- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- e2-1060-880/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00831-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- P. R., M. Z., M. R.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovams P. R., M. Z., M. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų P. R., M. Z., M. R. 1467,78 eurų žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. birželio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriuje buvo gautas V. J. prašymas skirti nužudytojo M. J. sūnui E. J. valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. 2012 m. rugsėjo 26 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. J. laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. spalio 31 d. paskirta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija. Kaltais dėl M. J. nužudymo 2015 m. birželio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-36/2015 pripažinti atsakovai M. R., M. Z. ir P. R.. VSDFV Vilniaus skyrius laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. E. J. iš Fondo biudžeto lėšų išmokėjo 1467,78 Eur našlaičių pensijos. Kadangi M. J. mirtis, dėl kurios jo sūnui E. J. buvo išmokėta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, priežastis yra neteisėta atsakovų veika, Fondo biudžetui padarytą 1467,7 Eur materialinę žalą turi atlyginti atsakovai solidariai.
Atsakovams P. R., M. Z., M. R. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka asmeniškai. Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl sprendimas už akių yra priimamas (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą.
Byloje nustatyta, kad 2012 m. gegužės 25 d., laikotarpiu nuo 21 val. iki 24 val., M. R., M. Z. ir P. R., būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, konflikto metu, tyčia sudavė smūgius į įvairias kūno vietas M. J., kuris dėl visų patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje, ir dėl to Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-36/2015, M. R., M. Z. ir P. R. pripažino kaltais padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir nuteisė juos laisvės atėmimo bausmėmis. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. spalio 26 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistųjų M. R. ir M. Z. apeliacinius skundus. 2012 m. birželio 1 d. V. J. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių su prašymu skirti nužudytojo M. J. sūnui E. J. valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 11-17-33022 E. J. laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. spalio 31 d. paskirta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija. Iš atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui solidariai buvo priteista žala, patirta išmokėjus E. J. našlaičių pensiją, už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. E. J. iš fondo biudžeto lėšų dar išmokėjo 1467,78 Eur našlaičių pensijos.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153) 34 straipsnio 1 dalį, mirusio (nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai) turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar valstybines socialinio draudimo pensijas. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, numato, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai.
Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui, tuo tarpu padaręs žalą asmuo privalo ją visiškai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnis). CK 6.290 straipsnio 1 dalis numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai padarę žalos asmenys atsako solidariai.
Atsakovų neteisėti veiksmai įrodyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu. Tarp atsakovų nusikalstamų veiksmų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi atsakovai nesilaikė CK 6.263 straipsnyje numatytos pareigos laikytis nustatytų elgesio taisyklių ir savo veiksmais padarė žalą kitam asmeniui. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (nužudė M. J.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. E. J. iš fondo biudžeto lėšų išmokėjo 1467,78 Eur našlaičių pensijos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, ši žala ieškovui priteistina solidariai iš kaltųjų asmenų, t. y. iš atsakovų.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos po 11,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (į. k. 191683350) iš atsakovų P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1467,78 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka.
Priteisti iš atsakovų P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 11,00 Eur žyminio mokesčio (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660).
Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.