir atsakovės atstovas žodžiu susitarė, jog atsakovė ištaisys atliktų glaistymo darbų trūkumus. Tačiau nors atsakovės atstovas pats pripažino, jog sienų glaistymo darbai atlikti su akivaizdžiais trūkumais, delsė atliktų darbų trūkumus pašalinti ir šių trūkumų per protingą terminą nepašalino. Nors Rangos sutartis buvo sudaryta 2019 m. rugsėjo 11 d., tačiau paėjus daugiau nei mėnesiui atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, o taip pat nepašalino darbų trūkumų. Taip pat atsakovė pasisavino (ar be ieškovės žinios išmetė) jai priklausančius statybinius įrankius, statybines medžiagas. 2019 m. spalio 24 d. ieškovė iš atsakovės gavo pretenziją, kuria reikalaujama grąžinti ieškovės bute esančius statybinius įrankius, bei pranešimą, kuriuo ieškovė buvo informuota, jog vienašališkai nuo 2019 m. spalio 24 d. yra nutraukiama Rangos sutartis. Ieškovė nesutinka su Rangos sutarties nutraukimo pagrindu ir atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nesutinka gera valia atlyginti ieškovei jos patirtų nuostolių, teikia ieškinį.
Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą jai pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. rugsėjo 11 d. buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. 2019/99, kuria šalys susitarė dėl minėto buto remonto darbų atlikimo, bendra kaina 1 552,00 Eur ir kurios pagrindu ieškovė atsakovei sumokėjo 500,00 Eur avansą. Pateiktas susirašinėjimas el. paštu, sms žinutėmis, raštu siunčiant pranešimus patvirtina, kad tarp šalių kilo ginčas dėl darbų kokybės, darbų trukmės. 2019 m. spalio 24 d. pranešimu atsakovė nutraukė darbų atlikimo sutartį dėl ieškovės kaltės. 2019 m. lapkričio 18 d. darbų kokybės trūkumų/defektų aktas Nr. 1 patvirtina, kad bute (duomenys neskelbtini), remonto darbai atlikti su trūkumais.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė). Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).
Iš šalių 2019 m. rugsėjo 11 d. darbų atlikimo sutarties Nr. 2019/99, matyti, kad sutarties nutraukimo sąlygų šalys neaptarė. Todėl atsakovė siekdama nutraukti sutartį su ieškove turėjo vadovautis CK 6.127 straipsnyje nustatytais pagrindais bei apie sutarties nutraukimą pranešti laikantis CK 6.128 straipsnyje nustatyto termino. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, nepaneigė ieškovės teiginių, kad vienašalis sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, byloje nesant duomenų, kad atsakovės vienašalis sutarties nutraukimas buvo atliktas dėl ieškovės įvykdyto esminio sutarties pažeidimo, teismas sprendžia, jog atsakovė neįgijo teisės vienašališkai nutraukti sutartį, todėl nutraukimas pripažįstamas negaliojančiu (CK 6.217 straipsnio 4, 5 dalys). Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties – tinkamai atliktų buto remonto darbų, ji negali tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ateityje – atsakovė defektų neištaisė. Be to, teismo vertinimu yra realus pagrindas nutraukti sutartį dėl atsakovės kaltės, kadangi tolesnis sutarties galiojimas sukeltų ieškovei neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2019 m. rugsėjo 11 d. darbų atlikimo sutartis Nr. 2019/99 nutraukiama dėl atsakovės kaltės.
Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad tam, jog būtų ištaisyti atsakovės atliktų statybos darbų defektai, ieškovė patyrė ir turės patirti papildomų išlaidų, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo tenkinamas priteisiant ieškovei iš atsakovės 2 447,76 Eur dydžio nuostolius (CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.258 straipsnio 5 dalis).
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkana, tačiau šios palūkanos pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, priteisiamos kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai kilo tarp fizinio ir juridinio asmens, todėl išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 447,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovės materialaus pobūdžio reikalavimus iš esmės tenkinus, ieškovei priteisiamos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 205,00 Eur žyminis mokestis ir bei 734,20 Eur išlaidos už advokato teisines paslauga, viso 939,20 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Byloje patirtos 7,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), todėl ieškinį tenkinus šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KTV Net“ (juridinio asmens kodas 302961919), vienašališką 2019 m. rugsėjo 11 d. darbų atlikimo sutarties Nr. 2019/99 nutraukimą, negaliojančiu.
2019 m. rugsėjo 11 d. darbų atlikimo sutartį Nr. 2019/99 nutraukti dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KTV Net“ (juridinio asmens kodas 302961919), kaltės.
Priteisti ieškovei E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KTV Net“ (juridinio asmens kodas 302961919), 2 447,76 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 76 ct) nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 939,20 Eur (devynių šimtų trisdešimt dviejų eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KTV Net“ (juridinio asmens kodas 302961919), 7,44 Eur (septynių eurų 44 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.