Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono Policijos komisariato 2012-12-19 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 87N- 2208618-12 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK pareigūno T. B., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu administracinėje medžiagoje Nr. 07-12-7257737, V. S. už administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 174 str. skyrė minimalią sankcijoje numatytą 100 Lt baudą.

V. S. nesutikdamas su Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK pareigūno 2012-12-19 priimtu nutarimu, dėl 100 litų baudos paskyrimo, apskundimo tvarka 2013-01-03 kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą.

Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK nurodo, kad priimant nutarimą buvo laikomasi ATPK 256 str., 257 str. reikalavimų, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, buvo įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma.

Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK toliau nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S. AB „Lesto" darbuotojų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, kas yra traktuojama kaip chuliganizmas. Chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žalos, tad nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis {Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-506/2011).

Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK toliau nurodo, kad taip pat pažymėtina, jog V. S. administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 str., padarė viešoje vietoje. Viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Tokiais savo nepriimtinas visuomenei veiksmais asmuo (šiuo atveju apeliantas) netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei.

Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK toliau nurodo, kad ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta įrodymų įvertinimo taisyklė, pagal kurią organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš nurodytos teisės normos galima daryti išvadą kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. administracinėje byloje Nr. N575-91/2012). Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-88/2012).

Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK toliau nurodo, kad V. S. padaryta veika yra viena iš opiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, darančių veikų. LR ATPK 174 str. nustatytos gan plačios galimos baudos ribos, taip sudarant galimybę kiekvienu atveju individualizuoti bausmę, o jei yra lengvinančių aplinkybių, baudos dydį sumažinti iki minimumo.

Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK toliau nurodo, kad šio teisės pažeidimo pobūdis rodo, kad nėra pagrindo pažeidėjui švelninti administracinę atsakomybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Aplinkybės, kurias teismas pripažino švelninančiomis pažeidėjo atsakomybę (visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą) nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, į jas galima būtų atsižvelgti tik individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose.

Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK toliau nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, galinčia būti priežastimi švelninti nuobaudą nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK toliau nurodo, kad jei nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus bus skiriamos nesilaikant norminių aktų, numatančių atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, nenustačius svarbių išimtinių tokį mažesnių baudų skyrimą pateisinančių priežasčių, tokių administracinių nuobaudų poveikis bus tik deklaratyvus, kurs nebaudžiamumo iliuziją ir neatitiks administracinėm nuobaudoms keliamų tikslų.

Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK nurodo, kad apibendrinusi išdėstytą Institucija sprendžia, kad tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą kurio panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato nutarimą palikti nepakeistą.

V. S. teismo posėdžio metu patvirtino savo skunde nurodytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad 2012-12-13 jis kartu S. J. apie 12 val. atvyko į AB „Lesto“ patalpas, Gedimino 24, Trakuose, nes namuose nėra stabili ir nuolat krenta įtampa. Atvažiavę užėjo į klientų skyrių, iš ten juos išsiuntė pas tinklų aptarnavimo inžinierių A. A. į 302 kabinetą. Apie 13.00 val. užėjo į 302 kabinetą, kur sutiko ir viršininką A. V.. Su juo anksčiau dėl tos pačios problemos kalbėjosi prieš dvi savaites. Jis (V. S.) užėjo vienas ir pradėjo šnekėti apie projektą, nes per jo žemę AB „Lesto“ projektavo tiesti kabelį. Po kiek laiko jis nuėjęs į mašiną atnešė reikiamus dokumentus ir pradėjo aiškintis dėl žemės ribų ir projektuojamo kabelio tiesimo. V. S. paprašė kopijos to projekto, o jam pasakė, kad tai ne „šaraškina“ kontora. A. V. pradėjo kalbėti, kad V. S. ir kartu su juo į kabinetą užėjusi S. J. yra filmuojami. V. S. paklausė, kokiu pagrindu, kokiu tikslu tai daroma. V. S. pasakė, kad paims fotoaparatą ir neš į policiją. Tada A. V. griebė jį už krūtinės ir trenkė į spintą. V. S. fotoaparatą perdavė S. J.. Tada A. V. puolė prie jos - griebė už fotoaparato dirželio ir smūgiavo jai į krūtinę. Ji nugriuvo. V. S. pasakė, kad kvies policiją. Jau būnant policijos komisariate fotoaparatą atidavė policijos pareigūnams. Fotoaparato įrašo neperžiūrėjo. A. A. kabinete be A. V. buvo dar dvi moterys. V. S. nurodo, kad jokių keiksmažodžių nevartojo.

Liudytoja S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012-12-13 apie 12 val. 30 min. atvyko su vyru V. S. į AB „ Lesto“ patalpas dėl įtampos kritimo. Kreipėsi į klientų aptarnavimo skyrių. Ten jiems patarė kreiptis pas viršininką A. V., kurį sutiko laiptinėje Pastarasis pasakė, kad neteisingai nukreipė, kad reikia pas inžinierių A. A. . Ji pradžioje nėjo į kabinetą, o vėliau A. V. liepė užeiti ir pradėjo kalbėti apie kabelio vedimą. Vyras nuėjo atnešti dokumentus iš mašinos, o ji liko laukti kabinete. Viršininkas A. V. užėjo į 302 kabinetą ir atėjus vyrui pradėjo aiškintis dėl kabelio tiesimo. Bendravimo metu A. V. pasakė, kad netriukšmaut ir kad jie t.y. V. S. ir S. J. yra filmuojami. Vyras paėmė į rankas fotoaparatą ir pasakė, kad neturi teisės filmuoti ir tada prasidėjo grumtynės. Jos vyras perdavė fotoaparatą jai, tada A. V. puolė ją - trenkė smarkiai į krūtinę. Dėl to ji paskambino policijos pareigūnams. Policijai atvykus ji pranešė, kad nukentėjo. Dėl to pareigūnai liepė rašyti pareiškimą Necenzūrinių žodžių vyras nevartojo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V. paaiškino, kad 2012-12-13 d. apie 12.30 val. į AB „Lesto“ Trakų tinklo eksploatavimo grupės patalpas užėjo vyras ir moteris (kaip vėliau tapo aišku tai V. S. ir S. J.) aiškintis dėl esamos įtampos kokybės ir tinklo rekonstrukcijos. Vyr. inžinierius A. A. jiems aiškino, kad linija bus rekonstruojama. Klientas pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl numatomos tinklo tiesimo trasos nurodydamas, kad neleis kloti elektros tinklų, nes ši žemė priklauso jam. A. A. bandė paaiškinti, kad numatomi tiesti tinklai yra valstybinėje žemėje. Klientas nuėjo ir atsinešė savo turimą dokumentaciją. Informaciją patikslino registrų centro duomenų bazėje. Tai išgirdęs klientas reikalavo duoti projekto kopiją. Kadangi projektuojami elektros tinklai nepatenka į kliento nuosavybę jam buvo pasiūlyta užpildyti prašymą dėl projekto kopijos gavimo. V. S. pradėjo plūstis, keiktis, grasinti sakydamas, kad visi šioje „šaraškinoje“ kontoroje yra „debilai“ ir vartodamas kitus įžeidžiančius žodžius. A. A. ir jis (A. V.) paprašė neįžeidinėti jų, tačiau V. S. nesiliovė ir toliau juos įžeidinėjo. Tada norėdamas sudrausminti V. S. jis (A. V.) į kabinetą atsinešė fotoaparatą, turintį galimybę filmuoti ir perspėjo kabinete buvusius V. S. ir S. J., kad įvykio eiga bus filmuojam ir pastatė fotoaparatą ant netoliese esančio stalo. Kadangi fotoaparatas buvo naujas tai jame nebuvo atminties kortelės galinčios užfiksuoti vaizdo įrašą. Tuo metu V. S. dar labiau keikdamasis griebė nuo stalo fotoaparatą ir pradėjo jį visaip junginėti. Priėjus prie jo ir paprašius grąžinti fotoaparatą jis tai padaryti atsisakė ir traukdamasis atbulas atsirėmė į duris. Atsirėmęs į duris jis fotoaparatą permetė S. J.. Priėjus prie moters irgi buvo pareikalauta grąžinti fotoaparatą. Moteris fotoaparato neatidavė – laikė prieš save. A. V. paėmus už fotoaparato dirželio moteris patraukė aparatą į save ir dirželis nutrūko. Ji su fotoaparatu pribėgo prie V. S. ir abu išėjo iš kabineto. Apie tai, kad V. S. chuliganiškai elgėsi matė kabinete tuo metu buvę A. A., E. S., J. D. bei vėliau į kabinetą užėjęs D. V..

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. A. iš esmės davė parodymus analogiškus A. V. parodymams.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. V. paaiškino, kad 2012-12-13 d. apie 12.30 val. jis dirbo savo darbo vietoje kabinete Nr 301, kau už sienos esančiame kabinete Nr 302 išgirdo triukšmą ir greitai nubėgo pažiūrėti kas ten atsitiko. Įėjęs į kabinetą pamatė kabinete esančius du pašalinius žmones (vyrą ir moterį) ir vykstantį konfliktą, tarp šių asmenų iš vienos pusės ir kabinete buvusių A. V. ir A. A. iš kitos pusės. Tuo metu moteriškė rankose laikė fotoaparatą, o A. V. reikalavo, kad ji atiduotų. Staiga A. V. iš už nugaros pribėgo vyriškis ir puolė A. V. tampyti. Stengdamasis nuraminti konfliktą jis (D. V.) vyriškį atitraukė į šalį. Abu piliečiai tiek vyras tiek moteris buvo labai pikti ir vartojo necenzūrinius žodžius. Po kurio laiko taip ir neatidavę fotoaparato jie iš kabineto pasišalino.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. D. paaiškino, kad 2012-12-13 d. jai būnant AB „ Lesto“ patalpos Trakuose kabinete Nr. 302 girdėjo ten vykstantį konfliktą dėl kabelio klojimo tarp vyr. inžinieriaus A. A. ir kliento. Po kurio laiko į kabinetą užėjo ir vadovas A. V.. Konfliktas vykti nenustojo, o tik labiau išsiplieskė. Ji girdėjo kaip klientas išvadino „šaraškina kontora“ ir „debilais“. Klientai rtek vyras tiek moteris elgėsi labai agresyviai ir iššaukiančiai. A. V. atsinešus fotoaparatą ir padėjus jį ant stalo klientas stvėrė tą fotoaparatą ir pradėjo jį spaudinėti sakydamas, kad neturite teisės jo filmuoti. Dėl fotoaparato įvyko susistumdymas, tačiau fotoaparato paimti taip ir nepavyko. Jie abu iš kabineto pasišalino grasindami kviesti policiją.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. S. iš esmės davė parodymus analogiškus J. D. parodymams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracinės atsakomybės kilimu.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. (ATPK 9 str.)

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.(ATPK 256 str.)

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Pažymėtina, kad jokie įrodymai, esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

ATPK 174 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą. Nedidelis chuliganizmas tai necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žalos, tad nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne.

Viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

ATPK 302 str. 1 d. numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą; 5) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi teismas išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą ir įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde nurodytas aplinkybes, jo teisme duotus parodymus, liudytojų teisme duotus parodymus konstatuoja, kad V. S. yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 str.

Teismas konstatuoja, kad V. S. nutarimas yra priimtas teisėtas, administracinio teisės pažeidimo aplinkybes ištirtos ir įvertintos teisingai, padaryta objektyvi išvada ir paskirta tinkama nuobauda, todėl skunde išdėstyti argumentai yra atmestini ir skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 str., teismas

nutaria:

V. S. skundo netenkinti ir Trakų rajono Policijos komisariato 2012-12-19 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 87N- 2208618-12 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.