Vilniaus apygardos teismo nutartis

Antstolė kreipėsi į teismą prašydama vykdymo procese pakeisti skolininkę M. A. į skolininkę D. R. vykdomojoje byloje Nr. 0007/04/02562.

Suinteresuotas asmuo D. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį ir antstolės Marijos Lekstutienės prašymą dėl skolininko pakeitimo atmesti. Nurodo, kad bendrąsias procesinio teisių perėmimo taisykles reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 48 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Remiantis šia nuostata, darytina išvada, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t.y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamoms ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurios yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Taigi teismo nutartimi suinteresuotam asmeniui atsiranda teisiniai padariniai - atsakyti už palikėjo skolas, atsižvelgiant į tai suinteresuotas asmuo turi teisę į savo interesų gynybą, iš to seka, kad teismas turėjo suinteresuotam asmeniui pranešti apie šios bylos nagrinėjimą ir įtraukti jį į bylą suinteresuotu asmeniu, tam, kad jis galėtų pateikti teismui savo atsikirtimus į antstolės pareiškimą ir apginti savo teises ir interesus. Šis teismo suinteresuoto asmens teisių pažeidimas yra pagrindas pripažinti nutartį neteisėta. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta taisyklė, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Civilinio proceso kodekso 596 straipsnyje nustatyta, kad teismas antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Civilinio proceso kodekso 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2011-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011 pažymėjo, jog išieškotojo ar skolininko testamentiniai ar įstatyminiai įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio prasme. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik tokiu atveju, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Paveldėjimo atveju Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio nuostatoms taikyti reikšminga ir tai, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimas pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo Civilinio kodekso 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Nei Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnį. Dėl šių priežasčių paminėtoje nutartyje teisėjų kolegija sprendė, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas Civilinio proceso kodekso VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Dėl to kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), turi pareikšti apie tai Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal Civilinio proceso kodekso 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t.y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka Civilinio kodekso 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Iš bylos matyti, kad išieškotoja S. A. Civilinio kodekso 5.63 straipsnio tvarka į M. A. palikimo atsiradimo vietos Trakų rajono 1 notarės J. Klepeckienės biurą reikalavimų įpėdiniams dėl palikėjos M. A. skolos nepareiškė ir suinteresuotas asmuo jokios informacijos apie palikėjos skolas neturėjo, todėl darytina išvada, kad M. A. skola į paveldimo palikimo masę nepateko. Be to, suinteresuotas asmuo suprato, kad jis palikimo po M. A. mirties nepriėmė. Teismas netinkamai įvertino raštą, kad suinteresuotas asmuo priėmė palikimą, iš notarės rašto matyti, jog suinteresuotas asmuo pretenduoja į M. A. palikimą.